Vėžio prevencija: ar pasinaudojate galimybe nemokamai pasitikrinti?

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1 500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Medikai pastebi, kad daugelis pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai pajunta ligos simptomus. Deja, tokiu atveju liga jau gali būti pažengusi, o gydymas – sudėtingas ir ilgas. Todėl itin svarbu reguliariai tikrintis ir laiku pasinaudoti prevencijos galimybėmis.

Šiuo metu šalyje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jos skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos), storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Šios programos suteikia galimybę aptikti ligą dar prieš pasireiškiant simptomams, todėl labai svarbu pasitikrinti, kol žmogus dar jaučiasi sveikas. 

„Profilaktinės programos Lietuvoje vis dar nepasiekia laukiamo efektyvumo. Pavyzdžiui, dėl gimdos kalelio ir prostatos vėžio prevenciškai tikrinasi vos kas penktas tikslinės amžiaus grupės žmogus, o dėl krūties ir storosios žarnos vėžio – tik kas ketvirtas. Raginame gyventojus rūpintis savo sveikata ir periodiškai, nustatytais laikotarpiais dalyvauti prevencijos programose. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus nemokamus tyrimus“, – kviečia Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė.

Šiais metais įsigaliojo svarbi naujovė, kuri leis dar daugiau moterų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Nuo šių metų, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją, buvo išplėstos krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribos – dabar dėl šios ligos profilaktiškai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Anksčiau nemokamai buvo tikrinamos moterys nuo 50 iki 69 metų. 

Skaičiuojama, kad daugiau nei 149 tūkst. moterų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės pasinaudoti šia galimybe. Jos kas dvejus metus nemokamai galės atlikti mamografinį tyrimą ir gauti jo įvertinimą. Programos plėtrai per metus numatyta papildomai skirti apie 3,5 mln. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys ankstyvajai diagnostikai ir sveikatos išsaugojimui – vis daugiau PSDF lėšų numatoma ligų prevencijai. Šiemet prevencinėms programoms skirta beveik 70 mln. eurų, t. y. 2,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 

Pasaulinė vėžio diena minima ketvirtį amžiaus 

2000 metų vasario 4-ąją Eliziejaus rūmuose Paryžiuje pasaulio lyderiai pasirašė Paryžiaus chartiją. Paryžiaus chartija vasario 4-ąją įvardino kaip Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, nurodė pagrindines kovos su vėžiu gaires, apjungiančias pacientų, medikų, mokslininkų, politikų, verslininkų, žiniasklaidos pajėgas šioje kovoje. Ši visame pasaulyje minima diena – tai aiškus pareiškimas, kad vėžį įveikti galime tik suvieniję jėgas. Lietuvoje onkologų iniciatyva vasario 4-oji pirmą kartą paminėta 2009 metais.

2021 metų vasario 4-ąją Europos Sąjunga paskelbė Europos kovos su vėžiu planą, kaip savo indėlį į pasaulinę kovą su šia liga. Europos veiksmų planas apima visas vėžio kontrolės kryptis – vėžio mokslinius tyrimus, prevenciją ir diagnostiką, gydymą ir gyvenimo kokybę. Plano įgyvendinimui ES skyrė milijardines investicijas. Žinios – galingas ginklas, todėl ES investavo ne tik į bazinių žinių apie vėžį stiprinimą, bet ir sukūrė duomenų portalus, kuriuose prieinama visų ES šalių vėžio statistika. Šiemet vasario 4-osios išvakarėse ES pristatė seriją leidinių, kuriuose atsispindi kiekvienos valstybės narės situacija įveikiant vėžį. Ir tai jau antrasis tokio pobūdžio leidinys su individualia kiekvienos šalies statistika.

Vėžio paplitimo pokyčiai Lietuvoje

Europos Komisijos leidinys, skirtas Lietuvai, skelbia, kad Lietuvoje vėžiu sergama kiek rečiau nei vidutiniškai ES, bet mirčių skaičiumi, deja, lenkiame Europos vidurkį. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkst. vėžio atvejų, apie 9 tūkst. gyventojų miršta nuo šios ligos. Pastaruoju metu bendras vėžio paplitimo rodiklis Lietuvoje šoktelėjo 41 proc. ir tai yra vienas didžiausių šuolių visoje ES, rodantis didėjančią naštą Lietuvos sveikatos sistemai.

Lietuvos vyrai gerokai dažniau serga vėžiu, nei moterys. Be to, Lietuvos vyrų mirtingumas nuo vėžio net trečdaliu didesnis nei ES vidurkis. Nerimą kelia tai, kad 2011–2021 m. Lietuvoje vyrų mirtingumo nuo vėžio rodikliai gerėjo lėčiau nei ES vidurkis. 2021 m. pagrindinės vyrų mirties priežastys buvo plaučių, prostatos, storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Prostatos ir skrandžio vėžio mirtingumas buvo beveik penktadaliu didesnis nei ES vidurkis. Moterų mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje atitiko ES vidurkį, tačiau mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje beveik dvigubai didesnis nei ES.

Nepakankamas dėmesys vėžio profilaktikai ir sveikai gyvensenai

Sveika gyvensena ir aktyvi vėžio profilaktika gali padėti išvengti beveik pusės onkologinių susirgimų. Europos Kovos su vėžiu plane numatyta, kad iki 2030 m. į vėžio prevencijos programas turėtų įsitraukti 90 proc. tikslinės populiacijos, kai Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose sudalyvauja vos pusė galinčių. Leidinyje įspėjama, kad 2022 m. Lietuvoje išlaidos prevencijai buvo gerokai mažesnės nei ES vidurkis ir tai nėra toliaregiška politika.

Deja, bet žalingi veiksniai, galintys sukelti vėžį, Lietuvoje vis dar neįveikti. Rūkymo, alkoholio vartojimo, profesinės rizikos, fizinio aktyvumo, sveikos mitybos rodikliai leidinyje žymimi raudona spalva, kas rodo, kad situacija yra prastesnė nei ES vidurkis. Taip pat, leidinyje pateikti skaičiai, kiek gyvybių būtų galima išgelbėti per artimiausius metus, jei šie rodikliai pagerėtų. Vien apribojus alkoholio vartojimą ir rūkymą per 2023-2050 m. būtų galima išgelbėti virš 9 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių.

Neprieinamas inovatyvus gydymas, trūksta specialistų, lėšų

Mirčių nuo vėžio išvengti padeda ankstyva diagnostika ir gydymas šiuolaikiniais vaistais nuo vėžio. Deja, bet inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra gan prastas, o jų registravimo procedūra mūsų šalyje užtrunka daugiau nei 3 metus, kai kitos ES valstybės tą geba atlikti perpus greičiau. Tiesa, nedaugelis ES valstybių gali pasigirti šimtaprocentiniu naujų priešvėžinių vaistų prieinamumu, ES vidurkis yra apie 60 proc. Lietuvoje, deja, bet prieinama tik 40 proc. naujausių priešvėžinių vaistų.

Leidinio rengėjai pabrėžia susirūpinimą medicinos specialistų trūkumu onkologijoje, ypač akivaizdus slaugytojų trūkumas. Radiologinės ir radioterapinės įrangos reikalingos efektyviam vėžio diagnozavimui ir gydymui mūsų šalyje daugėja, bet vis tiek skaičiai lieka mažesni už ES vidurkį. Kai kurie efektyvūs gydymo būdai, kaip protonų terapija, Lietuvoje visai neprieinami. Vaikų mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje, deja, bet viršija ES vidurkį, o vaikų onkologija, pasak leidinio rengėjų, nėra gerai išvystyta ir stokoja resursų.

Vienam gyventojui tenkančios onkologijai skirtos lėšos Lietuvoje tesiekia 129 Eur, kai ES vidurkis yra 213 Eur. Vidutiniškai ES valstybės sveikatos sričiai skiria 10,4 proc. BVP, o Lietuva tik 7,2 proc. Valstybės investicijų į sveikatos sritį trūkumą kompensuojame savomis lėšomis. Lietuva pirmauja ES pagal pačių gyventojų apmokamas sveikatos paslaugas. Jos sudaro 31 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai ES vidurkis – vos 15 proc.

Yra gerų naujienų

Dėka inovacijų onkologijoje kartu su visa Europa galime džiaugtis bendro ir priešlaikinio mirtingumo nuo vėžio mažėjimu beveik visose onkologijos srityse. Džiugina gyvenimo metų, prarastų dėl vėžio, mažėjimas susirgus plaučių ar krūties vėžiu. Šio proveržio kovoje su vėžiu laukėme jau seniai. Leidinio sudarytojai sveikina Lietuvos „žaliųjų koridorių” iniciatyvą, kurios dėka įtarus vėžio diagnozę onkologo paslaugos gaunamos greičiau - trumpėja vėžio ištyrimo laikas ir laukimo laikas iki gydymo pradžios. Taip pat džiaugiamasi, kad šalyje, remiantis geriausia ES šalių praktika, atnaujintos vėžio prevencijos programos ir jos bus prieinamos daugiau Lietuvos gyventojų. Net 10 metų prasiplės krūties prevencijos programos dalyvių amžius.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėjo išvengiamo mirtingumo rodikliai. Ypač džiugina 35 proc. sumažėjęs išvengiamas vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio. Vienintelis to paaiškinimas - rūkymo paplitimo sumažėjimas per pastaruosius 10 metų. Taip pat, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje gerėjo krūties vėžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo rodikliai. Šių ligų kontrolei svarbūs ne tik diagnostikos ir gydymo pasiekimai, bet ir didėjantis dalyvavimas vėžio prevencijos programose.

Šių metų pasaulinės kovos su vėžiu dienos šūkis „suvienyti unikalumo“ primena, kad kiekvienas vėžys yra unikalus, kiekviena patirtis, susijusi su vėžio liga, taip pat yra unikali ir kviečia gydant ligą nepamiršti žmogaus. Svarbu atminti, kad mūsų sveikata yra mūsų turtas ir patys privalome ją saugoti – rinktis sveikos gyvensenos principus, vengti žalingų įpročių, net ir esant puikios būklės bent kartą metuose tikrintis sveikatą ir nepamiršti sudalyvauti vėžio profilaktinėje patikroje, kai esame kviečiami.

VLK ir Nacionalinio vėžio instituto informacija