Verslą kuria mamos tėviškėje

Panevėžietis Gilmintas Kuodis, kurio šeima nuo seno verčiasi sodininkyste, turi keletą medelynų,  gerai išvystytą verslą, nutarė pamėginti šaknis leisti savo mamos tėviškės žemėje. Greta Marijampolės šiemet jis pradėjo kurti medelyną, planuoja įveisti sodus, šilauogių plantaciją. Konkurentų plėtojant šį verslą – nemažai, tačiau dvidešimt trejų metų vaikinas nori čia tapti geriausiu ir stipriausiu.  

Gilmintas savo verslą nutarė kurti mamos gimtinėje Marijampolėje.

Didelės ambicijos virsta realybe

Skiepyti šilkmedžiai – vieni paklausiausių šio meto augalų.

Dar tik pirmas mėnuo, kai G. Kuodis atvėrė pirkėjams savo „GK vaismedžiai“ medelyno vartus. Per pusmetį jį įrengė beveik hektaro plote, greta judraus kelio, vedančio į Vilkaviškį, Lenkiją ir Kaliningradą. Šiame regione nė viename medelyne iki šiol tokios vaismedžių, vaiskrūmių ir dekoratyvinių augalų gausos dar nėra buvę.

„Mano senelis augino vaismedžius, juos skiepijo. Mama taip pat nuo mažumės tuo domėjosi, daug metų dirbo medelyne, vėliau pati nusprendė užsiimti šia veikla, kuri tapo ir šeimos verslu. Į įį įsitraukė mano sesės ir broliai. Aš esu jau trečios kartos atstovas, verčiuosi sodininkyste ir prekyba augalais. Būdamas kokių 11 metų drauge su tėvais vykdavau į turgų prekiauti medeliais. Kai amatą perimi iš savo tėvų, matai visą procesą: kaip medis auga, kaip juo reikia pasirūpinti, genėti, skiepyti, kaip realizuoti sodinukus. Marijampolėje kūriausi todėl, kad iš čia yra visa mamos giminė, o tėčio – iš Panevėžio. Prieš porą metų apsigyvenau Sūduvos sostinėje, įsigijau sklypą medelynui. Šią žiemą sutvarkiau visus žemės dokumentus, pavasarį ruošiau teritoriją, o rudeniop pradėjau prekybą. Man tai nebuvo nauja, maždaug žinojau, ko galima tikėtis. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo paties – kaip dirbsi, kaip sugebėsi bendrauti su pirkėjais, kiek jiems galėsi suteikti informacijos. Šiame regione noriu būti stipriausias savo versle, tad negaliu prastai pasirodyti ir nuvilti žmonių“, – trykštantis energija ir optimizmu  kalba Gilmintas.

Stulbinama augalų gausa

Dar studijuodamas Vilniuje vaikinas svarstė greta sostinės įkurti medelyną, tačiau sklypų kainos pasirodė per aukštos, o žemė  per prasta. Anot jo, prie Marijampolės ji kur kas tinkamesnė augalams, tad įsigijo 70 arų miesto pašonėje ir dar šiek tiek kiek atokiau. Vaikinas nori, kad medelių auginimo ir pardavimo plotai būtų kuo arčiau vieni kitų. Čia planuoja įveisti didelius sodus, kur medeliai būtų sodinami, skiepijami, dauginami, taip pat plėsti prekybinį medelyną, įdarbinti daugiau žmonių.

Naujajame medelyne jau dabar šimtai, o gal tūkstančiai augalų, jų gausa ir įvairovė stulbina. Vaismedžiai, vaiskrūmiai, pasak sodininko, yra iš jų šeimos medelynų, esančių prie Panevėžio,  dekoratyviniai augalai atkeliauja iš Lenkijos, Olandijos, Vokietijos. Vaikinas pats į užsienio šalis vyksta pirkti augalų, kad jie būtų geros kokybės, išvaizdūs. Dalis produkcijos, jei ji nukenčia transportavimo metu ar būna prastesnės kokybės, keliauja į šiukšlyną, išpardavimo akcijų Gilmintas neorganizuoja. Durpes augalams, kurių reikia gana daug, vaikinas perka iš vietinio Igliaukos durpyno, kad tai, kas iškasta šiame krašte, čia ir liktų.

Spygliuočiai nedraugauja su kriaušėmis. Todėl jų sodinti šalia nereikėtų.

Keičiasi ir kainos, ir poreikiai

„Šiemet žmonės nepuola pirkti sodinukų, gal labiau susikoncentravę į didėjančias elektros, šilumos kainas. Šoktelėjo ir sodinukų auginimo sąnaudos – keletą kartų pabrango elektra, trigubai –  vazonai, trąšos, chemikalai, dvigubai – durpės. Dėl to pakilo ir kiekvieno vaismedžio kaina. Užsakydami naujus augalus matome, kaip jų kainos šoktelėjo“, – kiek nerimaudamas dėl verslo ateities kalba jaunasis sodininkas.

Anot jo, keičiasi ir pirkėjų poreikiai. Dabar didelių sodų su vasariniais, rudeniniais ir žieminiais obuoliais niekas nesodina. Žmonės įsigyja vieną kitą medelį, kad galėtų jų derėjimo metu mėgautis vaisiais ar uogomis, o krauti obuolius į dėžes ir ruošti atsargas žiemai jau beveik niekas nenori. „Dažniausiai sode – viena ar dvi obelaitės, persikas ir trešnė. Prie sodybų pasisodina minimalų 3–4 medžių sodelį, visa kita – pievelė, prie įvažiavimo kokį įdomesnį augalą ar pušelę įkurdina, ir viskas. Jokių didelių sodų ar daržų. Turiu labai gerų žieminių veislių vaismedžių, tačiau jų vis mažiau kam reikia. Žmonės dažnai ieško to, ko savo soduose anksčiau neturėjo. Tačiau būna ir taip, kad nori pasisodinti tokių veislių medelių, kokius augino jų seneliai – antaninių, alyvinių, avietinių, nors yra ir ne prastesnių naujų veislių“, – tikina Gilmintas.

Pasak sodininko, vyresni žmonės, pabandę auginti naujesnių veislių augalus, kai kada nusivilia, sako, anksčiau pasodindavo alyvinę obelį ir ji be vargo augdavo. „Šiuolaikiniai medeliai, norint gero derliaus, reikalauja didesnės priežiūros, nors yra naujų veislių, kurios nekelia beveik jokių rūpesčių. Persikai, abrikosai, nektarinai jau puikiai įsitvirtinę mūsų soduose, nemažai šiltų kraštų augalų dabar gerai jaučiasi ir Lietuvoje“, – lyg senas sodininkas pasakoja G. Kuodis.

Noriai dalijasi patarimais

Paklaustas, ar tarpusavyje viename sode draugauja obelys, kriaušės, persikai, abrikosai, Gilmintas tikina, kad visi vaismedžiai draugauja, gal tik kriaušės įnoringesnės. „Joms nepatinka, jei arti auga spygliuočiai – kadagiai, tujos. Taip pat tenka vis dažniau girdėti, kad vyšnios ne visuose regionuose dera, serga. Vyšnias būtina genėti, nes kai būna per tankios, džiūsta vidinės šakos, įsimeta ligos. Tikrai neblogai dabar soduose dera trešnės, tik problema ta, kad jas, kaip ir kitas uogas, labai mėgsta paukščiai. Pirmųjų trešnių kilogramas kainuoja apie 10–15 Eur, už panašią kainą galima nusipirkti medelį ir daug metų valgyti savo uogas“, – pataria sodininkas.

Augalai – ilgalaikė investicija, vaismedžiai auga kelias dešimtis metų. Tačiau žmonės klysta manydami, kad augalą pakanka tik pasodinti. Jam reikia priežiūros: reikia tręšti, genėti, laistyti. „Rudenį pirktas medelis, jei jis augęs vazonėlyje, dažniausiai jau būna patręštas ir nupurkštas, šį darbą geriau palikti pavasariui. Tačiau anksčiau sodintus, augančius medelius vertėtų patręšti rudeninėmis trąšomis. Po žiemos augalo nepatręšus, jis prasčiau augs, neatsinaujins šaknynas, gali skursti, net ir nudžiūti. Kada – rudenį ar pavasarį – geriau sodinti? Jei medelis augintas vazone, nėra didelio skirtumo. Vazonėlyje augintas medis visada geriau prigyja. Rudenį medelynuose būna geresnių, naujesnių veislių augalų, galima įsigyti ko nors įdomesnio, o pavasarį, jei norėsi vazone auginto medelio, tai bus likučiai nuo rudens. Be to, pavasarį jie  gali būti jau brangesni“, – praktiškų patarimų nešykšti Gilmintas.

Vis dar populiarumo neprarandančios šluotelinės hortenzijos.   2022.10.14

Milda JONKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: verslas, medelynas, medeliai, uogos, trąšos, GK vaismedžiai