VDI įspėja: darbdavys negali savavališkai daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo

„Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas vien todėl, kad darbdavys mano patyręs nuostolių. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas, o kai kalbama apie darbuotojo padarytą žalą, turi būti nustatytos ir jo atsakomybės sąlygos. Todėl praktika, kai darbuotojams automatiškai paskirstomas, pavyzdžiui, parduotuvėje nustatytas prekių trūkumas, nenustačius konkretaus darbuotojo kaltės, nėra teisėtas pagrindas išskaitai“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Kada išskaitos iš darbo užmokesčio galimos?

Darbo kodeksas numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso arba kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį išskaitos gali būti daromos siekiant grąžinti darbuotojui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas darbdavio pinigų sumas, taip pat dėl skaičiavimo klaidų permokėtas sumas, atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, arba tam tikrais atvejais išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę į jas.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui prieš komandiruotę ar reisą perduodama konkreti pinigų suma išlaidoms, tačiau dalis jos nepanaudojama ir negrąžinama, nepanaudotas likutis gali būti išskaitomas įstatymų nustatyta tvarka.

Kita situacija – dėl skaičiavimo klaidos susidariusi permoka. „Svarbu atskirti skaičiavimo klaidą nuo netinkamo teisės aktų taikymo. Skaičiavimo klaida gali būti susijusi su aritmetiniu apskaičiavimu ar kitais darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo veiksmais, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tačiau jeigu, pavyzdžiui, atostoginiai apskaičiuoti netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, tai savaime nėra skaičiavimo klaida, suteikianti teisę atlikti išskaitą šiuo pagrindu.“

Žala darbdaviui – pirmiausia turi būti nustatyta darbuotojo atsakomybė

Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės, tačiau vien žalos ar turto trūkumo fakto tam nepakanka.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį vertinami netekto arba nuvertėjusio turto vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas, abiejų darbo sutarties šalių kaltės laipsnis ir veiksmai siekiant išvengti žalos, taip pat tai, kiek žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis bei jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

„Negalima preziumuoti, kad už nustatytą trūkumą ar kitą žalą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė, jos pasireiškimas ir kitos atsakomybės sąlygos. Pavyzdžiui, vien nustačius prekių trūkumą parduotuvėje negalima jo sumos tiesiog padalyti visiems skyriaus darbuotojams ir atitinkamai sumažinti jų darbo užmokestį“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti jo 3 vidutinių darbo užmokesčių, o jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo – 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbo kodekse taip pat nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Tai, be kita ko, taikoma, kai žala padaryta tyčia, darbuotojo veikla turi nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus arba nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigusio darbuotojo, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo, padarius darbdaviui neturtinę žalą arba kai visiško žalos atlyginimo atvejis nustatytas kolektyvinėje sutartyje.

„Bačkos“ ir išankstiniai vekseliai – ne būdas apsidrausti nuo būsimos žalos

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į įvairius fondus, kartais vadinamus „bačkomis“, tam, kad iš jų ateityje būtų padengiama galima darbuotojų padaryta žala. Taip pat nepagrįstas ir neteisėtas vekselių pasirašymas, kai jų paskirtis – ateityje padengti darbdaviui galimai padarytą žalą.

„Darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti kuriama iš anksto kaupiant jo pinigus galimai žalai atlyginti. Jeigu žala iš tiesų padaroma, turi būti vertinama konkreti situacija ir taikoma Darbo kodekse nustatyta žalos atlyginimo tvarka“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbdavys negali išskaičiuoti bet kokios sumos

Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jeigu terminas praleistas arba darbdavys siekia išieškoti didesnę sumą, jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Darbdaviui išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžių. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus paprastai išskaitoma 10 proc.; iš dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios 2 MMA, – 30 proc.; iš dalies, viršijančios 2 MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.

Kada gali būti išskaičiuojami permokėti atostoginiai?

Dar viena Darbo kodekse numatyta situacija – kai darbuotojas jau panaudojo daugiau kasmetinių atostogų, negu buvo įgijęs teisę panaudoti.

Tokiu atveju atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę, gali būti išskaičiuojami, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį.

„Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitu Darbo kodekse nustatytu pagrindu, vien tai, kad darbuotojas yra panaudojęs daugiau kasmetinių atostogų, negu jų sukaupė per faktiškai dirbtą laiką, nesuteikia darbdaviui teisės šių atostoginių išskaičiuoti“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Nesutinkantis su išskaita darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Jeigu darbuotojas mano, kad žalos išieškojimas ar kita išskaita yra nepagrįsta arba atlikta nesilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Svarbiausia taisyklė darbuotojui – atlyginimo sumažėjimas neturėtų būti priimamas kaip savaime teisėtas vien todėl, kad taip nusprendė darbdavys, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbuotojas turi teisę žinoti, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ir už ką atliekama išskaita, o kilus ginčui – ginti savo teises Darbo ginčų komisijoje.“

Darbo ginčų komisijų kontaktus rasite čia.

VDI informacija