Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Viena ranka skatina, kita – dusina, arba ką aplinkos ministras pražiopsojo

2024/03/17


Biometano dujos yra visokeriopai liaupsinamos, kaip tvari alternatyva iškastiniam kurui, garsiai kalbama apie jų gamybos skatinimą, tačiau biodujoms užkrautas didžiulis akcizas. Tai paaiškėjo, kai imta plačiai piktintis aplinkos ministro Simono Gentvilo „įsūdytu“ vos ne kosminiu suskystintų naftos dujų (SND) akcizu. Ministras, matyt, tiek buvo susirūpinęs, kaip gyventojus ir verslą atgrasyti nuo buvusių pigių SND naudojimo, kad nepastebėjo didžiulio akcizo tarifo biometano dujoms.

Nepastebėjo biometano akcizo?

Kai šių metų vasario viduryje dėl ūkininkų protestų reikalavimų buvo surengta neeilinė Seimo sesija bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) buvo svarstomas SND akcizo keitimas, pats aplinkos ministras pripažino, kad keisti reikia ir biometanui taikomo akcizo tarifą. „Gamtinės importinės dujos konkuruoja su biodujomis. Šiandien gamtines dujas galima už 35 Eur/MWh nusipirkti, o biometanas kainuoja tris kartus daugiau. Todėl mokestine prasme niekaip neskatiname biometano naudojimo ir ūkininkai, paukštynai neinvestuos, jeigu nematys valstybės paramos“, – BFK dėstė S. Gentvilas, pamiršęs, kad anksčiau buvo tiek susirūpinęs, kaip apmokestinti buvusias palyginti pigias SND, ir nepastebėjo, jog jo liaupsinamam biometanui užkrauta didžiulė akcizo našta.

„Kalbant tiek su ūkininkais, tiek su verslo atstovais, paaiškėjo, kad biometano dujos yra apmokestintos akcizu. Kadangi visą akcizų paketą teikė Aplinkos ministerija (AM) ir tai kuravo S. Gentvilas su savo komanda, bandžiau pasidomėti, kaip apmokestinamas biometanas. Iš pradžių buvo tikinama, kad jam akcizo mokestis nėra taikomas, bet paaiškėjo, jog akcizas yra ir jo tarifas gana nemažas – kaip ir naftos dujų. Turime pripažinti, kad buvo pražiūrėta. Kartu su aplinkos ministru, kuris pats pripažino, kad padaryta klaida, teikėme įstatymo pataisą, pagal kurią biometanas nebūtų apmokestinamas akcizu“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Jonas Gudauskas.

Taip pat siūloma, kad biometano dujoms nebūtų taikomas ir anglies dvideginio (CO2) mokestis.

Išlindo tarsi yla iš maišo

BFK buvo siūloma kartu su mažesniu SND akcizo tarifu svarstyti ir biometano dujų apmokestinimą, tačiau komitete tam nebuvo pritarta. „Kadangi tai yra kita kuro rūšis, sutarta svarstyti atskirai. Tiek su AM komanda ir aplinkos ministru, tiek ir su BFK pirmininku Mindaugu Linge sutarėme, kad prie biometano dujų akcizo tarifo ir mūsų siūlymo jį peržiūrėti bus sugrįžta per pavasario sesiją“, – tvirtino parlamentaras. Jis pastebėjo, kad apie biometano dujų gamybą daug kalbama, tačiau realiai nesudaromos tam palankios sąlygos. „Viena vertus, norime ir skatiname, kad plėstųsi biometano dujų gamyba, kita vertus, jų gamybą iš karto užkardome ir apkrauname mokesčiais. Tad tas skatinimas yra toks nenatūralus ir galbūt kažkiek nesąžiningas. Buvo sakoma, kad biometanui akcizo mokestis nėra taikomas, bet staiga patys verslo atstovai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išaiškino, kad jeigu įstatyme biometano dujoms nėra išlygos, jos apmokestinamos tokiu pat tarifu, kaip naftos dujos“, – aiškino J. Gudauskas.

Pradėjus domėtis, kaip apmokestinamos biometano dujos, VMI išaiškino, kad biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, apmokestinamos 23,6 Eur/MWh, kai naudojamos kaip variklių degalai stacionariose įrangose, 1,08 Eur/MWh – naudojamos šildymui, išskyrus verslą, o verslo reikmėms – 0,54 Eur/MWh. Kai biodujos neatitinka gamtinių dujų reikalavimų, joms taikomas buvęs SND akcizo tarifas – 304,1 Eur/t.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. kub. m: paslaugų sektoriuje – 12 mln. kub. m (apie 112,5 tūkst. MWh), o pramonėje – 10,8 mln. kub. m (101,2 tūkst. MWh).

Piešia rožinę perspektyvą

Ne tik AM, bet ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dažnai kalba apie geras biometano gamybos bei naudojimo perspektyvas Lietuvoje. Pernai lapkritį įvykusiame renginyje „Biometano gamyba ir vartojimas Lietuvoje – perspektyvos ir aktualijos“ ir ŽŪM, ir Energetikos ministerijos (EM) atstovai akcentavo, kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos ir mažinti aukštas energijos kainas, kartu sprendžiant klimato krizės iššūkius, šiandien kaip niekada anksčiau Europoje svarbu padidinti biometano – pigiausių ir greičiausiai atsinaujinančių dujų – vartojimą.

ŽŪM atstovai pastebėjo, kad biometanas vienu metu sprendžia kelias problemas ir teikia įvairiapusę naudą. Pirmiausia – tai energija, pakeičianti iškastinį kurą ir prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo, antra – tai ir būdas tvarkyti organines atliekas ar panaudoti biomasę, pavyzdžiui, iš pievų. Žemės ūkiui tai suteikia ir dar vieną papildomą vertę – šalutinis biometano gamybos produktas yra trąšos.

Taip pat renginyje buvo pabrėžta, kad biometanas ne tik prisideda mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet yra labai svarbus žiedinei ekonomikai. Lietuvoje didelį potencialą turi biometano gamyba iš šiaudų ir žolės, taip pat – mėšlo ir srutų. Bendri turimų žaliavų kiekiai leistų pagaminti nuo 4 iki 6 TWh biometano per metus, tačiau šiam kiekiui pasiekti būtina užtikrinti tinkamą žaliavų surinkimą ūkiuose. Štai 96 ūkiai, turintys daugiau kaip 500 galvijų, laiko tik 20 proc. visų galvijų, todėl pagrindinis iššūkis – žaliavos tiekimo grandinės sukūrimas. Didžiuosiuose kiaulių ūkiuose koncentracija didesnė – juose laikoma 95 proc. visų kiaulių.

Ministerijų atstovai pripažino, kad Lietuvoje mėšlo ir srutų laikymui bei tręšimui taikomi griežti reikalavimai, todėl, jų nuomone, šios organikos panaudojimas biometanui gaminti gyvulininkystės ūkiams galėtų tapti palankia alternatyva.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta, kad, siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamo metano, azoto suboksido ir amoniako kiekį gyvulininkystėje, būtina didinti mėšlo ir srutų tvarkymo tvarumą, pasiekti, kad tvariai būtų tvarkoma ne mažiau kaip 70 proc. susidarančio mėšlo ir srutų kiekio, o 50 proc. mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti.

Realybė yra kitokia

Dokumentuose ir kalbose viskas labai gražu, tvaru ir žalia, tačiau realybė – kitokia. Pieno gamintojas iš Plungės r. Marijus Kaktys ŪP pripažino, kad biodujų gamyba būtų iššūkis daugeliui ūkininkų. „Tiesą sakant, biodujų gamyba labai ir nesidomėjau, nes mūsų ūkiai – vidutiniai, ir nėra sužavėti šia idėja. Nežinau, ar yra Lietuvoje koks ūkininkas investavęs į tai. Dideliems ūkiams gal ir palanku, nes gali investuoti, turi daug mėšlo, atliekų, o tiems, kurie laiko apie 200 karvių, biodujų gamyba tikrai nėra nepatraukli. Kitas dalykas – biodujų gamyba nepatraukli ir dėl to, kad yra apribojimas pagamintą energiją naudoti tik savo valdos reikmėms. Negali, pavyzdžiui, tiekti jos vietos miesteliui apšildyti. Kaip ir saulės jėgainės energijos negali kitur panaudoti, tik savo reikmėms“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas. Jis svarstė, kad valdžiai, matyt, smagu pasakyti, kad kažką siūlo ūkininkams, bet jeigu esą jie to nenori ir nesprendžia savo problemų, tai jau – jų reikalas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antrino, kad biodujų gamyba imli investicijoms, todėl pirmasis iššūkis – finansavimas. „Reikalinga visa gamybos įranga. Kita problema – kaip panaudoti pagamintą energiją. Teikiant transportui, biodujas reikia išvalyti, suslėgti. Paprasčiau būtų versti jas šiluma. Ko gero, tai būtų efektyviausia tiek ekonominiu, tiek energetiniu atžvilgiu. Be to, reikia turėti pakankamai žaliavos, tad čia nėra toks paprastas procesas“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Nenori įsileisti naujų tiekėjų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viešelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis