Vasariniai kviečiai jau traukiasi iš Lietuvos

Vyksta pokyčiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prieš aštuonerius metus mūsų šalyje buvo auginama 252 tūkst. ha vasarinių kviečių, prieš šešerius – 312 tūkst. ha. Pažymima, kad vasarinių kviečių plotai didėjo po nepalankių žiemų. Bet pastaraisiais metais vyksta ryškūs pokyčiai. VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, šiais metais ūkininkai deklaravo 125 tūkst. ha vasarinių kviečių. Statistika rodo, kad 2016–2020 m. atskiruose ūkiuose, kuriuose dirvožemiai buvo našesni ir buvo naudojamos išmaniosios technologijos, vasarinių kviečių derlius buvo gausus, jis siekdavo 6–8 t/ha. „Nebesiplėsiu kalbėdamas apie besikeičiantį klimatą ir su tuo susijusias ūkininkavimo problemas. Tačiau vasariniai kviečiai yra viena tų kultūrų, kuri jautriai į tai reaguoja. Anksčiau būdavo įprasta užauginti 5–6 t/ha vasarinių kviečių derlių, pastaraisiais metais užauga tik 2–3 t/ha. Tai nė vieno ūkininko nebestebina“, – mintimis pasidalijo Lietuvos „No-till“ asociacijos pirmininkas.

Pasak jo, žemdirbiai gali rinktis įvairias vasarinių kviečių veisles ir technologijas, tačiau ši kultūra nepadengia įdėtų sąnaudų. Todėl jie stengiasi auginti kuo daugiau žieminių kviečių, nes tai – ūkių stabilumo garantas. Ar gali atsitikti taip, kad ateityje vasarinių kviečių auginimo bus atsisakyta? „Nemanyčiau, kad taip atsitiks. Tai priklausys nuo klimato ir kitokių sąlygų“, – pabrėžė A. Vanagas.

Žvalgosi į kitas kultūras

Lietuvos „No-till“ asociacijos pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad vasarinių kviečių kokybinius rodiklius lemia meteorologinės sąlygos, todėl, jei nebūtų karščio bangų, ši kultūra grįžtų į ūkininkų laukus. „Vasariniai kviečiai – gera kultūra, kaip bebūtų, tai – viena iš vasarinių kultūrų, kurios reikėtų auginti didesnę dalį. Tačiau išaugindami 2–3 t/ha derliaus ūkininkai susiduria su žemu ir neigiamu pelningumu. Kadangi sąnaudos pakilusios gan žymiai, nuostolingų kultūrų negalima auginti. Gal ateityje atpigtų trąšos, gal atpigtų augalų apsaugos priemonės, gal pakiltų grūdų supirkimo kainos? Žvelgiant į visą šitą kontekstą, atrodo, kad jei viskas stabilizuosis, stabilizuosis ir auginimas, nes nėra labai didelio žieminių kultūrų pasirinkimo. Negali juk žieminiais kviečiais viską užsėti – paisoma ir augalų kaitos, pasėlių įvairesnių“, – ŪP aiškino A. Vanagas.

Jis pažymėjo, kad keičiantis klimatui ūkininkai natūraliai pradeda žvalgytis į kitas kultūras, kurias mažiau pažeidžia kenkėjai, ar yra paprastesnė jų priežiūra vengiant ligų. Vis plačiau grūdams pradedami auginti kukurūzai, laukuose atsiranda sojų, kitų kultūrų, kurių auginimą skatina Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas.

ŽŪDC duomenimis, 2018 m. ūkininkai deklaravo tik 4 ankštinius javus: žirnius, pupas, vikius, lubinus. Šiais metais žemdirbiai jau sėjo žirnius, pelėžirnius, pupas, pupuoles, avinžirnius, vikius, lubinus, pupeles.   

Neturi ateities

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigė manąs, kad vasarinių kviečių auginimas neturi ateities. „Daug metų stebiu šią situaciją – ir pavasarį, ir pirmoje vasaros pusėje augalams retai kada būna pakankamai drėgmės. Todėl ir vasariniams kviečiams, ir miežiams ši situacija yra pražūtinga. Negaunami tokie derliai, kurie atpirktų sąnaudas“, – teigė ŪP pašnekovas.

Galbūt žemdirbiai žvalgosi į augalus ir naujas veisles, kurias auginti pelningiausia? Jo nuomone, pelningesnių kultūrų nuolat mažėja. Buvo pluoštinių kanapių auginimo bumas, kuris praėjo. Augintojai turėjo didelių vilčių, kad jų plotai plėsis, kad kainos bus geros ir t. t. Tačiau tai nepasitvirtino. „Bandome auginti tas kultūras, kurias skatina žaliasis kursas: pupas, žirnius, pupeles. Tačiau tūkstančiai paukščių užskrenda į laukus. Koks lieka derlingumas? 1 t/ha. Apie kokią ekonomiką galime šnekėti? Niekas nenori atlyginti paukščių padarytos žalos“, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė svarstė, kad ateityje vasarinių kviečių ūkininkų laukuose gali nebelikti. „Mes vasarinių kviečių seniai nebeauginame, nes neužauginame – investicijos didelės, o derliaus nėra. Derliaus nėra, nėra ir pajamų. Vasarinius kviečius pakeitėme avižomis. Tai – agronomiškai geresnis priešsėlis rapsams“, – ŪP pasakojo A. Asauskaitė-Kerienė. Ar ūkininkai ateityje augins vasarinius kviečius? Pasak pašnekovės, ūkininkai nesirinks šios kultūros dėl per didelio augalų polinkio ligoms, menko atsparumo kenkėjams, reikalingų didelių investicijų ir gaunamo mažo derliaus. „Į vasarinius kviečius ne per daug investuoja ir užsiimantys sėklininkyste, nekuriamos produktyvios veislės. Tuomet ir užsisuka ratas, kadangi ūkininkai neužaugina gero derliaus, gaunamas derlius nepadengia sąnaudų. Tuomet automatiškai vasarinių kviečių nebeaugina“, – paminėjo ŠKŪS pirmininkė.

Augins nereiklius augalus

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.