Verslas kritikuoja užmojus riboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą

„Manome, kad tokie svarbūs sprendimai dėl teisės aktų, reguliuojančių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, neturėtų būti priimami skubotai ir be diskusijų su susijusiomis šalimis ir poveikio konkurencijai vertinimo“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Žemės ūkio ministerijos, viešam svarstymui pateikusios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, teigimu, naujas reguliavimas neva užkardys neskaidrius sandorius ir galimybę juridiniams asmenims per susijusius asmenis valdyti daugiau nei 500 hektarų (ha) žemės ūkio paskirties žemės.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pažymi, kad Europoje yra taikomi skirtingi apribojimai, tačiau nei vienoje Bendrijos šalyje negalioja toks griežtas reguliavimas, koks šiuo metu yra siūlomas inicijuotais įstatymų projektais, kuriais būtų sustabdyta ekonomikos plėtra ir iš esmės ribojama konkurencija Lietuvos rinkoje bei apribota kapitalo rinka. Nauji inicijuojami ribojimai turėtų neigiamas pasekmes itin plačiam ratui privačių žemės ūkio paskirties žemės savininkų, kurie netektų teisės perleisti nuosavą žemę už realią rinkos kainą.

„Lietuva, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ir šiuo metu išsiskiria vienais griežčiausių apribojimų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Jei keliame klausimus, susijusius su žemės įsigijimu vertinant nacionalinio saugumo ir konkurencijos aspektus, tai galima įtvirtinti kituose sektoriuose jau egzistuojančius saugiklius – atitikimą nacionaliniam saugumui (pvz. užtikrinant įgijėjų patikrą pagal nustatytus kriterijus) ir konkurencijos užtikrinimą. Toks reguliavimas būtų kur kas tikslingesnis ir efektyvesnis, nei dirbtinių žemės įsigijimo ribojimų tolesnis griežtinimas“, – sako Marius Dubnikovas.

„Žemės ūkio ministerijos iniciatyva dėl ribojimų ne tik mažintų investicijas į šalies žemės ūkį ir trukdytų ekonomikos augimui bei plėtrai, bet ir atsilieps kapitalo rinkos nestabilumui. Neatsakyti klausimai, ar bendrovių, valdančių bent hektarą žemės ūkio paskirties žemės, listingavimas biržoje ir prekyba akcijomis išliks įmanoma, kadangi prieš bet kokį bendrovės akcijų įsigijimą biržoje turėtų būti gaunamas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Visiškai neaišku, kokiu būdu reiktų užtikrinti notarinę pvz., biržoje sudaromo akcijų įsigijimo ar perleidimo sandorio formą.

Bendrovių kapitalo pritraukimas parduodant akcijas rinkoje taip pat taptų neįmanomas dėl tų pačių priežasčių. Tai paliestų labai daug įmonių, įskaitant ir valstybines bendroves, veikiančias ne tik žemės ūkio sektoriuje, bet ir daugelyje kitų svarbių sektorių – energetikos, maisto pramonės, gamybos ir kitus“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Kreipėsi į valstybės institucijas

Šį penktadienį į valstybės institucijas dėl teikiamų pokyčių žemės įsigijimo srityje ir galimos neigiamos įtakos šalies ekonomikai ir konkurencingumui kreipėsi Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija.

Kreipimąsi taip pat pasirašė:

• Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija,
• Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija,
• Investuotojų asociacija,
• Lietuvos investicijų valdytojų asociacija,
• Lietuvos paukštininkystės asociacija,
• Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija,
• Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija,
• Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija,
• Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.