Velykų pirmadienio rytą mirė popiežius Pranciškus (PAPILDYTA)

„Brangūs broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį. Šį rytą 7.35 val. Romos vyskupas Pranciškus sugrįžo į Tėvo namus. Visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Jis mokė mus ištikimai, drąsiai ir su meile gyventi pagal Evangelijos vertybes, ypač vargingiausiųjų ir labiausiai atstumtųjų labui. Didžiai dėkingi už jo, kaip tikro Viešpaties Jėzaus mokinio, pavyzdį pavedame popiežiaus Pranciškaus sielą begalinei gailestingajai Vieno ir Triasmenio Dievo meilei“, – Vatikano naujienų pranešime sakė Bažnyčios kamerlingas kardinolas Kevinas Josephas Farrellas. 

Užuojautą Katalikų Bažnyčiai ir visai katalikų bendruomenei Lietuvoje ir pasaulyje dėl Popiežiaus Pranciškaus netekties paskelbė šalies vadovai.

„Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų, kuriam rūpėjo visi ir kiekvienas pasaulio žmogus. Popiežiaus Pranciškaus asmenyje kiekvienas geros valios žmogus neteko išmintingo ir artimo bičiulio, įkvepiančio mokytojo, kilnios ir džiugios tarnystės pavyzdžio, tėvo, kuriam rūpėjo visa žmonija kaip viena, didelė šeima“, – Prezidento komunikacijos grupės pranešime cituojamas Prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, lietuviai visada liks dėkingi Popiežiui Pranciškui už jo nepamirštamą 2018 m. vizitą Lietuvoje. 

Prisimindamas savo asmeninį bendravimą su Popiežiumi Pranciškumi, šalies vadovas G. Nausėda pabrėžė, kad pontifikas visų pirma buvo labai žmogiškas kunigas, vyskupas, popiežius. „Popiežius spinduliavo optimizmą, džiugesį ir sielos ramybę. Pokalbių metu buvo akivaizdu, kad, nors Bažnyčios vadovas kupinas tūkstantmetės krikščionybės išminties, jo dėmesio centre – šiandienos pasaulis ir šiuolaikinis žmogus. Bendraudamas su Popiežiumi Pranciškumi juste jutai šio paprasto žmogaus, bet nepaprastai gilios asmenybės šilumą ir artumą, gerumą ir širdingumą“, – sakė Prezidentas.

„Popiežiaus Pranciškaus pontifikatas bus prisimintas kaip tarnystė ir rūpestis silpniausiais ir labiausiai pažeidžiamais, nuoširdi pastanga puoselėti susitinkančią ir priimančią Bažnyčią, namus visiems ir kiekvienam. Buvimą tarp žmonių Popiežius Pranciškus laikė ganytojiška pareiga, o jo žinia apie atjautą, taiką ir socialinį teisingumą įkvėpė milijonus visame pasaulyje.

Lietuvos žmonės ypatingai šviesiai visados prisimins jo apsilankymą mūsų šalyje 2018-aisiais. Tai buvo ne tik istorinė akimirka, bet ir gilus dvasinis išgyvenimas, stiprinęs tikėjimą, vienybę ir viltį.

Gedime kartu su viso pasaulio katalikais ir visais, kuriems buvo brangi Šventojo Tėvo misija. Tesuteikia vilties ir stiprybės jo palikimas – tikėjimo, meilės ir gailestingumo liudijimas“, – sakoma Ministro Pirmininko Gintauto Palucko užuojautoje.

Popiežius Pranciškus, Jorge Mario Bergoglio (1936–2025)

Pranciškus buvo pirmasis popiežius iš Amerikos ar Pietų pusrutulio. Nuo tada, kai 741 m. mirė Sirijoje gimęs Grigalius III, apskritai nebuvo nė vieno Romos vyskupo ne europiečio.

Jis taip pat buvo pirmasis jėzuitas, išrinktas į Šventojo Petro sostą. 

Daugelis katalikų tikėjosi, kad naujasis pontifikas, išrinktas po savo noru pasitraukusio Benediktas XVI, bus jaunesnis žmogus. Tačiau Argentinos kardinolas Bergoglio, kai 2013 m. tapo popiežiumi, jau buvo septiniasdešimtetis.

Vis dėlto jis nuo pat išrinkimo momento elgėsi kitaip bei pirmtakai – priėmė savo kardinolus neoficialiai ir stovėdamas, o ne sėdėdamas popiežiaus soste; teikė pirmenybę nuolankumui, o ne pompastikai ir didybei, vengė popiežiaus limuzino.

Paskutinis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, poelgis – po kelių ligoninėje praleistų savaičių Velykų sekmadienį pasirodyti Šventojo Petro aikštės balkone, mojuojant tūkstančiams maldininkų.

Jorge Mario Bergoglio gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse, Argentinoje. Buvo vyriausias iš penkių šeimos vaikų. Jo tėvai buvo pabėgėliai iš Italijos.

Jaunasis Bergoglio mėgo tango šokius ir naktiniame klube dirbo šokėju bei šlavėju.

Jis tapo jėzuitu, studijavo filosofiją ir dėstė literatūrą bei psichologiją. Po dešimtmečio įšventintas į kunigus, greitai sulaukė paaukštinimų.

1992 m. jam suteiktas Buenos Airių vyskupo padėjėjo vardas, o vėliau jis tapo arkivyskupu.

Popiežius Jonas Paulius II 2001 m.Bergoglio paskyrė jį kardinolu, ir jis pradėjo eiti pareigas Bažnyčios valstybės tarnyboje – Kurijoje.

Garsėjo kaip paprastas ir kuklus žmogus. Savo pamoksluose ragino siekti socialiniot eisingumo ir kritikavo vyriausybes, kurios nekreipia dėmesio į skurdžiausius visuomenės narius.

Kaip popiežius, jis dėjo daug pastangų, kad būtų atsikratyta tūkstantmečio nesantaikos su Rytų Ortodoksų Bažnyčia. Dirbo su anglikonais, liuteronais, metodistais ir ragino Izraelio bei Palestinos vadovus melstis už taiką. Po musulmonų kovotojų išpuolių jis sakė, kad nėra teisinga islamą tapatinti su smurtu. 

Nepaisydamas savo sveikatos problemų, Pranciškus siekė taikos pasaulyje ir tarpreliginio dialogo. 2023 m. leidosi į piligriminę kelionę į Pietų Sudaną, maldaudamas šalies lyderių užbaigti konfliktą. Taip pat jis ragino nutraukti "absurdišką ir žiaurų karą" Ukrainoje, nors ir nuvylė ukrainiečius, regis, prarydamas Rusijos propagandinę žinią, esą rusų invazija buvo išprovokuota. O po metų jis leidosi į ambicingą kelionę per keturias šalis dviejuose žemynuose, sustodamas Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Singapūre.

Pastaraisiais mėnesiais Pranciškus kovojo dėl savo gyvybės. 2025 metų kovą jis penkias savaites praleido ligoninėje dėl abipusio plaučių uždegimo.

ŪP portalo inf.