Vėl inicijuoja diskusijas dėl mėšlo

Ar įmanoma žemdirbiams palankesne kryptimi pakeisti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus? Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) vėl inicijuoja diskusiją ir pritaria žemdirbiams, kad mėšlo vežimo į laukus terminas turi būti siejamas ne su konkrečia data, o su gamtos sąlygomis.

Direktyvinė nuostata numato, kad negalima tręšti įmirkusių, užtvindytų, užšalusių, apsnigtų dirvų. Pagal šį apibrėžimą gyvulių augintojai organinę trąšą būtų galėję skleisti ir po „draudžiamos“ dienos. Juo labiau kad šiltesni ir sausesni, vėlyvesni rudenys tam yra palankūs. Toks buvo ir šis lapkritis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neprieštaravo termino prątesimui, tačiau aplinkos ministras įsakymo nepasirašė.

Diskusijos metu žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas priminė, kad Lietuva patenka į nitratams jautrią zoną, kurioje privalu taikyti tam tikrą terminą, kada galima skleisti trąšas laukuose, taip pat – specifinius reikalavimus. Dėl termino nustatymo buvo tariamasi su socialiniais partneriais, mokslininkais, aplinkosaugininkais, meteorologijos specialistais. Pagal mokslininkų išvadą, 5 °C vidutinė temperatūra įsivyrauja spalio pabaigoje–lapkričio pirmojoje pusėje, o pavasarį – kovo pabaigoje. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinkti terminai: tręšimo pabaigai lapkričio 15-oji, pradžiai – kovo 20-oji.

ŽŪM pasidomėjo, kaip yra kaimyninėse valstybėse. Su nedidelėmis paklaidomis tvarka Latvijoje ir Estijoje panaši, tik Lenkijoje mėšlui skleisti terminas ilgesnis: tirštą mėšlą galima skleisti iki gruodžio 1-osios ir nuo vasario 28-osios (skystojo skleidimo terminas trumpesnis).

Valdininkai aiškina, kad Lenkijos teritorijoje šąla kiek skirtingai. O praktiškai yra taip, kad į tą pačią geografinę klimatinę zoną patenkantiems ūkininkams taikomi skirtingi reikalavimai: Punsko krašte mėšlas vis dar (ar jau) vežamas į laukus, o už keliolikos kilometrų esančiame Lazdijų rajone – negalima.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis svarstė, kad tokių darbų pradžią ir pabaigą turėtų nustatyti ne ministerijos, o savivaldybės, kurios mato realią situaciją. Taip pat jis stebėjosi, iš kur paimta sąlyga, kad esant žemesnei nei 5 °C temperatūrai, negalima įterpti mėšlo. Jo pastebėjimu, kai sausa ir vėsu, įterpiant mėšlą kaip tik išvengiama garavimo. O kai temperatūra aukštesnė ar lygi numatytai, vyksta nitrifikacijos procesas, taigi, nustatytais reikalavimais pasiekiamas priešingas rezultatas, sudaromos sąlygos teršti vandenis nitratais.

Žemdirbių atstovai pasisako už tai, kad pagrindu būtų laikomos direktyvinės sąlygos. Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, visi žemdirbiai supranta, ką reiškia įmirkusi, užtvindyta, įšalusi ir užsnigta dirva. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė politikų dėmesį atkreipė į tai, kad dėl pakoreguoto aprašo, palyginti su ankstesne tvarka, žemdirbiai jau prarado dvi dienas: lapkričio 15-ąją ir kovo 20-ąją. Dvi prarastos dienos mėšlo tvarkymo darbams yra daug. Z. Dargienė nurodė ir dar vieną ypatumą, į kurį reikėtų atsižvelgti tobulinant mėšlo tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus, tai – mėšlidžių talpos. Pagal europinius reikalavimus mėšlides pasistatę ūkininkai susiduria su keista situacija, kai tikrintojai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros mėšlidžių talpą vertina pagal vidines taisykles ir tvirtina, kad įrengtos mėšlidės esą nepakankamos talpos.

Diskusijoje dėl mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų Aplinkos ministerijos atstovų nebuvo.

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.