Vėlyvojo ledynmečio vabalai atskleidžia Lietuvos gamtos istoriją

Žurnale „Diversity“ paskelbtame straipsnyje pirmą kartą išsamiai pristatomos Lietuvoje aptiktos subfosilinės vabalų liekanos, leidžiančios rekonstruoti aplinkos ir klimato pokyčius paskutinio ledynmečio pabaigoje, prieš maždaug 15 000–11 300 metų.

Analizuojant įvairiose Lietuvos vietovėse surinktus nuogulų mėginius, nustatyta, kad tuo metu šalies teritorijoje gyveno šaltam klimatui prisitaikiusios vabalų rūšys. Aptikta fauna buvo panaši į šiandien Pietų Skandinavijoje gyvenančių vabzdžių bendrijas. Nors rasta tundrinėms buveinėms būdingų rūšių, tikrų arktinių vabzdžių neaptikta, todėl galima teigti, kad Lietuvos klimatas buvo kiek švelnesnis nei labiau į šiaurę esančiuose regionuose.

Vabalų liekanos taip pat leido atkurti kraštovaizdžio raidą. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiltesniais laikotarpiais pietryčių Lietuvoje jau augo spygliuočiai, vėliau formavosi reti pušų, beržų ir gluosnių medynai. Vienu iš klimato svyravimų etapų medžių danga sumažėjo, o staigaus atšalimo laikotarpiu kraštovaizdis tapo atviresnis – sumažėjo su pelkėmis ir vandens telkiniais susijusių rūšių, padaugėjo atvirų buveinių vabzdžių.

Svarbią tyrimo dalį sudarė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus mokslinės kolekcijos, kurios buvo naudojamos identifikuojant subfosilines vabalų liekanas. Muziejuje saugomi etaloniniai vabzdžių pavyzdžiai leido tiksliai nustatyti rastas rūšis ir palyginti jas su šiuolaikine fauna. Šis pavyzdys dar kartą parodo ilgalaikę mokslinių rinkinių vertę – kolekcijos tampa svarbiu šaltiniu naujiems tyrimams ir padeda atskleisti iki šiol nežinotus Lietuvos gamtos istorijos aspektus.

Tyrimo metu identifikuotos kelios rūšys, kurios šiandien Lietuvoje nebeaptinkamos, tačiau yra paplitusios Skandinavijoje. Tarp jų – Pycnoglypta lurida, Arpedium brachypterum, Otiorhynchus nodosus ir Agabus arcticus. Šie radiniai papildo žinias apie poledynmetinę Europos vabzdžių fauną ir leidžia geriau suprasti, kaip rūšys reagavo į klimato kaitą praeityje.

Tyrimo rezultatai yra reikšmingi ne tik Lietuvos, bet ir viso Rytų Baltijos regiono mastu. Jie suteikia naujų įžvalgų apie poledynmetinių ekosistemų formavimąsi, biologinės įvairovės kaitą ir vabzdžių reakciją į klimato svyravimus, o kartu padeda geriau suprasti galimus ateities aplinkos pokyčius.

Gamtos tyrimų centro informacija