Veršelių gerovė prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Pirmosios gyvenimo valandos – itin svarbios

Kiekvienas gimęs veršelis kuo greičiau turi gauti krekenų. Rekomenduojama jas sugirdyti per pirmąsias gyvenimo valandas, bet ne vėliau kaip per 6 valandas po gimimo. Krekenos yra pagrindinis imuninių medžiagų šaltinis, padedantis apsaugoti veršelį nuo infekcijų ir ligų.

Nepakankamas ar pavėluotas kokybiškų krekenų sugirdymas yra vienas svarbiausių veršelių sveikatą lemiančių rizikos veiksnių ūkiuose. Dėl to silpnėja veršelio imunitetas, didėja viduriavimo ir kvėpavimo ligų rizika, veršelis gali būti vangus, prasčiau augti ir sunkiau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.

Tinkama vieta poilsiui ir laikymui

Nuo pirmųjų gyvenimo dienų veršeliui būtina švari, sausa ir saugi aplinka. Guolis turi būti patogus, sausas ir pakankamai pakreiktas, ypač veršeliams iki 2 savaičių amžiaus. Drėgni ar nešvarūs pakratai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, didina peršalimo riziką ir gali sukelti sąnarių ar odos problemas.

Taip pat svarbu, kad veršidžių grindys būtų lygios, neslidžios ir saugios veršeliams atsistoti bei atsigulti. Slidžios grindys ar nelygus paviršius didina traumų, galūnių pažeidimų ir šlubavimo riziką.

Veršeliai turi turėti pakankamai vietos laisvai judėti, atsigulti ir ilsėtis. Per ankšti gardai didina stresą, apsunkina poilsį ir gali skatinti ligų plitimą. Laikant veršelius grupėmis, vienam gyvuliui turi būti skiriamas minimalus grindų plotas:

• iki 150 kg – ne mažiau kaip 1,5 m²
• nuo 150 iki 220 kg – ne mažiau kaip 1,7 m²
• virš 220 kg – ne mažiau kaip 1,8 m²

Vyresni nei 8 savaičių veršeliai neturėtų būti nuolat laikomi individualiuose garduose, išskyrus gydymo atvejus. Veršeliai yra socialūs gyvūnai, todėl jiems svarbu matyti ir jausti kitus gyvulius. Dažna klaida yra per ilgas veršelių laikymas atskirai arba per mažas plotas garduose. Tokiose sąlygose veršeliai dažniau patiria stresą, prasčiau ilsisi ir tampa jautresni ligoms.

Švara ir tinkamas mikroklimatas

Veršidėje turi būti užtikrinta gera oro kokybė. Per didelė drėgmė, dulkės, skersvėjai ar stiprus amoniako kvapas gali neigiamai paveikti veršelių kvėpavimo takus ir sudaryti palankias sąlygas ligoms plisti.

Svarbu reguliariai valyti gardus, šalinti mėšlą ir nesuėstus pašarus, plauti bei dezinfekuoti girdyklas ir šėrimo įrangą. Nešvarioje aplinkoje greičiau plinta ligų sukėlėjai, daugėja musių ir blogėja bendra gyvulių savijauta.

Tvartuose turi būti pakankamai natūralaus arba dirbtinio apšvietimo. Veršeliai negali būti nuolat laikomi tamsoje, o dirbtinio apšvietimo trukmė turi atitikti natūralios dienos šviesos laiką: maždaug nuo 9 iki 17 valandos.

Tinkama mityba – sveiko augimo pagrindas

Veršeliai turi būti šeriami pagal jų amžių, svorį ir fiziologinius poreikius. Nepakankamas arba nesubalansuotas šėrimas gali lemti lėtesnį augimą, virškinimo sutrikimus ir didesnį jautrumą ligoms.

Labai svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį pašare. Geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, todėl veršeliai tampa silpnesni, vangūs, prasčiau auga ir tampa jautresni ligoms. Tinkami geležies šaltiniai gali būti kokybiški starteriniai pašarai veršeliams, žolė bei specialūs mineraliniai papildai, skirti veršelių šėrimui.

Ne mažiau svarbi ir ląsteliena. Nuo 2 savaičių amžiaus veršeliai kasdien turi gauti ląstelienos  apie 50 g per parą 8 savaičių amžiaus veršeliui, o vėliau šis kiekis palaipsniui didinamas iki 250 g per parą 20 savaičių amžiaus veršeliui.

Ląsteliena padeda vystytis virškinimo sistemai ir gerina pašarų pasisavinimą. Jos trūkstant gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ar prastesnis augimas. Tinkami ląstelienos šaltiniai gali būti kokybiškas šienas, žolė, šiaudai ar kiti stambieji pašarai.

Veršeliai turi būti šeriami bent du kartus per dieną. Laikant juos grupėmis, svarbu užtikrinti, kad visi gyvuliai vienu metu galėtų pasiekti pašarą ir silpnesni veršeliai neliktų nustumiami nuo šėrimo vietos.

Nuolatinis priėjimas prie vandens

Vyresni nei 2 savaičių veršeliai turi nuolat gauti pakankamą kiekį švaraus vandens. Vandens poreikis gali padidėti, veršeliams susirgus, arba esant aukštai aplinkos temperatūrai.

Nepakankamas girdymas gali sukelti dehidrataciją, apetito sumažėjimą, silpnesnį augimą ir virškinimo problemas. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai girdyklos valomos nepakankamai dažnai arba gyvuliams tiekiamas nešvarus vanduo. Tokios sąlygos gali tapti papildomu ligų rizikos veiksniu.

Kasdienis stebėjimas padeda laiku nustatyti problemas

Veršeliai turi būti stebimi kiekvieną dieną, nes kuo anksčiau pastebimi pirmieji negalavimo požymiai, tuo lengviau išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Apie galimus sveikatos sutrikimus gali signalizuoti vangumas, sumažėjęs apetitas, viduriavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, šlubavimas ar nenoras stotis. Pastebėjus sveikatos sutrikimų požymius, svarbu nedelsti,  prireikus veršelį atskirti nuo kitų gyvulių ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Dažniausios klaidos ūkiuose

Praktikoje dažniausiai nustatomi šie trūkumai: pavėluotai sugirdomos krekenos, drėgni ir nešvarūs pakratai, nepakankamas vandens kiekis, per mažai vietos garduose, prasta ventiliacija, per mažas ląstelienos kiekis racione, slidžios grindys bei neizoliuojami sergantys veršeliai.

Tokios klaidos ne tik blogina veršelių savijautą, bet ir didina gydymo išlaidas, lėtina augimą bei gali padidinti gaišimo riziką.

Geros sąlygos šiandien – sveikesni gyvuliai ateityje

Tinkama veršelių priežiūra nuo pirmųjų gyvenimo dienų yra svarbi sveikos ir stiprios bandos formavimo dalis. Švara, kokybiškas šėrimas, pakankamas vandens kiekis, tinkamos laikymo sąlygos ir kasdienė priežiūra padeda sumažinti ligų riziką bei užtikrinti geresnę veršelių savijautą.

Kuo daugiau dėmesio veršelių gerovei skiriama ankstyvame amžiuje, tuo stipresni ir sveikesni gyvuliai auga ateityje.

VMVT informacija