Vėlyva sėja ir galimi rezultatai

Sėja nusikėlė – problemos atsirado

Pagrindinė sėjos problema yra nuolat kintantis dirvožemio pasipriešinimas, priklausomai nuo jo fizikinių ir mechaninių savybių sėjos metu. Dirvožemio struktūra, drėgmės kiekis, suslėgimas, pasipriešinimas ir kitos fizikinės jo savybės gali lemti sėjamosios darbinių dalių padėties kintamumą. Daug kur galima matyti didesnius ar mažesnius nesudygusių žieminių kviečių plotelius, žieminių rapsų tuščias vietas paslėpė suvešėję lapai, tačiau iš viršaus puikiai matosi tušti plotai. Važiuojant lygiagrečiai laukui, to galima nepastebėti, tuo labiau kad pasėlio kokybė regisi tiesiogiai proporcinga važiavimo greičiui.

Prieš žieminių kviečių sėją rašėme apie sėjos laiko įtaką grūdų derlumui. Šiemet taip išėjo, kad, vykdant reglamentuose akcentuotus nurodymus, kai kuriuose ūkiuose sėja nusikėlė į spalio mėnesį. Ką reikėtų žinoti ir į ką atkreipti dėmesį? Daugybę metų stebėjus pasėlius, galima pasidalyti kai kuriomis įžvalgomis.

Vidutinio derlingumo dirvožemiuose pasėjus kviečius rugsėjo 10 d., grūdų derlingumas buvo 7,6 t/ha, o pasėjus spalio 1–10 d., derlingumas sumažėjo iki 5 t/ha, tai 2,6 t/ha mažesnis derlingumas. Analizuojant derliaus struktūrą, nustatyta, kad labiausiai nukentėjo grūdų skaičius varpoje, t. y. nuo 35,1 vnt. iki 30 vnt. Galima sakyti, kad tai buvo vidutinio derlumo dirvožemis, o jei sėji aukšto derlumo dirvožemyje, šie pastebėjimai netaikytini. Atlikome stebėjimus ir aukšto derlumo dirvožemiuose. Sėjant rugsėjo 10 d., grūdų derlingumas vidutiniškai buvo 8,9 t/ha, o pasėjus spalio 1–10 d. – 6,7 t/ha. Taip, dėl dirvožemio savybių buvo 0,4 t/ha skirtumas, bet sumažėjimas vis tiek viršijo 2 t, o šiemet mačiau sėjant spalio 15 d. ir 17 d., savaime suprantama, buvo ir dar vėliau pasėjusiųjų. Net esant dabartinėms grūdų kainoms, nuostolis, tikėtina, bus didesnis nei išmoka. Žinoma, galima save raminti, kad tęsiasi šilti orai ir pasėliai sudygs, viskas bus gerai.

Kodėl sumažėja grūdų skaičius varpoje vėlinant sėją? Nustatyta, kad aukšto derlumo dirvožemyje auginamų kviečių, sėtų rugsėjo 10 d., apsivaisino vidutiniškai 80 proc. žiedų, o pasėjus spalio 1–10 d., – vidutiniškai 73 proc. Guodžia tai, kad nuo žydėjimo iki brandos, nepriklausomai nuo sėjos datos, išlieka toks pat grūdų skaičius, tačiau dėl prastesnio apsivaisinimo vidutiniškai netenkame 5–10 grūdų varpoje, o tai reiškia, kad esmingai sumažėja varpos produktyvumas. Pavėlinus sėją, reikėjo didinti sėklų normą ir rinktis aukštos kokybės sėklas, kad būtų didesnis daigumas, nes reikia suformuoti 4 mln./ha augalų pasėlio tankumą. Suprantama, reikėjo mažinti ir sėjos gylį.

Ką dar reikėtų žinoti?

Tikriausiai daugiausiai klausimų kels augalų mityba. Neaišku, kaip šis sėjos atidėjimas gali paveikti kviečių derlingumą. Daugybės metų tyrimai skirtingose šalyse parodė, kad sėjos vėlinimas kai kuriais atvejais gali padidinti, o kartais esmingai sumažinti žieminių kviečių grūdų derlingumą. Pavyzdžiui, Balkanų šalyse vyrauja sausi ir šilti orai, šiuo metu sušyla iki +30 °C. Ūkininkai, pasėję rapsus ar kviečius pagal įprastas rekomendacijas, niekaip nesulaukia daigų ir sako, kad ateinančių metų derlius yra prarastas. Kai kurie augintojai vadovavosi intuicija ir dar nesėjo, pasės lapkričio pirmomis dienomis, nes tuo metu tartum prognozuojamas lietus. Žemė šilta, kviečiai sudygs per 4 dienas, o šiose šalyse augintojai turi ilgesnį rudenį ir pavasarį, dėl to kviečių derlingumas beveik nesumažėja. Suprantama, rapsai jau prarasti, niekas jų nesės vėlai, o pasėti nesudygo.

Stebėjimai mūsų šalyje ir tarptautinė praktika parodė, kad žieminių kviečių sėjos normos didinimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis padidinti augalų produktyvumą ir azoto įsavinimą, nes tinkamai parinkus sėklų normą, gali reikšmingai padidėti grūdų derlingumas ir azoto panaudojimo efektyvumas. Augintojai puikiai žino, kad kviečių grūdų derlingumas turi tiesioginę priklausomybę nuo azoto trąšų normos, tačiau svarbu žinoti ribas, nes kai kurie augalų fiziologiniai procesai lėtėja didinant azoto normą, dėl to pastaruoju metu stengiamasi tręšti naudojant azoto sensorius ar kitas inovatyvias priemones. Pirmiausia reikia įvertinti, kad dėl vėlyvos sėjos ir didesnės sėklų normos augalų stiebai bus silp-
nesni, tad neatsakingai parinkta azoto trąšų norma gali turėti reikšmingos įtakos pasėlių išgulimui. Sakysite, yra reguliatoriai. Taip, bet teko matyti nemažai pasėlių, kurie išgulė naudojant augimo reguliatorius net tris kartus. Dėl mažo azoto pasisavinimo ir mažo šaknų skaičiaus, dėl neteisingai parinktos tręšimo azotu datos (ankstyvuoju vegetacijos tarpsniu) azoto trąšų žieminiams kviečiams efektyvumas būna prastas. Pastebėjome, kad sinchronizuojant mitybą azotu, t. y. augalų poreikį azotui derinant su tręšimo azotu data ir norma, tinkamai atlikus darbus, galima tikėtis grūdų derlingumo, atitinkančio sėjos datą ir vietos sąlygas. Vėlesnė sėja sutrumpina vegetacijos tarpsnį, todėl sumažėja ūglių skaičius ir, kaip jau minėta, apsivaisina mažiau žiedų, dėl to mažėja grūdų derlingumas. Dėl to ir reikėtų didinti sėklų normą, kad būtų kompensuotos neigiamos vėlyvesnės sėjos pasekmės, didinant pagrindinių stiebų skaičių ploto vienete.

Patogenai jaučia „nejudančią“ sėklą

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 123, 2023 m. spalio 31 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.