Verslas ragina atsisakyti draudimo akcizo idėjos

Verslo nuomone, visų pirma, tai yra ne kas kita kaip vartojimo mokestis. Todėl pagrindinę finansinę šio mokesčio naštą pajaus vartotojai. Verslo įmonių tarpe siūlomas draudimo akcizas labiausiai paveiktų transporto, statybų ir žemės ūkio sektorius. Sunkumus pajaus ir daugiau verslų, bet pastarieji sektoriai draudimo paslaugas naudoja kur kas plačiau. Transporto priemonės privalo būti draudžiamos, draudimo apsauga reikalinga ir kitai darbams skirtai technikai bei įrangai, o ir laidavimo draudimai yra kritiškai svarbūs, todėl šių draudimo paslaugų apmokestinimas lemtų reikšmingai išaugsiančius verslo kaštus.

Svarbu, kad apmokestinus draudėjų (klientų) įmokas, didžiausią nuostolį patirtų fiziniai asmenys, kurie draudžiasi savanoriškai. Paradoksas, jog žmonės, kurie elgiasi sąmoningai, galvoja ne tik apie save, bet ir aplinkinius – savo lėšomis drausdami turtą ar sveikatą bei taip siekdami netapti našta valstybei nelaimės atveju, bus papildomai apmokestinti. Deja, bet būsto paskolas turintys asmenys liks be pasirinkimo ir turės papildomai atverti savo pinigines.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, šis, galima sakyti, draudimo akcizas mažins galimybę augti ir taip pakankamai nedideliam, lyginant su kitomis šalimis, savanoriškų draudimų vartotojų skaičiui Lietuvoje. Tam tikros atsirandančios bei sveikintinos praktikos, kaip papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, kuriuo darbdaviai motyvuoja darbuotojus, taptų nebe tokios patrauklios. Be to, nukentėtų iš šio tipo draudimo pajamas gaunančios sveikatos priežiūros įstaigos.

„Sunku patikėti, kad draudimo paslaugą, kuri atlieka teigiamą funkciją, būtų norima sulyginti su žalingais įpročiais. Lietuvoje draudimo paslaugos, o ypač savanoriško draudimo, yra vartojamos sąlyginai menkai. Visiems žinoma, kad apyvartos mokesčiai ar akcizai neigiamai veikia vartojimą. O siūlomo mokesčio bazė yra nukreipta būtent į vartotojus, kurie savanoriškai draudžiasi sveikatą ir turtą. Dėl savanoriško draudimo paklausos didelio jautrumo kainai, pabrangusios sutartys lems mažesnį apsidraudusiųjų skaičių“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos l. e. p. generalinis direktorius Tomas Garuolis sutinka, kad draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimas reikšmingai išaugintų verslo išlaidas, o nuo to kentėtų ir galutiniai vartotojai. Mokestis taip pat diskriminuotų atskirus sektorius, išskirtinai jiems užkraudamas didesnius kaštus.

,,Savanoriško sveikatos draudimo nauda žmonėms ir visuomenei yra labai didelė – jis skatina žmones labiau rūpintis savo sveikata ne tik susirgus, bet ir siekiant išlikti sveikiems ar nustatant ligas jų ankstyvose stadijose, kuomet žmonių gydymas valstybei kainuoja nepalyginamai mažiau. Ši sveikatos draudimo rūšis vaidina svarbią rolę mažinant gyventojų išvengiamo mirtingumo bei gyventojų tiesioginių mokėjimų už sveikatos priežiūrą mastus,  jo dėka yra pritraukiama daugiau finansinių išteklių į resursų stokojantį sveikatos priežiūros sektorių. Todėl daugelis ES šalių taiko lengvatas šiai sveikatos draudimo rūšiai. Neabejotinai šio draudimo produktų kainų augimas padarytų šią sveikatos draudimo rūšį mažiau patrauklia gyventojams“,  – siūlomus pakeitimus komentuoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius.

Finansų ministerijos pateikiami kitų Europos šalių pavyzdžiai, taip siekiant pateisinti naujai siūlomą draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimą, yra nekorektiški ir iš esmės klaidingi. Vakarų Europoje egzistuojantis paslaugos vartojimo visuotinumas negali būti lyginamas su situacija Lietuvoje. Kiti pavyzdžiai taip pat nėra lygintini dėl šalyse taikomų skirtingų apmokestinimo bazių, tarifų ar mokesčio tikslų. Nepaminėta ir tai, kad Lietuvos kaimynės (Latvija, Estija, Lenkija), kurios yra artimiausios pagal savo ekonominę prizmę ir socialinę struktūrą, tokio mokesčio netaiko. LVK nuomone, ministerijos atlikta kitų valstybių analizė nėra pakankamai objektyvi ir atsižvelgianti į Lietuvoje bei regione esančią situaciją.

Nuogąstavimų dėl verslui kilsiančių kaštų turi ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas. Jo teigimu, gynybos finansavimo paketas yra reikalingas, bet transporto sektoriui tenkanti našta yra neproporcinga, kadangi didžioji dalis paketo priemonių palies būtent transportininkus.

Draudimo akcizas gultų tiesiai ant transporto sektoriaus pečių ir skaudžiai atsilieptų Lietuvos konkurencingumui su kitomis valstybėmis.

„Reguliacinė aplinka tiek Lietuvoje, tiek ES neleidžia sektoriui atsikvėpti, vairuotojų pritraukimas ribojamas griežtomis priemonėmis, įmonių maržos artėja arba jau yra priartėjusios prie pavojingo lygio, todėl papildomas draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimas būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga priemonė transporto įmonių atžvilgiu” – teigia TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Virš 20 verslą atstovaujančių organizacijų kartu su LVK bendru raštu jau kreipėsi į LR Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, išsakydamos savo argumentuotą nepritarimą siūlomam draudimo akcizui bei poreikį atlikti detalų tokio mokesčio poveikio konkurencijai, verslo aplinkai bei vartotojams vertinimą. Nepaisant gautų daugybės skirtingų organizacijų pastabų, Finansų ministerija jau žada rudenį pateikti draudimo akcizą numatančius teisės aktų projektus.

Pažymėtina ir tai, kad iš draudimo mokesčio 2026 metais planuojama surinkti 100 mln. eurų, kai 2023 metais visos ne gyvybės draudimo rinkos bendras pelnas sudarė tik 60 mln. Šie skaičiai gerai parodo, kad mokestis yra analogiškas PVM, kurio politikai taip nenorėjo didinti. Tik tai būtų sektorinis jo variantas, neužtikrinantis visuotinio prisidėjimo prie gynybos ir diskriminuojantis atsakingus žmones bei verslus, kurie naudojasi draudimo paslaugomis.

Šaltinis: LVK

123rf nuotr.