Kadangi šiuo metu jau prasidėjęs įvairių pievų paukščių poravimosi sezonas, medžiotojų buvo prašoma nedelsiant imtis veiksmų. Varnos yra plėšrūnės, tad natūraliai kelia grėsmę ir pievų paukščių lizduose esantiems kiaušiniams, ir jaunikliams.
Praėjusį mėnesį dauguma provincijos tarybos politikų paragino skubiai išduoti būtinus leidimus šaudyti varnas. Priešingu atveju šį pievų paukščių sezoną jau būtų galima laikyti prarastu, teigia portalas nieuweoogst.nl.
Aplinkos apsaugos tarnyba įsiklausė į politikų raginimus ir priėmė sprendimą provincijos teritorijoje išduoti tokius leidimus dvejiems metams. Šiuo laikotarpiu varnos gali būti medžiojamos tam tikrose vietose esančiose atvirose pievose, ypač Groene Hart vietovėje, kur peri daugelio rūšių paukščiai.
Pastaraisiais metais Zui-Holland provincija investavo apie 6 milijonus eurų, kad padidintų pievų paukščių populiaciją, iš dalies optimizuodama dirbamos žemės plėtrą. Tačiau tai dar nedavė norimo efekto.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais šioje provincijoje veisėsi 3500 paprastųjų griciukų (Limosa limosa) porų, o užsibrėžtas tikslas buvo pasiekti 5000. Pasak provincijos, natūralūs priešai, tokie kaip lapė ir varna, vis dar trukdo atkurti populiaciją. Leidimas šaudyti lapes buvo suteiktas jau pernai.
Anksčiau buvo taikoma nacionalinė išimtis žalą darančių varnų naikinimui. Tačiau 2023 metais valstybės lygmeniu nuspręsta, kad ši išimtis yra nepakankamai pagrįsta. Dėl to visos Nyderlandų provincijos nuo to laiko įpareigotos išduoti atskirus leidimus, kad būtų galima valdyti varnų populiaciją, atsižvelgiant į jos daromą žalą.
Gamtininkas Marius Čepulis yra populiariai aprašęs visas Lietuvoje sutinkamas varnų rūšis. Tikrai verta pasiskaityti ir sužinoti, kuo skiriasi juodoji varna nuo kovo, kranklio ar kuosos – visas šias rūšis absoliuti dauguma žmonių vadina tiesiog varnomis.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose šaudoma juodoji varna, pasak gamtininko, pas mus yra labai retas paukštis, bet „mūsų tėvynainiai Vakarų Europoj jas mato dažniau nei pilkąsias giminaites“.
Tai tokia pat, kaip pilkoji varna, tik visiškai juoda. Lietuvoje ji kol kas buvo aptikta tik pajūrio krašte. Galbūt vėliau ir plačiau paplis. „Beveik visuose siaubo filmuose rodomos būtent juodosios varnos (ne krankliai)“, - akcentuoja M. Čepulis.
Juodosios varnos dažnai painiojamos ir su kovais. „Kovai dažniausiai klaidingai vadinami varnomis. Jie skiriasi nuo jų kūno forma, snapas ilgesnis ir ryškiai matosi plikas šviesus jo pagrindas, taip pat kovas turi pūstas „kelnes“. Jei didelis juodas paukštis šviesiu snapu maklinėja po jūsų kiemą – kovas. Kovų balsas kiek kitoks pratisas – khraa. Ir tai vieninteliai mūsų varniniai, kurie peri didelėmis kolonijomis (dėl ko žmonėms ir nepatinka). Anksčiau kovai išskrisdavo į šiltesnius kraštus, dabar nemaža dalis žiemoja”, - teigia gamtininkas.
Prieš porą metų Lietuvoje buvo pasklidusios istorijos, kad varnos puola žmones. M. Čepulis nurodo, jog taip gali elgtis tik pilkosios varnos: „Šios varnos vienintelės gali pulti žmones, kai jų žiopli jaunikliai palieka lizdą. Jei jus tokia pikta kūma agresyviai apšauks, tiesiog žinokit, kad ten kažkur yra varniukas, ir aplenkit tą vietą...“.
Kovus ir pilkąsias varnas Lietuvoje galima medžioti nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.), praneša Aplinkos apsaugos departamentas.
Žurnalas „Medžioklė“ skelbia, jog varna yra mažasis plėšrūnas. Nors manoma, kad varnos daugiausiai maitinasi įvairiomis maisto atliekomis, dvėseliena, tačiau gamtoje šie paukščiai labai dažnai suvalgo kitų paukščių kiaušinius ir paukščiukus, roplius, įvairius graužikus, įskaitant – kiškių jauniklius.
Per didelė varnų populiacija gali padaryti didelę žalą.
„Anksčiau, seni medžiotojai dar prisimena, kad už varną mokėdavo 3 rublius arba du užtaisus. Dabar, varnų medžioklė – užmirštas užsiėmimas. Valstybė už tai nemoka, o valgyti šį paukštį … Galima, bet tai nėra priimtina. Tad, kam medžioti varnas? Medžioti jas reikia, kad išsaugotume paukščius giesmininkus, kiškius, visą mažąją fauną, tose vietose, kur varnų populiacija yra per didelė, o plėšrieji paukščiai negali su jomis susitvarkyti“, – rašoma žurnale.
Parengė Ričardas Čekutis