Pietų Lietuvoje audra pridarė rimtų nuostolių – tarnybos dirba be atokvėpio (papildyta)

Šiuo metu ypač sudėtinga situacija kelyje Marcinkonys-Puvočiai-Druskininkai. Ties Norulių kaimu, maždaug dviejų kilometrų kelio atkarpą, užvertė medžiai. Eismas šioje vietoje yra labai apsunkintas, o kai kur – visiškai neįmanomas.

Nuo pirmųjų pranešimų į įvykio vietą skubėjo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos. Medžiai šalinami iš abiejų užverstos kelio atkarpos galų. Į pagalbą taip pat atvyko Marcinkonių ir Perlojos ugniagesių komandos, dirba policijos pareigūnai, Marcinkonių ūkininkai su savo technika, vietos gyventojai ir sustoję vairuotojai. Papildomos pagalbos paprašyta ir iš Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komandos.

„Per daugelį metų yra tekę matyti ne vieną škvalą, tačiau tokio intensyvaus laikotarpio seniai neprisimenu. Audros kartojasi viena po kitos – vos spėjame pašalinti vienos padarinius, prasideda kita“, – sako Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas Ramūnas Navickas.

Šiuo metu beveik visoje Marcinkonių seniūnijoje eismas yra ribojamas, todėl vairuotojus raginame būti itin atsargius, nevykti į miško kelius be būtino reikalo ir laikytis pareigūnų nurodymų.

„Aktyvavome Ekstremalių situacijų operacijų centrą. Rytoj iš pat ryto kviečiame centro posėdį, bus daugiau žinių apie nuostolius. Dėkojame visiems, kurie naktį dirba sudėtingomis sąlygomis – ugniagesiams, policijos pareigūnams, ūkininkams, vietos gyventojams. Saugokime vieni kitus, gamta pastaruoju metu ypač rodo savo galią", - sako Varėnos rajono vicemeras, Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

Varėnos rajono savivaldybės informacija

Varėnos rajono savivaldybės ir varenaplius.lt nuotr.

Druskininkų savivaldybėje intensyviai šalinami praėjusią naktį praūžusios audros padariniai

Druskininkų savivaldybėje intensyviai šalinami praėjusią naktį praūžusios audros padariniai. Atsakingų tarnybų, savivaldybės ir seniūnijų specialistai, pasitelkę reikiamą techniką, šalina nuvirtusius medžius, atlaisvina pravažiavimus ir praėjimus, tvarko audros padarinius gyvenvietėse.

Druskininkų savivaldybė patikina, kad visiems nuo audros nukentėjusiems gyventojams bus suteikta reikalinga pagalba.

Jeigu dėl audros nukentėjo jūsų turtas, užverstas privažiavimas prie sodybos ar susidūrėte su kitomis problemomis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į savo seniūniją ar Druskininkų savivaldybės parengties pareigūną: Leipalingio seniūnas A. Krancevičius +370 687 40179, Viečiūnų seniūnas A. Varanis +370 687 49038, savivaldybės parengties pareigūnas S. Matulevičius +370 686 37062. Kiekviena situacija bus įvertinta, o sprendimai priimami operatyviai.

Praėjusią naktį daugiausia darbo teko ugniagesiams Veršių kaimo ribose – čia nuo kelių pašalinti net 29 nuvirtę medžiai. Medžius nuo važiuojamosios kelio dalies taip pat teko šalinti Leipalingyje, Grūte, Druskininkų mieste ir Viečiūnuose.

Viečiūnuose nuvirtę medžiai nutraukė elektros laidus. Elektros tiekimo sutrikimai taip pat buvo fiksuoti Randamonių, Mašnyčių, Grūto ir Viečiūnų kaimuose. Šiuo metu elektros tiekimas šiose gyvenvietėse atkurtas didžiajai daliai vartotojų.

Audros padarinių neišvengė ir gyventojų sodybos – fiksuojami apgadinti gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai, apgadinti statiniai, sulaužytos tvoros, nuversti medžiai.

Savivaldybės ir seniūnijų specialistai taip pat lankosi nukentėjusiose vietovėse, vertina situaciją ir koordinuoja pagalbos teikimą. Leipalingio seniūnijoje toliau valomi pravažiavimai ir praėjimai, o Viečiūnų seniūnijoje elektros tiekimo dar neturintys gyventojai aprūpinami generatoriais.

Druskininkų miesto savivaldybės informacija

Ričadro Malinausko socialinių tinklų nuotraukų koliažas

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) ragina miškų savininkus apžiūrėti savo miško valdas

Lazdijų, Varėnos, Druskininkų bei kitų pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose suniokoti miškų ruožai, išlaužyti bei išvartyti medžiai užtvėrė kelius, nukentėjo statiniai.

Varėnos rajone stipriai nukentėjo Marcinkonių ir Merkinės seniūnijos, Lazdijų rajone – Veisiejų ir Kapčiamiesčio seniūnijos, Druskininkų rajone – miškai apie Leipalingį (Veršių k.).

Raginame miškų savininkus apžiūrėti savo miško valdas.

LMSA informacija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Druskininkuose fiksavo vos ne rekordinį rugpjūčio 6-tosios karštį 

Ketvirtadienis šalies pietuose buvo karštas. Aukščiausia oro temperatūra 27–33, o vietomis vakariniuose rajonuose 25–26 laipsniai. Karščiausia buvo Druskininkuose, kur oras įkaito net iki 34,3 °C. Iki rugpjūčio 6-tosios karščio rekordo trūko vos 0,2 laipsnio (34,5 °C, Varėna, 1994-08-06). Naktis buvo šilta, žemiausia oro temperatūra 14–19 laipsnių.

Vakare ir pirmoje nakties pusėje formavosi vasariškos audros. Trumpai palijo, vietomis smarkiai (≥15 mm). Daugiausia Pietų Lietuvoje griaudėjo perkūnija, vietomis kilo škvalas, krito kruša. Pagal preliminarius duomenis, vėjo greitis škvalo metu siekė bent iki 21–23 m/s, tačiau galėjo būti ir smarkesnių gūsių.

Nuo rugpjūčio 6 d. 16 val. iki rugpjūčio 7 d. 4 val. ryto (per 12 valandų) Lietuvoje buvo užfiksuoti 4297 žaibų išlydžiai. Audra per Lietuvą praslinko dviem kryptimis. Dar viena audrų juosta praslinko naktį piečiau Lietuvos. 

Veršių kaimas šalia Leipalingio, Druskininkų sav. Filmuota rugpjūčio 6 d., apie 21:00 val. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija

Pauliaus Šarapnickio / Socialinių tinklų grupės „Orų entuziastai“ vaizdo medžiaga

Miškininkai skubėjo į pagalbą įstrigusiems stovyklautojams

Ketvirtadienio vakarą pietų Lietuvoje praūžusi audra ne tik pridarė žalos miškams, bet ir sukėlė pavojų juose poilsiavusiems žmonėms. Penktadienio rytą Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai skubėjo į Veisiejų ežero stovyklavietę, kur dėl išverstų ir išlaužytų medžių buvo atkirsti stovyklautojai. Audros padarinius patikėjimo teise valdomuose miškuose VMU darbuotojai pradėjo šalinti dar ketvirtadienio vakarą, darbai tęsiami ir penktadienį.

Penktadienio rytą į VMU Druskininkų regioninio padalinio Kapčiamiesčio girininkiją pagalbos kreipėsi VMU prižiūrimoje Veisiejų ežero stovyklavietėje apsistoję stovyklautojai. Po audros kelią į stovyklavietę užtvėrė išversti ir išlaužyti medžiai, todėl stovyklautojai liko atkirsti.

Gavę pranešimą, VMU darbuotojai nedelsdami išvyko į stovyklavietę ir pradėjo šalinti kelią užtvėrusias vėjavartas bei vėjalaužas.

Medžių šalinimo darbuose dalyvavusio Kapčiamiesčio girininkijos specialisto teigimu, audra stovyklavietėje galėjo baigtis gerokai skaudžiau – laimei, nė vienas medis neužvirto nei ant palapinių, nei ant automobilių.

VMU primena, kad pavojus miške gali išlikti ir audrai pasibaigus. Stovyklautojai ir kiti miško lankytojai turėtų atidžiai įvertinti aplinką – atkreipti dėmesį, ar medžių lajose nėra pakibusių nulaužtų šakų, ar nėra įskilusių arba pavojingai pasvirusių medžių, kurie gali netikėtai nuvirsti. Ruošiantis stovyklauti miške svarbu iš anksto pasidomėti orų prognozėmis ir atsakingai pasirinkti stovyklavimo vietą. Artėjant audrai nereikėtų likti palapinėse po medžiais ar šalia pažeistų, pavojingai pasvirusių medžių – būtina kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

Didžiausia audros žala – Druskininkų ir Varėnos valstybiniuose miškuose

Preliminariais VMU duomenimis, ketvirtadienio vakaro audra pietų Lietuvos miškuose išvertė ir išlaužė apie 8 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia žalos padaryta pušynams.

Labiausiai nukentėjo VMU Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių miškai, ypač Merkinės, Leipalingio, Kapčiamiesčio ir Marcinkonių girininkijų teritorijose. Audros padariniai taip pat fiksuojami Druskininkų, Veisiejų ir Varėnos apylinkėse.

Šalinant audros padarinius, VMU pirmiausia sutvarkys ir iš medynų išgabens išverstas bei nulaužtas egles. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas vienam pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužiui tipografui – daugintis. Taip siekiama sumažinti šių kenkėjų plitimo riziką ir apsaugoti aplinkinius sveikus eglynus nuo galimų pažeidimų.

Miškininkai šiuo metu dar vertina audros paveiktas teritorijas ir padarytą žalą, todėl pirminiai duomenys gali keistis. VMU palaiko ryšį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei savivaldybėmis. Bendradarbiaujant nustatomos audros padarinių apimtys, jų likvidavimo sąlygos ir terminai. Taip pat sprendžiama dėl galimybės VMU turimą sunkiąją techniką panaudoti sudėtingiausiose vietovėse, kur audros padariniams šalinti reikalingi didesni techniniai pajėgumai.

Miškininkai reagavo dar tą patį vakarą

Nurimus stipriausiam vėjui, VMU darbuotojai nedelsdami išvyko į audros paveiktas teritorijas. Dar ketvirtadienio vakarą pradėta vertinti padaryta žala, šalinti pavojingiausi audros padariniai ir atlaisvinti užversti miško keliai bei privažiavimai.

Kelių ir pravažiavimų atlaisvinimas – vienas svarbiausių darbų po audros. Ant kelių nuvirtę medžiai ne tik apsunkina eismą, bet ir gali trukdyti specialiosioms tarnyboms pasiekti žmones ar nuošalesnes teritorijas. Todėl prioritetas teikiamas tiems ruožams, kuriuose būtina kuo greičiau užtikrinti saugų pravažiavimą.

Darbai tęsiami ir penktadienį – miškininkai tikrina teritorijas, fiksuoja vėjavartas ir vėjalaužas bei organizuoja tolesnį audros padarinių tvarkymą. Gyventojų ir miško lankytojų prašoma supratingumo – dalyje audros paveiktų teritorijų privažiavimas vis dar gali būti apsunkintas, o padarinių šalinimo darbai gali užtrukti.

Po audros miškuose būtinas ypatingas atsargumas

VMU ragina gyventojus ir poilsiautojus po stiprios audros be būtinybės nesilankyti labiausiai nukentėjusiuose miškuose. Pavojų gali kelti ne tik jau nuvirtę medžiai, bet ir nulaužtos, medžių lajose pakibusios šakos, įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai. Jie gali nuvirsti ir praėjus kuriam laikui po audros.

Miške esančių žmonių prašoma nuolat vertinti aplinką ir oro sąlygas. Ši rekomendacija galioja nepriklausomai nuo to, ar poilsiaujama valstybiniame, ar privačiame miške. Pastebėjus artėjančią audrą, stiprėjantį vėją ar kitus pavojingus meteorologinius reiškinius, reikėtų nelaukti, kol situacija taps pavojinga, ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

VMU informacija