Vieni augalai grožiui, kiti – sveikatai

Kokius augalus naudojate dekoracijoms?

Laisvais vakarais patinka kurti įvairias kompozicijas iš sudžiovintų gėlių ir visokių gamtinių medžiagų. Tai tarsi gyvenimo būdas. Pavasarį prieš sėjant vienmetes, visuomet pagalvoju, kurias galima būtų džiovinti. Auginu daug ir daugiamečių, kurios išlaiko gerą struktūrą – tai ir ežiuolių „burbuliukai“, dygūs miškinio karšulio žiedynai, guboja, japoninė plukė, levandos, sausučiai, o kur dar smilgų varpos!

Rudeniop, prieš užsningant, važiuoju į mišką prisirinkti šernų išraustų samanų. Jomis padengiu iš vielų pagamintus burbulo karkasus. Nugenėtų vynuogių šakas sunaudoju vainikams ir dekoratyviniams burbulams. Beveik jokių kieme nugenėtų šakų neišmetu. Raudonos sedulos šakos labai tinka kalėdiniam laikotarpiui ar Valentino dienai supinti širdeles.

Kur išmokote tokias medžiagas pritaikyti dekoracijoms?

Dekoracijas naudoju tiek savo namams papuošti, tiek siuvimo ateljė pagyvinimui. Idėjos ir įgūdžiai ateina per pajautimą. Idėjas būsimiems darbams padiktuoja gamtos formos ar pamatytos detalės interneto platybėse. Stebiu savo auginamas gėles.

Žinias patinka kaupti po kruopelytę ir prireikus jas panaudoti. Kartais paroje pritrūksta laiko visoms idėjoms išbandyti ir pritaikyti.

Kur aplinkoje pritaikote sukurtas dekoracijas?

Lauke papuošiau zylučių lesyklėles. Kaip smagu žiemą buvo stebėti tuos paukštelius. Dekoratyviems elementams panaudojau sedulos šakas, dekoratyvinius česnakus, kokoso kiautus. Prie jų tiko samanų burbulai, iš nugenėtų vynuogių nupinti kamuoliai, vėjo nuplėštos beržo šakelės „susilankstė“ į širdelę.

Mėgstu smulkias gėlytes, todėl daug kur naudoju gubojos žiedynus. Sidabrinės dichondros „kasos“ rudenį plastiškai sugulė ant vainikų, o šių metų atradimas – miškinis karšulis. Pabandžiau auginti linus, procesas buvo įdomus. Vainikams, puokštelėms panaudojau ir jų grožį. Itin gražūs sudžiūvę plukių žiedynai.

Kokios buvo pirmosios Jūsų auginamos vaistažolės?

Mano grįžimas prie žemes darbų prasidėjo nuo vaistažolių auginimo, o dabar tai – viena mėgstamiausių veiklų. Šiandien kieme, kurį vadinu vaistažolių patvoriu, auga čiobreliai, mėtos, melisos, anyžiai, šalavijai, dilgynės, medetkos, raudonėliai, debesylai, miškinės dedešvos, rausvažiedės ežiuolės, trūkažolės.

Pievose pasirenku kraujažolių, pienių žiedų. Labai patinka pažoliauti miške ir pamiškėse. Žoles džiovinu, fermentuoju, kai kurias sumalu iki miltų. Dažniausiai beveik viską suvartojame profilaktiškai stiprindami sveikatą. Man skaniausia arbata – čiobrelių, ežiuolių ir medetkų mišinys. Ir vaizdas arbatinyje gražus.

Kas paskatino jas auginti?

Kadangi dukros, kai buvo mažos, dažnai sirgdavo, ieškojau priemonių, kurios galėtų pastiprinti sveikatą, o sergant palengvintų būsenas. „Ant kelio“ naudoti žoleles, mane užvedė anyta, kuri turi nemažai žinių apie jų vartojimą ir auginimą. Pirmiausia mano kieme atsirado debesylas, čiobrelis ir putinas. Taip ir užsikabinau. Visada norėjau po ranka turėti įvairių rūšių žolelių. Man labai patinka basomis eiti per pievą ir rinkti žiedus bei lapus arbatai. Surinkusi džiovinu namo palėpėje. Mūsų pieva kieme visai nedekoratyvinė, kaip aš juokauju: „Mūsų pieva mus maitina, nes skinu pienių žiedus, kasu jų šaknis, renku kraujažoles, joje natūraliai užsisėjęs čiobrelis, šalpusniai ir kiti augalai.“

Kokių gėrybių dar prisirenkate miške, laukuose?

Mums su vyru Renatu labai patinka vaikštinėti po mišką. Todėl nepraleidžiu progos stebėti augalus, rinkti juos su dėkingumu ir nekenkiant gamtai. Žinau, kur ieškoti reikiamu augalų. Pavasarį lekiu beržo, lazdyno lapelių, klevo žiedų, garšvos lapelių, varnalėšos, gauromečio.

Visai nesenai rinkau pušies spyglius, juos fermentavau ir dabar geriam jų arbatą. Paskutiniu metu labai patinka fermentuotos arbatos, tai ir gauromečio, ir juodųjų serbentų, aviečių lapelių. Arbatžoles sandėliuoju vėsiai antro aukšto palėpėje, o greitam vartojimui laikau stiklainiuose. Kai matau, kad stiklainiukų turinys greitai mažėja, žinau, kad tuoj prasidės pavasariniai žoliavimai. Man patinka jas matyti ir pagal nuotaiką surinkti vienokį ar kitokį arbatžolių derinį. Šią žiemą žinias tobulinau kelių mėnesių fitoterapijos kursuose.

Papasakokite, kaip fermentuojate pušų spyglius?

Regis, dar neseniai, žiemą, rinkau pušų spyglius, kuriuos pirmiausia vartojom kaip chlorofilą. Maliau jų spyglius, sumaišiau su citrinos sultimis ir su imbieru plakiau kokteilinėje. Perkoštą gėriau, norėdama pastiprinti imunitetą.

Kitą pušų spyglių dalį fermentavau arbatai. Spyglius reikia sumalti arba, kaip šiais metais dariau, smulkiai sukarpyti, tada suspaudžiant sudėti į stiklainiuką, užsuku dangteliu ir padėti šiltai 2–3 parom. Tada atsukusi pauostau, jei kvapas mane jau tenkina, džiovinu, o po to gaminu arbatą. Galima maišyti su čiobreliais arba gauromečiu.

Kokias žoleles ar lapelius pirmiausia renkate pavasarį?

Gaurometis yra labai vertinga žolė, joje daug vitamino C, puikia tinka profilaktikai nuo šlapimo takų ligų ir akmenų. Ji tonizuoja, palaiko sveiką nervinę būklę ir turi dar daugybę gerų savybių. Fermentuoto gauromečio arbata, kaip ir juodųjų serbentų lapelių arbatos labai kvapnios.

Fermentuoti galima daugelį žolelių, aviečių ir vyšnių lapelius. Tokių arbatų skonis aštresnis. Jauni serbentų lapeliai yra patys vertingiausi (vitaminu C, priešuždegiminiu poveikiu), sprogstantys beržų lapeliai naudingi šlapimo takų profilaktikai. Jau greitai pasirodys šie lapeliai, pradėsiu juos rinkti ir džiovinti.

Pamažu lenda dilgynių lapeliai, kuriuos pradžioje naudoju šviežius rytiniams kokteiliams, o vasarą surinktus lapus ir žiedus sudžiovinu, sumalu į miltelius ir visiems metams apsirūpinu vitaminais kraujui gerinti. Jų nenaudoju dažnai, nes dilgynė tirština kraują – tai svarbu žinoti.

Beje, prieš Velykas, ruošdama stalo puošmenas prisirenku vadinamųjų „kačiukų“ šakelių. „Kačiukus“ naudoju ne tik puošmenoms, bet ir sveikatai stiprinti. Jų arbata ypač vertinga peršalus, karščiuojant, turi priešuždegiminį poveikį. Tai natūralus gamtos aspirinas, o geriant arbatą apie tris savaites, veikia kaip kraują skystinantis preparatas. Juos galima vartoti ir džiovintu. Tiesa, jeigu norite, kad „kačiukai“ ant šakelių ilgiau išliktų pumpuro fazėje, nemerkite į vandenį.

Renku tik savo šeimos reikmėms ir su dėkingumu augalams. Man labai patinka tai daryti ir aš jais tikiu.

Kokia arbatžolių arbata – Jūsų favoritė?

Šiais metais planuoju išplėsti rausvažiedės ežiuolės plotus, kad daugiau pasidžiovinčiau. Beje, ji man – viena gražiausių gėlių. Ežiuolė labai gerai tonizuoja ir stiprina imunitetą. Ypač ežiuolės, čiobrelių ir medetkos mišinys.

Ši arbata labai skani. Užsukusius svečius vaišinu ja, nė vienas nelieka abejingas jos skoniui. Kartą svečiavosi pas mus indų vienuolis, tai vis prašė šios arbatos pakartoti ir net užsirašė derinį. Dar viena mano mėgstama arbata – čiobrelių ir raudonėlių. Ji puikiai valo sunkiuosius metalus iš organizmo, tik ją reikia gerti mažiausiai 3 savaites, padaryti pertrauką ir dar kartą kartoti ciklą.

Arbatų niekada nesaldinu, ir dukras taip išmokiau gerti, be to, nuo saldumo dingsta ir skonis.

Jei kam norisi saldžiau – medus yra tinkamiausias saldiklis. Arbatai užplikyti tinkamesnis ne verdantis, o 80–90 °C vanduo, nes, užpylus arbatžoles ar tirpdant medų verdančiame vandenyje, prarandama daug gerųjų savybių.

Vilmos KUMPELIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.