Vasarį išaugo šiluminių elektrinių svarba, brango dujos, padidėjo elektros kainos, bet nafta pigo

Nyderlandų TTF prekybos taške vasarį dujos vidutiniškai kainavo 52,9 Eur/MWh, kai sausio mėnesį jų kainos siekė 48,1 Eur/MWh.

Trys Baltijos šalys bendrai per vasarį suvartojo 4,2 TWh gamtinių dujų – tai 21,9 proc. daugiau nei 2024 m. vasarį, kai Baltijos šalys suvartojo 3,5 TWh gamtinių dujų.

Šį vasarį, palyginti su pernai vasariu, dujų vartojimas labiausiai augo Lietuvoje – 26 proc. ir Latvijoje – 24,2 proc., o Estijoje suvartota 0,9 proc. daugiau gamtinių dujų.

Palyginti su šių metų sausiu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje per mėnesį išaugo 43,1 proc., Estijoje – 5,2 procento. Lietuvoje vasario mėnesį suvartota 4,7 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su sausio mėnesiu. Vasarį dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 1,1 TWh ir padidėjo 2,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 1,0 TWh ir augo 6,9 proc., palyginti su sausiu.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla kovo 1 d. buvo užpildyta 42,2 proc. ir tai atitinka ilgametes tendencijas, pernai tuo pačiu metu saugykla buvo užpildyta apie 49,2 procento. Be to, vasario mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,1 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimą.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. kovo 1 d. buvo užpildytos 38,2 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 62,2 procento.

Nacionalinė elektros generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, tai mažiausias vartojimo poreikio patenkinimo vidurkis nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau atitinka 2024 metų vidurkį.

Vasarį elektros energijos vartojimas buvo 0,6 proc. didesnis nei prieš metus tą patį mėnesį, tačiau 9,3 proc. mažesnis nei šių metų sausį.

Sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, išaugusi šiluminių elektrinių gamyba, naudojant pabrangusias gamtines dujas, taip pat dėl šaltų orų padidėjęs elektros energijos vartojimas lėmė, kad vasario mėnesį didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė 152,47 Eur/MWh ir didėjo 70,6 proc., palyginus su sausio mėnesio vidurkiu, kuris buvo 89,38 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–105 Eur/MWh ribose. 

Didmeninės elektros kainos, lyginant 2025 m. sausio ir vasario mėnesius, daugiausiai augo Lietuvoje (70,6 proc.), o mažėjo tik Suomijoje (-10,5 proc.). Palyginimui, vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 151,76 Eur/MWh ir 151,85 Eur/MWh, Lenkijoje – 133,8 Eur/MWh.  Lyginant visas ES valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos vasarį buvo Suomijoje ir Švedijoje, didžiausios – Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Europos Sąjungos valstybių vidurkis siekė 131,7 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina vasario mėnesį sumažėjo 1,6 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 2 proc. – nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina vasario mėnesį, palyginti su sausiu, padidėjo nuo 0,237 Eur/kWh iki 0,313 Eur/kWh, arba 32 procentais.

Biokuro kainos vidurkis Lietuvoje vasarį buvo 21,3 Eur/MWh, arba 11 proc. mažesnis nei sausį, kai buvo 24 Eur/MWh ir 4,9 proc. didesnis nei prieš metus vasario mėnesį, kai jo kainos siekė 20,3 Eur/MWh.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekė 8,02 ct/kWh, arba 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Mažiausia šilumos energijos kaina vasarį buvo Utenoje – 6,15 ct/kWh, Šilutėje – 6,49 ct/kWh, Mažeikiuose – 6,82 ct/kWh, Šiauliuose – 6,84 ct/kWh ir Jonavoje – 6,98 ct/kWh.

Palyginus kainas 2025 m. vasario mėnesį ir 2024-ųjų vasarį, šiemet vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina yra 7 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 7,47 ct/kWh. Per metus, vasarį palyginus su pernai vasariu, 15 šilumos energijos tiekėjų jas sumažino, o 33 tiekėjai kainas padidino. Labiausiai šilumos energijos kainos per metus sumažėjimo Visagine – 18 proc., arba 1,61 ct/kWh, Ignalinoje – 12 proc., arba 1,5 ct/kWh, Šilutėje – 18 proc., arba 1,45 ct/kWh, Kauno r. – 11 proc., arba 1,4 ct/kWh ir Jonavoje – 12 proc., arba 0,98 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, vasarį visos šalies šilumos energijos kainų vidurkis buvo mažiausias Latvijoje – 7,8 ct/kWh, Estijoje siekė 8,6 ct/kWh. Didžiųjų miestų šilumos energijos kainų vidurkis Latvijoje – 7,4 ct/kWh, Estijoje – 9,2 ct/kWh. Lyginant trijų šalių sostines, Rygoje šilumos kaina – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Vasarį Brent naftos kainų vidurkis siekė 75,0 USD/bbl ir buvo 4,3 proc. mažesnis nei sausį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 78,4 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų vasario mėnesių vidurkius, 2025-ųjų vasarį kainos vidurkis buvo mažiausias nuo 2021 m. vasario, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo 63 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 67–70 USD/bbl.

Per vasario mėnesį vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,012 Eur/l, o dyzelino sumažėjo 0,003 Eur/l. Vasarį, palyginti su sausiu, benzino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 0,04 Eur/l ir 0,03 Eur/l, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,006–0,021 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos Baltijos šalyse sumažėjo 0,002–0,016 Eur/l, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 0,023 Eur/l ir 0,006 Eur/l.

Per 2025 m. vasario mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,1 proc. – padaugėjo 900 elektromobilių. 2025 m. kovo 1 d. buvo įregistruoti 30 206 elektromobiliai (16 791 grynasis elektromobilis ir 13 415 – įkraunamų hibridų).

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,21 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,53 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,54 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,8 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.

LEA informacija