„Via Baltica“ magistralė vietos gyventojams pakišo kiaulę

Praėjusių metų rudenį buvo iškilmingai švenčiamos „Via Baltica“ magistralės ruožo tarp Kauno ir Marijampolės pabaigtuvės. Naujiems keliams suteikta septynerių metų garantija, tačiau prireikė vos pusmečio, kad į paviršių išlįstų kelio tiesėjų brokas – jau po pirmosios žiemos jungiamųjų kelių, skirtų vietos transportui ir žemės ūkio technikai, asfalto danga ėmė trūkinėti, kelkraščiai – trupėti, šlaitai – slinkti, o vandens nuotekų sistema – pelkėti, nes tinkamai nefunkcionuoja. Už kokybę atsakingi rangovai, tad defektus privalės taisyti ir tai daryti savomis lėšomis. Tačiau kas bus po septynerių metų?

Apie broką kalbėjo iš anksto

Dviejų atkarpų, iš viso sudarančių apie 24 km, rekonstrukcijos darbai kainavo daugiau kaip 150 mln. eurų. Magistralė buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų, statyti viadukai, įrengtos skirtingų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai vietiniam transportui, tvarkoma vandens nuotekų sistema. Visus darbus, kurie pradėti 2017 m. rugpjūtį, planuota atlikti per 9 mėnesius. Tačiau procesas užsitęsė. Terminų nesilaikymas grėsė didžiulėmis piniginėmis sankcijomis, tad kai kuriuos darbus kelininkams teko forsuoti. Skubotų darbų rezultatai jau matomi.

Apie tai, kad įvairios automagistralės bėdos netrukus pradės ryškėti, dar vykstant rekonstrukcijos darbams atvirai kalbėjo ir patys rangovai. Nemažai kritikos kelininkai pažėrė projektuotojams, nes teorija ir popieriniai brėžiniai, anot jų, prasilenkė su praktika, teko kai ką koreguoti, keisti darbų eigoje. Visgi ne be nuodėmės ir patys kelininkai, nes kai kuriems akivaizdžiai trūko kvalifikacijos ir darbo patirties, tad buvo daroma neleistinų klaidų, kurias spaudžiant terminams teko paskubomis taisyti.

Buvo įspėtas ir ministras

Jau nuo pat šio projekto pradžios projektuotojai sulaukė nemažai vietos gyventojų ir specialistų pastabų bei perspėjimų, kad neįsigilino į kaimo vietovių specifiką, nenumatė galimybių, kaip judės žemės ūkio technika, kaip jai reikės patekti į dirbamus laukus, į perdirbimo įmones gabenti produkciją. Nepagalvota ir apie tai, kaip reikės vietos gyventojams nukakti kitapus „Via Baltica“ kelio, perginti gyvulius, pravažiuoti turima technika. Pirminiame plane prie gyvenviečių ir sodybų pasigesta garso apsaugos sienelių, gyventojams nenumatytos kompensacijos už sunaikintus želdinius. Nors projekto rengėjams įvardyta nemažai trūkumų, atsižvelgta tik į kai kuriuos.

Vieša paslaptimi tapo ir tai, jog valstybė iš žmonių žemę kelio plėtrai pirko pusvelčiui, taip pat didesnius plotus, nei planuota, dėl to ne vieną bylą ji pralaimėjo teismuose, o dėl vykdomų teismų procedūrų nusitęsė kelio darbai. Apie vietos gyventojų ir verslininkų nesutarimus su „Via Baltica“ rangovais, apie su tikrove prasilenkiančius sprendimus, darbų kokybę, įstatymų pažeidimus ir kitas įvairias problemas ne kartą rašėme. Prognozuota, kad kai kurios šimtus milijonų kainavusio „Via Baltica“ ruožo projektavimo ir tiesimo darbų spragos išryškės netolimoje ateityje. Apie tai buvo įspėtas ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kai pernai rugpjūčio mėnesį atvyko apžiūrėti „Via Baltica“ magistralėje vykdomų darbų, kuriuos rugsėjį planuota baigti. Deja, problemiškiausiose kelio atkarpose ministras tąkart neapsilankė.

Į pastabas nereagavo

Beje, kai prieš 20 metų buvo nutiestos pirmosios „Via Baltica“ juostos, netrukus paaiškėjo, kad projektuotojai klaidingai apskaičiavo būsimus automobilių srautus, tad gana greitai asfalto danga nuo per didelės apkrovos susibangavo, ją ne kartą teko taisyti, kloti iš naujo. Be to, ekspertai nustatė, kad „Via Baltica“ asfalto danga apskritai paklota per plona.

Šįkart grandioziniams „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbams atlikti buvo numatytas akivaizdžiai per trumpas terminas, neįvertintos galimos rizikos, nenumatytos gamtinės ir techninės kliūtys. Darbai buvo atliekami labai skubotai, matyt, labiau orientuojantis į spaudžiančius terminus nei į kokybę.

2017 m. ruduo buvo itin lietingas, tad kelininkams darbo sąlygos tapo labai sudėtingos ir sunkios, procesą teko stabdyti ir atidėti pavasariui. 2018-ieji darbininkams buvo gerokai palankesni, tačiau reikėjo skubėti padaryti rudenį neatliktus darbus ir numatytuosius tais metais. Žinoma, neišvengta klaidų. Kai kurias skubėta taisyti, o kai kurias – slėpti. Specialistai badė pirštais, įspėdami apie netinkamą kelkraščių šlaitų įrengimą, esamas ir būsimas vandens nuotekų sistemos bėdas, prastus vietos transportui ir žemės ūkio technikos judėjimui skirtiems įvažiuojamiesiems keliams dedamus pagrindus. Deja, į šias pastabas tinkamai nesureaguota. Reikėjo skubėti priduoti objektą ir susižerti milijonus.

Vietiniams gyventojams blogiau

2018 m. lapkričio 27 d. vyko iškilmingos „Via Baltica“ kelio ruožo tarp Kauno ir Marijampolės pabaigtuvės. Dalyvavo daug iškilių svečių, ministerijų atstovų. Buvo giriami kelio projektuotojai ir rangovai. Magistralinio kelio rekonstravimo specialiojo plano sprendinius rengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įgaliotas UAB „Kelprojektas“. Rekonstrukcijos darbus atliko jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudarė Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė „Fegda“, UAB „Hidrostatyba“, AB „Kauno tiltai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Alkesta“ ir visas būrys subrangovų iš Lietuvos ir užsienio.

Džiaugtasi, kad magistralė tapo saugesnė ir ja bus galima skrieti net 130 km/val. greičiu, pagerės tarptautinio susisiekimo, krovinių gabenimo, lengvojo transporto judėjimo sąlygos. Taip. Pagrindinis kelias, galima teigti, pateisino lūkesčius, juo važiuodami vairuotojai džiaugiasi. Nors ir dabar jame nestinga eismo įvykių.

Deja, vietos gyventojams „Via Baltica“ pakišo ne vieną kiaulę. Jiems skirti įvažiuojamieji keliai įrengti nekokybiškai – jau po pirmos žiemos asfalto danga sueižėjo, suskilinėjo, nuo menkiausio lietaus byra kelkraščių šlaitai, pakelių grioviuose telkšo vanduo, nes prastai veikia nutekėjimo sistema. Ūkininkai piktinasi, kad kelininkai ne tik sugadino melioracijos sistemą, bet ir netinkamai suformavo pakelių nuolydžius, tad laukuose tarsi uždarose voniose dabar telkiasi vanduo.

Turės kišti pinigus remontui

Vietiniai gyventojai teigia, jog labai sudėtinga, nepatogi ir net pavojinga žiedų, sankryžų, viadukų sistema, ypač sunku važiuoti žiemą, kai slidu. Ūkininkai tikina, kad su galinga technika labai nelengva išlaviruoti. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl į čia esančius kaimus dabar neužsuka ir dideli tarpmiestiniai autobusai, o taip gyventojai prarado galimybę nukakti į Kauną ar kitus miestus. Iš Marijampolės į Kauną autobusai nesustodami praskrieja „Via Baltica“ magistrale. Laimei, viena atitvertos magistralės puse bent jau važiuoja vietinio susisiekimo viešasis transportas, kitoje „Via Baltica“ pusėje gyventojai palikti be jokios galimybės naudotis viešuoju transportu, net mokykliniai autobusiukai čia neužsuka. Pagalbos tarnybos ar kas nors iš svetur atvykęs dažnai paklysta ieškodami, kaip patekti į vieną ar kitą gyvenvietę.

Kai kurias šias problemas išspręs laikas, žmonės apsipras, bet kitas bėdas turės spręsti atitinkamos tarnybos. Apie įvažiuojamųjų kelių defektus informuota Susisiekimo ministerija ir LAKD. Susisiekimo ministerija atsakymo neatsiuntė, o LAKD į klausimus, dėl ko galėjo kilti šios problemos, kaip jos bus sprendžiamos, kokios perspektyvos ateičiai, kai rangovai jau nebebus atsakingi už savo nekokybiškai atliktus darbus, ar nustačius pažeidimus yra numatoma bauda, atsiuntė labai lakonišką atsakymą: „Šiems atliktiems darbams taikomas 7 metų garantinis terminas. LAKD įvertins situaciją, nustatys defektų apimtis objekte ir kreipsis į rangovus dėl jų ištaisymo. Rangovas defektus turės ištaisyti savo lėšomis“.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė