Verslas perspektyvą mato be rožinių akinių

Vyriausybė tikina, kad šie metai, nepaisant ekonominių kliūčių, buvo sėkmingi. Gerų darbų krepšelyje – auganti ekonomika ir pasiektas prieškrizinis lygis, mažėjantis nedarbas, padidėjusi reemigracija, pradėta profesinio mokymo tinklo optimizacija, įvairių priežiūros institucijų konsolidacija, pasitelkiant ekonominę diplomatiją atrandamos naujos rinkos lietuviškai produkcijai... Visų gėrybių žvaigždė, be abejonės, - pasirengimas įsilieti į euro zoną. Kitus metus valdančioji dauguma linkusi vertinti optimistiškai. Stabiliai augusi ekonomika augs ir toliau. O štai verslininkų prognozės – daug atsargesnės. Jų pasiklausius kartais susidaro įspūdis, tarsi valdžia ir verslas kalbėtų apie skirtingas šalis.

Aplinka išlieka sudėtinga Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis Vyriausybę skatina neatitrūkti nuo realybės. Šiuo metu pasaulio verslo lūkesčiai yra prasčiausi per pastaruosius penkerius metus. Didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai kyla iš Rusijos. Per metus kone 30 proc. atpigusi nafta šiai šaliai buvo itin skaudus smūgis. Krito rublio kursas, pažeista kreditavimo sistema, įsibėgėjo infliacija. Padėtį komplikuoja dėl Ukrainos pasikeitusi Kremliaus politika, atšalę santykiai su ES. Trapi situacija išlieka ir euro zonoje. Skirtingai nei veržliai besivystančiose Azijos šalyse, euro zonoje BVP augimas neviršija 1 proc. ribos. Kitiems metams prognozuojamas 1,3 proc. augimas. Ekonomika stagnuoja Prancūzijoje, ji grėsmingai sulėtėjo ir Vokietijoje. Pasak R. Dargio, ekonomika šiandien kelia esminį iššūkį. Metas suvokti ir pripažinti, kad valstybės ateitis priklauso nuo tų, kas ekonomiką kuria. Lietuvos verslas pasigenda tinkamos verslo aplinkos: mažesnių mokesčių, lankstesnių darbo santykių, mažesnės biurokratinės naštos. Pagal mokesčių sistemos patrauklumą verslui Lietuva tarp pasaulio valstybių užima 56 vietą (Estija – 32 vietą), pagal biurokratinės naštos poveikį verslui – 105 vietą (Estija – 19 vietą), o pagal įdarbinimo ir atleidimo praktiką – 125 vietą (Estija – 12).

Daugiau pesimizmo nei optimizmo Verslininkai į ateinančius metus žvelgia atsargiai ir mato daugiau pesimizmo nei optimizmo. Vyriausybės prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas, pasak Pramonininkų konfederacijos ekspertų, yra sunkiai įmanomas. Tikėtinas rodiklis kur kas kuklesnis – 2,6 proc. Optimizmo įkarštį vėsina visa puokštė aplinkybių, kurių pirmoje vietoje – pavojinga situacija išorės rinkose. Dera įvertinti ženklą, kad mažėja vartojimas vidaus rinkoje. Noras taupyti persikels į kitus metus. Situaciją gali pakoreguoti darbo užmokesčio padidinimas. Verslo neužtikrintumas, sukaustyta kreditavimo rinka mažins norą investuoti. Investicijas palaikys naujas ES paramos etapas, būtinybė investuoti į naujas eksporto rinkas. Nemalonių netikėtumų gali pateikti politikai. Dėl optimistinių pajamų prognozės 2015 m. biudžetas gali būti peržiūrėtas ir pasiryžta didinti mokesčius, mažinti valstybės išlaidas.

Naujos rinkos – atšiaurios Lietuviškų prekių eksporto plėtra per metus susitraukė daugiau nei perpus (nuo 8,7 proc. 2013 m. iki 3,6 proc. 2014 m.). 60 proc. eksporto tenka skolų ir krizės varginamai ES rinkai, 30 proc. – NVS regionui, ir tik dešimtadalis – naujoms rinkoms. Eksporto žemėlapyje vyksta struktūriniai pokyčiai. Tradicines eksporto kryptis keičia rinkos už ES ir NVS ribų: Kinija, Pietryčių Azija, Arabų pusiasalis. Gana skausmingas ir eksporto diversifikavimas. Tenka taikyti agresyvią kainodarą, mažinti verslo pelningumą. Reikia atlikti nemažai namų darbų, kad pavyktų perprasti naują verslo aplinką, kuri yra atšiauri ir sudėtinga, kitokia konkurencija, neretai klesti protekcija, korupcija. Kuo lietuviška prekė ten pranašesnė už Tailando ar kitos šalies gamintojo? Vieni tų, kurie gali pasigirti sėkmės istorija tokiose rinkose, yra saulės elementų gamintoja „Bod Group“. Ji sėkmingai užmezgė ryšius su partneriais Malaizijoje. Norėdama išlaikyti pozicijas Azijos rinkose ir mažinti transportavimo išlaidas, įmonė ateinantį rudenį planuoja ten statyti gamyklą. Įmonės vadovas Vidmantas Janulevičius pripažįsta, kad mūsų gamintojams tai milžiniška, gera niša. Tačiau perspektyvios rinkos sunkiai pasiekiamos, Rytų Azijoje, Azijos ekonominėje sąjungoje neturime ambasados. Kitais metais ji turėtų atsirasti Indonezijoje.

Vežėjų nuotaikos niūresnės Transporto sektorius yra vienas lokomotyvų, kurie 2009-2010 metais valstybei padėjo išbristi iš krizės. Dabar blogus laikus išgyvena patys vežėjai. Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos tarybos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius apmaudžiai pastebi: „Esame visi iš valstiečių. Joks valstietis karvės nepjaus, kuri duoda pieno. Mums nereikia daug padėti, kaip nors patys išgyvensime, bet reikia, kad mums tik netrukdytų.“ Tarptautinius krovinius gabena 27 tūkst. Lietuvos vilkikų, iš jų tik 8,5 tūkst. skirti Rusijos rinkai. Per 20 metų vežėjai išsikovojo dalį Rusijos rinkos, čia yra paklausūs, tenykščius verslininkus tenkina kainos ir kokybės santykis, jų pasitikėjimą kelia Lietuvos vengimas veltis į politines provokacijas. Naujos eksporto rinkos ne visada žada naują darbą vežėjams. Į Malaiziją ar Indoneziją vilkikai nenuvažiuos. Naujų užsakovų pavyksta rasti Portugalijoje, Šiaurės Afrikoje. Kitur stiprios vežėjų turkų, rumunų, bulgarų pozicijos. Lietuvos transporto įmonės mielai gabentų krovinius į Kiniją. Tačiau su šia šalimi iki šiol  nėra tarpvalstybinės sutarties, taigi negalima keistis leidimais ir laisvai važiuoti. „Šiais metais įkurtas Lietuvos ir Kinijos verslo forumas, manome, pagelbės, išjudins iš mirties taško procesus“, - viliasi smulkių ir vidutinių vežėjų atstovas M. Atroškevičius. Pramušus langą, darbo užtektų visoms transporto rūšims.

LPK nuotraukos