Lietuviai kurs žemės stebėjimo įrankį

Kaip teigia prie projekto įmonėms padėjusios prisijungti Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas, tai – itin reikšmingas įvykis, prisidėsiantis prie Lietuvos kosmoso ekosistemos augimo ir šalies konkurencingumo didinimo.

Šis projektas yra vienas iš EKA strateginių tikslų, skirtų naudoti kosmoso sektoriaus pajėgumus bei technologijas kovoje su klimato kaitos pokyčiais. Anot Inovacijų agentūros eksperto, projektu siekiama sukurti skaitmeninį įrankį, kuriame būtų talpinama aktuali, lengvai suprantama bei visiškai nemokama palydovinių žemės stebėjimo duomenų informacija.

„Neabejoju, kad šis projektas taps stipriu postūmiu esamoms Lietuvos kosmoso ekosistemos žaidėjoms dar labiau stengtis vystyti savo veiklą arba kurtis naujoms įmonėms, kurios galėtų dirbti su palydoviniais žemės stebėjimo duomenis, jų pagrindu kurti naudingus įrankius įvairiems sektoriams ir juos pritaikyti praktiškai. Taip pat tai paskatins proveržį viešajame sektoriuje minėtus duomenis bei jų pagrindu sukurtas paslaugas naudoti plačiau bei dažniau, kadangi tai gali padėti taupyti tiek žmogiškuosius resursus, tiek ir viešuosius finansus“, – Lietuvos pasiekimu džiaugiasi E. Sarkanas.

Projekto metu bus sukurtos mažiausiai penkios palydovinių žemės stebėjimo duomenų pritaikymo paslaugos, skirtos viešajam sektoriui: karščio zonų miestuose stebėjimas, pastatų šilumos izoliacija, miškų monitoringas , išmetamo anglies dioksido skaičiavimas bei priemonė, skirta padėti ūkininkams prisitaikyti prie ekstremalių klimato sąlygų auginant žemės ūkio produkciją.

Projekto startas – Lietuvoje

EKA GTIF iniciatyva bus įgyvendinama Baltijos jūros regiono šalyse, pradedant Lietuva, vėliau tęsiant darbus Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Tam pasirinktas penkių įmonių konsorciumas: vedančiuoju partneriu tapo Vokietijos įmonės „OHB Digital Connect GmbH“ ir „OHB Digital Services GmbH“, Austrijos įmonė „EOX IT Services GmbH“ bei lietuvių įmonės UAB „Coetus“ ir UAB „Geomatrix“.

Iš viso EKA skirtas finansavimas siekia 642,2 tūkst. eurų – šios lėšos UAB „Coetus“ ir UAB „Geomatrix“ komandoms suteiks galimybę prisidėti prie žemės stebėjimo įrankio kūrimo.

UAB „Geomatrix“ vadovo Gedimino Vaitkaus teigimu, ši iniciatyva padės visuomenei adaptuotis prie vykstančių klimato kaitos pokyčių, o vėliau – ieškoti su rizikų valdymu susijusių sprendimų.

„Nuo pat įmonės įkūrimo laikomės gan pragmatiško požiūrio, kad pasaulis kinta, gamtos pokyčiai tampa neišvengiami, todėl privalome padėti visuomenei, o ypač – žemės ūkio sektoriui juos stebėti. Sukurtas įrankis padės adaptuotis prie pokyčių, geriau juos suprasti ir įvertinti bei ieškoti strateginių žingsnių, kaip būtų galima sumažinti klimato kaitos daromą žalą“, – sako G. Vaitkus bei priduria, kad šiam tikslui įgyvendinti bus naudojami tiek palydovų siunčiami duomenys, tiek ir dirbtinio intelekto algoritmai.

Ilgametę patirtį kompleksiniame aplinkos monitoringe sukaupusi UAB „Geomatrix“ komanda pagrindinį vaidmenį projekte atliks stebėdama žemės ūkio pasėlius, taip padedant žemės ūkio produkciją auginantiems ūkininkams prisitaikyti prie su klimato kaita susijusių pokyčių.

„Turime jau nemažą įdirbį, susijusį su staigių audrų, lietaus, potvynių ar sausros stebėjimu ir jų reikšme žemės ūkiui. Tad projekte imsime dvi specifines sritis: viena jų – pasėlių išguldymas, antra – pasėlių užtvindymas. Šie du reiškiniai Šiaurės ir Rytų Europos ūkininkams atneša milijardinius nuostolius, todėl kursime modelius ir algoritmus, kuriuos pritaikę galėsime išvengti didžiulės žalos“, – teigia įmonės vadovas.

Galės stebėti, ar miškuose nevyksta nelegalūs veiksmai

UAB „Coetus“ komanda EKA inicijuojame GTIF projekte bus atsakinga už miškų stebėjimą. Įmonės vadovas Erikas Bėrontas akcentuoja, kad miškų monitoringas prisidės ne tik prie klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimo, bet ir prie nelegalių veiksmų užkardymo.

„Stebėdami žemės plotą, informaciją turėsime kone realiu laiku ir žinosime, ar medžiai, kurie vakar sėkmingai augo, vis dar yra tose pačiose vietose, matysime biomasę, miško ataugimą ir daug kitų dalykų. Lygiai taip pat, esant poreikiui, galėsime matyti ir žemės dangoje įvykusius pokyčius, pavyzdžiui, ar nėra iškastų duobių nelegaliems veiksmams, sąvartynams, statyboms– kadangi kai kuriose vietose neįmanoma pastatyti kamerų, užteks kelių dienų tikslumu stebėti miškus, kad galėtume užkardyti nelegalius veiksmus“ – įžvalgomis dalijasi E. Bėrontas.

Radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Coetus“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija renkama ne vaizdiniu formatu, o per lytėjimą – tai yra radarais todėl rezultatams didelis debesuotumas ar lietus įtakos nedaro, o vėliau surinkti duomenys apdorojami dirbtinio intelekto pagalba.

„Mes dirbame ne su vaizdu, o su radaru, kuris, priešingai nei optika, žemėje daugiausia dirba per lytėjimą, suteikiantį galimybę gauti aukščiausios kokybės medžiagą. Šis procesas Šiaurės Europoje skiriasi nuo kitų regionų dėl šalyse esančio debesuotumo, kadangi dažnu atveju fotografuotas vaizdas neduoda reikiamų rezultatų“, – darbo specifika dalijasi E. Bėrontas.

Jis taip pat nurodo, kad vienas iš projekto reikalavimų – stebėjimo lauką išplėsti iki 500 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos bei tikisi, kad vėliau prie jo prisijungs ir Skandinavijos šalys.

Ne tik potencialas, bet ir realūs pajėgumai

Inovacijų agentūros ekspertas E. Sarkanas atkreipia dėmesį, kad Lietuva asocijuota EKA nare tapo visai neseniai, 2021-aisiais, todėl, anot jo, Lietuvos įmonių tapimas šio EKA projekto konsorciumo dalimi yra vienas didžiausių Lietuvos kosmoso sektoriaus pasiekimų per asocijuotos narystės laikotarpį

„Tai taip pat yra itin reikšmingas įvertinimas ir mūsų įmonėms, kurios darbuojasi palydovinių žemės stebėjimo duomenų pritaikymo srityje. Tai rodo, jog Lietuvoje turime ne tik potencialą ar galimybes, bet ir realius pajėgumus prisidėti reikšmingų projektų su tokiomis įmonėmis kaip OHB. Galima teigti, kad tai yra vienas didžiausių mūsų pasiekimų per pastarąjį laikotarpį – ne pagal projekto vertę ar Lietuvos įmonėms skirtą finansinę dalį, tačiau jo reikšmę tiek Europos kosmoso agentūrai, tiek ir globaliam tikslui siekti poveikio klimatui neutralumo iki 2050 metų“, – nurodo E. Sarkanas.

Tuo tarpu UAB „Geomatrix“ mato strateginę galimybę Lietuvos kosmoso ekosistemoje skirti daugiau dėmesio ne tik inžinerinių sprendimų paieškoms, tačiau ir visuomenei bei institucijoms skirtų aukštos pridėtinės vertės informacinių paslaugų tiekimui.

„Europos kosmoso politika skatina didinti informacinę bazę ir siekti proporcingesnio pasidalijimo tarp inžinerinių sprendimų ir rinkos paslaugų tiekimo – vis tik dešimt metų nepavyko pasiekti šios proporcijos, o tai reiškia, kad paslaugų sektorius nėra pakankamai konkurencingas. Taip pat ir Lietuvoje siekiame nenusileisti inžineriniam sektoriui, tad šis projektas tampa ir stabilizatoriumi sėkmingesnei informacinės bazės plėtrai“, – nurodo G. Vaitkus.

Prie to, kad Lietuvos įmonės taptų EKA GTIF projekto dalimi, prisidėjo ir aktyviai procese dalyvavo tiek Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertai, tiek ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai, deleguoti atstovauti šalies kosmoso interesus Europos kosmoso agentūroje.

Partnerio informacija

Nuotraukoje Erikas Bėronas ir Gediminas Vaitkus