Vasariniai česnakai: pavasariui pasilikime didesnes skilteles

Kaip paruošti dirvožemį vasariniams česnakams? Kokie jiems tinkami priešsėliai?

Dirva vasariniams česnakams sodinti pradedama ruošti vasaros pabaigoje arba rudenį. Priešsėlis – vienas svarbiausių rodiklių, renkantis, kokius dirvos ruošimo darbus turėtume atlikti. Sodinant česnakus po daržo augalų, dirva suskutama ir suariama. Ruošiant dirvą sodinti po juodojo pūdymo svarbiausia gerai sunaikinti piktžoles. Todėl tikslinga dirvą kelis kartus suarti arba kultivuoti ir arti. Česnakus auginant ne ekologiškai, arimų skaičių galima sumažinti naudojant herbicidus.

Norint sunaikinti daugiametes piktžoles po dobilienų, dirva skutama verstuviniais arba rotaciniais skutikais, po to giliai suariama. Pavasarį prieš sodinimą dirva keletą kartų dirbama kultivatoriumi arba frezuojama. Paruošta dirva turi būti puri, laidi vandeniui.

Daržo augalų sėjomainoje tinkamiausi priešsėliai česnakams yra agurkai, ankstyvieji kopūstai, ridikėliai, lauko sėjomainose – juodasis pūdymas, gerai įdirbtos dobilienos.

Česnakų nereikėtų auginti po česnakų ar kitų česnakinių šeimos augalų. Į tą patį lauką galima sodinti ne ankščiau kaip po 4–5 metų.

Kada geriausia sodinti vasarinius česnakus? Kaip turėtų atrodyti skiltelės, tinkamos sodinti?

Česnakų skiltelės šaknijasi sąlyginai žemoje temperatūroje (apie + 1– 6 °C), todėl optimalus vasarinių česnakų sodinimo laikas – ankstyvas pavasaris – pasibaigus dirvos įšalui, kai tik galima paruošti dirvą.

Ruošiant dauginamąją medžiagą sodinti, atrenkamos sveikos, stambios, dažniausiai išoriniame ropelės rate susiformavusios skiltelės. Iš smulkesnių centrinio rato skiltelių dažniausiai išauga nedidelės, vienaskiltės ropelės. Skiltelių, skirtų sodinti, svoris turėtų būti ne mažesnis kaip 1 g.

Skaidant skilteles, labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto ir nepalikti ropelės dugnelio, kuris sunkina šaknijimąsi. Atžėlusios ar su šaknimis skiltelės turėtų būti nesodinamos.

Koks tinkamiausias atstumas tarp eilučių?

Sodinimo schemos ir atstumai tarp eilučių priklauso nuo česnakų augynų įrengimo ir priežiūros būdo. Pasėlius prižiūrint rankiniu būdu, skilteles galima sodinti į suformuotas lysves, kuriose atstumas tarp eilučių 20–30 cm, eilutėje tarp augalų 5–7 cm.

Sodinant ir prižiūrint augynus mechanizuotai, paliekami maždaug 45 cm ar didesnio atstumo tarpueiliai, priklausomai nuo turimos technikos. Sodinamosios medžiagos norma 600–1000 kg/ha (60–100 g/m2), priklausomai nuo skiltelių dydžio ir sodinimo schemos.

Ar reikėtų šalinti žiedynstiebius?

Vasariniai česnakai, sodinti pavasarį, žiedynstiebių dažniausiai neformuoja. Žiedynstiebius jie gali suformuoti, įvykus žydėjimo indukcijai dėl nepalankių meteorologinių sąlygų – užsitęsus šaltesniems orams po sodinimo, esant aukštam drėgmės deficitui dirvožemyje. Jeigu žiedynstiebiai susiformuoja, juos reikia šalinti.

Kaip iš lapų spręsti, kada galime nuimti derlių?

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos česnakų produktyvumui ir ropelių kokybei, yra nuėmimo laikas. Per anksti nuėmus derlių, mažėja produktyvumas, ropelių išorinis lukštas būna iki galo nesusiformavęs, ilgiau trunka džiovinimo procesas. Tačiau labai svarbu ir nesuvėlinti derliaus ėmimo, nes nuėmus per vėlai, sutrūkinėja išoriniai lukštai, skiltelės gali išbyrėti. Išoriniame lukšte ir minkštime atsiranda nedidelių pažeidimų, tokius česnakus greičiau pažeidžia ligos, jie prasčiau laikosi sandėliuojami metu. Vasarinių česnakų ropelės kasamos, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos.

Kokias lietuviškas (ar kitų šalių) veisles patariate auginti ir kodėl?

Česnakai – vieni iš jautriausiai į klimato sąlygas reaguojančių augalų, o jų veislių pasirinkimas nedidelis. Optimaliausia rinktis lietuviškos veislės ‘Vasariai’ česnakus, taip pat vietinių populiacijų, t. y. seniai Lietuvoje auginamų ir iš kartos į kartą perduodamų česnakų pavyzdžius.

‘Vasariai’ – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta vidutinio ankstyvumo vasarinių česnakų veislė. Ropelės užauga per 110–120 dienų nuo skiltelių pasodinimo. Ropelių išorinis lukštas baltas, skiltelių – rausvai baltas, minkštimas baltas. Ropelę sudaro 10–16 skiltelių, išsidėsčiusių dviem ratais. Tinkamai laikant, ropelės išsilaiko iki kito derliaus.

Lietuvos klimato sąlygomis puikiai tinka auginti ‘Jarus’ veislės česnakus. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, sukurta „Polan“ sėklininkystės kompanijoje (Lenkija). ‘Jarus’ – šiek tiek vėlyvesni už veislės ‘Vasariai’ česnakus, bet į juos panašūs. Ropelės sudarytos iš 8–12 vidutinio stambumo kreminės spalvos skiltelių. Išorinis ropelės lukštas baltas, minkštimo spalva – gelsvai balta.

Pradedant auginti česnakus, ypač įrengiant augynus didesniuose plotuose, reikėtų rinktis keletą veislių ir stebėti, kas geriau auga vietinėmis sąlygomis. Svarbu atsiminti, kad ankstyvesnės, trumpesnės vegetacijos trukmės veislės mažiau jautrios oro temperatūros ir dienos ilgumo pokyčiams, lyginant su vėlyvesnėmis veislėmis.

Vasarinių česnakų auginimo klaidos – kokios pasitaiko dažniausiai?

Sodinimui atrinktos skiltelės turėtų būti sveikos, nerekomenduojama sodinti pačių smulkiausių skiltelių. Auginant vasarinius česnakus, reikėtų visus darbus atlikti laiku, nors dėl meteorologinių sąlygų kartais sudėtinga tai padaryti. Labai svarbu nesuvėlinti sodinti dauginamąją medžiagą.

Per vėlai pasodinus, susiformuoja prastesnė šaknų sistema, skiltelės greitai atželia – mažėja derlingumas ir prekinio derliaus išeiga, be to, tai gali būti viena iš vienaskilčių ropelių formavimosi priežasčių.

Turėtume nesodinti skiltelių per giliai, sekliai purenti tarpueilius, nes šaknys būna susiformavusios dirvos paviršiuje. Trūkstant drėgmės dirvoje, augynus reikia laistyti. Didesnės ropelės išauga iš skiltelių, kurios žiemą būna laikytos šiltose patalpose (temperatūra – apie 15 oC, iki 20 oC). Tačiau iš šitaip laikytų skiltelių susiformavusios ropelės lėčiau auga, gali užsitęsti jų vegetacija.

Ar vasarinius česnakus, kurie patys yra fitoncidiniai augalai, puola ligos ir kenkėjai?

Viena dažniausiai pasitaikančių ligų vasarinių česnakų augynuose – rudosios rūdys. Profilaktiškai ir pasirodžius pirmiesiems ligoms požymiams (dažniausiai birželio I–ąjį dešimtadienį), reikėtų naudoti leidžiamas augalų apsaugos priemones, nes ligos patogenai labai greitai išplinta. Ligai išplitus, lapija nudžiūsta ankščiau laiko, ropelės nespėja užaugti, todėl labai sumažėja produktyvumas.

Viena žalingiausių česnakų ligų – sklerotinis puvinys. Pagrindinės šios ligos pasireiškimo priežastys – sėjomainos nesilaikymas ir nekokybiškos dauginamosios medžiagos sodinimas. Laikant ropeles netinkamomis sąlygomis, plinta įvairūs bakterinių ligų patogenai, sukeliantys puvinius.

Česnakų kenkėjų Lietuvoje pasitaiko, tačiau didelės žalos nepadaro.

Dėl kokių medžiagų vertinami vasariniai česnakai? Ar iš tiesų jie gelbsti įvairaus gripo atvejais?

Česnakų mitybinę vertę sudaro jų biocheminėje sudėtyje esantys baltymai, angliavandeniai, vitaminai: A, B grupės, C. Be to, jiems būdingas didelis kiekis mikroelementų – vario, geležies, cinko, kalcio, magnio, silicio, germanio. Išskirtinė česnakų savybė yra sieros grupės fitoncidinių medžiagų, gausiausiai – alicino (dialildisulfidas) – akumuliacija, suteikianti augalams specifinį aromatą ir skonį.

Dėl ypatingų aromatinių ir skoninių savybių česnakai populiarūs ir kaip maisto produktas, ir kaip prieskoniniai augalai maisto produktų gamyboje. Dėl fitoncidinių savybių česnakai plačiai naudojami farmacijoje – įvairių vaistinių preparatų gamyboje.

Kaip ir daugelis kitų augalų su fitoncidinėmis medžiagomis, česnakai – gera profilaktinė priemonė nuo infekcinių kvėpavimo ligų, taip pat ir gripo. Manoma, kad susirgus efektyviausias česnakų poveikis yra tada, kai naudojamas tik pajautus pirmuosius peršalimo infekcijos požymius.

Kuo vasarinių česnakų maistinė sudėtis skiriasi nuo žieminių česnakų sudėties? Kurie vertingesni?

LAMMC SDI atliktų tyrimų ir literatūros šaltinių duomenimis, vasarinių ir žieminių česnakų maistinė sudėtis panaši. Stebima tendencija, kad mažiau derlingi veislių tipai ar veislės, šiuo atveju – vasariniai česnakai, kaupia daugiau alicino.

Pagal agrobiologines savybes ir fiziologinius ypatumus česnakai skirstomi į galinčius formuoti žiedynstiebius, taip pat galinčius nevisiškai suformuoti ir neformuoti.

Tikėtina, kad neformuojantys žiedynstiebių česnakai kilo iš formuojančių žiedynstiebius, vykdant kryptingą atranką, modifikuojant ropelių laikymo sąlygas ir skiltelių sodinimo laiką.

Rudenį tinkami sodinti česnakai pasižymi savybe formuoti žiedynstiebius ir yra vadinami žieminiais, o tarptautinėje veislių klasifikacijoje – „kietojo kaklelio“ (angl. Hardneck) tipu. Tinkami sodinti pavasarį – vasariniai arba „minkštojo kaklelio“ (angl. Softneck) tipo česnakai – žiedynstiebių paprastai neformuoja. Tai pagrindinis vasarinių ir žieminių česnakų skirtumas.

Evoliucijos eigoje, nykstant vasarinių česnakų gebėjimui formuoti žiedynstiebius, vyko morfopokyčiai ropelės formavimosi procesuose. Ropelės sudėtyje padaugėjo skiltelių. Jos formuojasi ne vienu metu, todėl būna skirtingo dydžio. Skiltelės ropelėse dažnai išsidėsto keliais ratais, atskiromis grupėmis, kurios gali turėti atskirą lukštą, skiriantį vieną grupę nuo kitos.

Vasariniai česnakai, lyginant su žieminiais, formuoja mažesnį derlių. Tačiau vasarinių česnakų ropelėms būdinga ilgesnė ramybės periodo trukmė, todėl jos geriau laikosi sandėliuojamos. Tai pagrindinis jų pranašumas, lyginant su žieminiais.

Didelė tikimybė, kad keičiantis klimato sąlygoms ir auginimo vietos regionams, vasarinių ir žieminių česnakų agrobiologinai ir fiziologiniai ypatumai taip pat gali pakisti ir supanašėti.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Autorės ir Danguolės JUŠKEVIČIENĖS nuotraukos

Straipsnis buvo publikuotas žurnale „Rasos“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.