Vieni protestuoja, kiti – puotauja

Konferencijos sąmata pribloškė

ŽŪR tarptautinė konferencija, skambiai pavadinta „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu“, įvyko gruodžio 6–7 d. vienoje iš Birštono SPA sanatorijų (redakcijai žinoma kurortinio miesto įmonė / sanatorija). Šiam renginiui išleista solidi suma, kurią įvardijus ŪP pašnekovams, jie buvo tiesiog priblokšti. Tarptautinės konferencijos surengimo sąmata – beveik 32 tūkst. Eur!

ŽŪR redakcijai atsakė, kad tarptautinė konferencija buvo organizuota pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms. O projekto bendra suma su pareiškėjo prisidėjimu – 31 944,26 Eur. Dar pasitikslinus, ar visos šios lėšos ir buvo išleistos konferencijai, ŽŪR detaliau paaiškino, kad tikrai tiek kainavo 2 dienų tarptautinė konferencija.

Ir išvardijo, kam skirti pinigai: salės nuomai (su internetu), įrangos nuomai (garso, vaizdo su internetu), vertimo paslaugoms (į ir iš anglų, lenkų, lietuvių k.), pietums ir kavos pertraukoms, fotografavimui, renginio moderavimui, svečių iš užsienio apgyvendinimui, diskusinių grupių moderavimui, organizaciniams konferencijos darbams: kvietimams, registracijai, darbui su užsienio partneriais ir ŽŪR nariais bei kt.

ŪP duomenimis, dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, patalpų ir įrangos nuoma, kultūrinės renginio dalies organizavimas turėjo kainuoti 18 tūkst. Eur. Dalyvių turėjo būti 151. Buvo prašyta paslaugos tiekėjo užtikrinti visiems jiems, ne tik užsienio svečiams, apgyvendinimo paslaugą vienai nakčiai, šios paslaugos kaina – 6 248 Eur. Maitinimo paslauga kainavo beveik 7 tūkst. Eur, kultūrinės renginio dalies organizavimo – 4 200 Eur.

Renginio sąmata domimės ne iš smalsumo, tai – viešieji mokesčių mokėtojų pinigai, kurių taškymui nepritartų daugelis. Ypač dabar, kai žemdirbiai kalba apie sunkėjantį išgyvenimą, o vienas pagrindinių mūsų žemės ūkio sektorių – pienininkystė – be perstojo traukiasi.

Rūmai dosniai remiami iš biudžeto

Redakcija pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kaip jie vertina tokius brangius renginius, ar tai nekvepia lėšų švaistymu ir ar ne per daug išlaidauja valstybės biudžeto lėšomis remiami ŽŪR? Ministerija informavo, kad ŽŪR, kaip ir kiti Lietuvos kaimo tinklo nariai, turėjo galimybę teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms. Pagal minėtas taisykles pareiškėjai galėjo teikti paraiškas ir pretenduoti gauti paramą šioms remtinoms veikloms: teminiams renginiams, renginiams „Atviras ūkis“, KPP viešinimo akcijoms ir elektroninės komunikacijos priemonėms (virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turų kūrimui, audiovizualinės produkcijos ir elektroninių leidinių kūrimui).

ŽŪR priemonės paraiškų kvietimo metu teikė paraišką, vėliau vyko visų Lietuvos kaimo tinklo narių kvietimo metu pateiktų paramos paraiškų vertinimas ir galutinio sprendimo dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priėmimas. Paraiškas galėjo teikti visi Lietuvos kaimo tinklo nariai, atitinkantys galimiems pareiškėjams keliamus reikalavimus.

ŽŪM pabrėžė, kad Lietuvoje nėra iš jos lėšų išlaikomų asociacijų, taip pat pridūrė, kad visa parama skiriama tik konkurso būdu, sudarant galimybę dalyvauti visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams. Lėšos iš nacionalinio biudžeto skiriamos pagal Nacionalinės paramos žemdirbių savivaldai stiprinti taisykles, kurias 2022 m. kovo 31 d. patvirtino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jos reglamentuoja skėtinių nacionalinių nevyriausybinių žemės ūkio srityje veikiančių asociacijų nacionalinės paramos žemdirbių savivaldai stiprinti teikimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarką.

ŽŪM informavo, kad 2022–2023 m. buvo skelbti du paraiškų teikimo etapai, 2022 m. buvo gautos dvi paraiškos: pagal ŽŪR teiktą paraišką buvo skirta 289 329,78 Eur, o pagal Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pateiktą paraišką – 74 088,58 Eur. 2023 m. paraišką finansavimui pateikė tik ŽŪR ir gavo 303 550,71 Eur. Taigi ŽŪR dabar konkurso būdu gauna gana dosnų finansavimą iš biudžeto. LŽŪT finansiškai nėra niekam įsipareigojusi.

Dalyvavo ministras ir viceministras

ŽŪM Viešųjų ryšių skyrius informavo, kad tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko Birštone, dalyvavo ir ministerijos atstovai. Ten buvo padėkota ūkininkams, konsultantams, žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje veikiančių asociacijų nariams, prisidedantiems prie žemės ūkio ir kaimo plėtros procesų, įteiktos padėkos.

Sprendžiant iš ŽŪR naujienose paskelbtos informacijos apie konferenciją ir nuotraukų, renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras K. Navickas ir žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Taip pat Latvijos, Lenkijos ŽŪR atstovai, gyvos internetinės transliacijos metu dalyvius sveikino Europos Komisijos už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas komisaras Januszas Wojciechowskis, per nuotolį į diskusijas įsitraukė Europos Parlamento narys Juozas Olekas.

O štai Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ŪP teigė, kad apie ŽŪR konferenciją girdėjęs tik iš kalbų, bet pats nebuvo kviestas ir ten nedalyvavo. Prieš išsakydamas savo nuomonę apie šį brangų renginį, politikas pacitavo vieną žymų profesorių, kuris yra apibūdinęs įmonių ar organizacijų gyvavimo ciklus, kurių vienas yra toks, kai nusigyvenanti įstaiga ima daug dėmesio skirti pompastikai.

„Man tai panašu į balių, kai ne už savo pinigus norima parodyti savo tariamą svarbą. Gaila, kad taip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – apgailestavo V. Pranckietis.

KRK narys, buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė kvietimą į konferenciją Birštone gavęs, tačiau ten nuvykti negalėjęs. „Kadangi ten nebuvau, tai negalėčiau to renginio vertinti, nežinau ir kokia tos konferencijos sąmata, jeigu iš tikrųjų tiek daug sumokėta, tai jau išlaidavimas“, – svarstė parlamentaras.

Mintys apie lėšų švaistymą

Kitas KRK narys Juozas Baublys nustebo išgirdęs, kiek kainavo ŽŪR suorganizuota konferencija kurortiniame mieste: „Jeigu tikrai tiek išleista, tai labai daug. Pačiam, kaip buvusiam Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkui, kuriam teko organizuoti ne vieną konferenciją ir kitus renginius, tokia suma atrodo labai didelė. Tai tik parodo šios organizacijos finansines galimybes.“

Jis teigė neįsivaizduojantis, kokia galėtų būti tokio renginio nauda, ir pridūrė, kad sudėtinga vertinti neįsigilinus ir ten nebuvus. „Bet žinant ŽŪR veiklą ir tai, kad jie atstovauja nedidelei žemdirbių visuomenės daliai, belieka tik pritarti tiems, kurie išreiškia nepasitenkinimą, jog tai panašu į lėšų švaistymą. Kitos organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), grūdininkų, nederlingų žemių naudotojų ir kitos organizacijos dirba be finansavimo, renginius organizuoja iš savo lėšų. Ūkininkų protesto akcija buvo surengta jų pačių pinigais, todėl ir reikalavimai buvo turiningi, ir valdžia kai ką jau sprendžia“, – pastebėjo politikas.

J. Baublys priminė, kad jis daug metų buvo ŽŪR prezidiumo narys, dalyvavo jų veikloje, bet liko nusivylęs: „Pamatėme, kad jie neatstovauja mūsų asociacijai ir pasitraukėme iš ŽŪR. Jau tuo metu darėsi neaišku, kam jie atstovauja.“

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat neslėpė nuostabos dėl tokios brangios ŽŪR konferencijos. „Kai tokios sąmatos ir konferencija rengiama kurortiniame mieste, kyla visokių minčių. Dabar situacija sudėtinga, daug problemų žemės ūkyje, pieno sektoriuje – krizė, o čia susirenkama į kažkokius gražius renginius apie kaimo ateitį. Matome, kad ta ateitis ir tos brėžiamos gairės tikrai ne tokios, kurių norėtųsi kaimo žmonėms. Jeigu ta politika būtų gerai formuojama, tai žemdirbiai nesirinktų su traktoriais į Gedimino prospektą“, – samprotavo Seimo narys.

Panašu į puotavimą

LŽŪT, ūkininkų protesto akcijos organizatorės, pirmininkas Ignas Hofmanas ŪP teigė, kad iškilusius iššūkius dabar tenka spręsti protestuojant, o ne puotaujant kur nors SPA centre. „Apie žemdirbių problemas galima pasikalbėti ne tokiose vietose ir be tokių išlaidų – išsinuomojus salę ir turint arbatos bei kavos. Kitas klausimas – ir ką gi jie ten išsprendė? Ogi turbūt nieko, čia, manau, tik skambus konferencijos pavadinimas, o visa kita gali būti panašu į egoistišką pasimėgavimą ir puotavimą“, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas.

Jis išsakė vienareikšmišką nuomonę apie ŽŪR veiklą: „Manau, kad ši organizacija absoliučiai nereikalinga žemdirbiams, kurie realiai ūkininkauja ir dirba, ji jiems nekuria jokios pridėtinės vertės. Mano manymu, ŽŪR yra perkami socialiniai partneriai, kurie labai patogūs ir naudingi valdžiai. Kai valdžia neranda pritarimo iš mūsų organizacijų, lengvai jį gauna iš ŽŪR.“

Hofmanas įsitikinęs, kad savivaldos organizacijas turi išlaikyti patys žemdirbiai, tuomet bus ir atitinkami rezultatai, panašiai dabar išlaikoma LŽŪT ir jai priklausančios organizacijos. „Iš principo esu prieš valstybinį finansavimą, nes tai ydingas dalykas. Bet jeigu tarybos nariai nuspręs, kad reikia kreiptis paramos, jog turėtume vienodas sąlygas, tada išnaudosime tokias galimybes. Bet pats manau, kad valstybinis finansavimas yra žalingas pačiai savivaldai. Kai ją išlaiko patys žemdirbiai, jie nepraranda oponavimo galimybės ir gali pareikalauti iš valdžios atitinkamų veiksmų“, – samprotavo redakcijos pašnekovas.

Mažiau kalbų, daugiau darbų

Dėl konferencijos kurorte pečiais gūžčiojo ir ŽŪR priklausančių organizacijų atstovai. „Oho kokios sumos skiriamos tokiam renginiui!“ – nusistebėjo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė, išgirdusi, kiek kainavo ŽŪR renginys.

„Neskanu, kai už tokius pinigus rengiamos konferencijos, nežinau, ko negalima nuspręsti paprastesnėje salėje prie stalo, kad reikėtų važiuoti į kurortinio miesto SPA centrą? Man tokie dalykai nepatinka. Dar daugiau pasakysiu – apskritai ŽŪR kažkaip daro ne tai, ką reikėtų. Mes juos vis taip kukliai pabaksnojame, pavyzdžiui, dėl Pieno įstatymo daug raštų prirašyta, bet niekas nevyksta. Esmė tokia, kad jie kalba ir kalba, bet realių veiksmų nėra. O norėtųsi, kad būtų daugiau darbų, tuo ir esame visada nepatenkinti. ŽŪR mums sako, kad visi norai turi ateiti „iš apačios“, bet kai dėl tos pačios problemos 3 kartus per metus siunti raštą, vis tiek niekas nesikeičia. Daugiausia, kas yra padaroma, tai, tarkime, surengiamas nuotolinis susitikimas su ŽŪM, pakviečia mus, ir viskas, toliau nieko nevyksta. Aišku, ten dirba žmonės, bet norėtųsi daugiau rezultatų, ne tik kalbų, bet gal aš prastai žiūriu“, – samprotavo R. Vilimienė ir pridūrė, kad LVPŪA yra ŽŪR narė. Tokia kritika gali atsirūgti LVPŪA vadovei, bet ši savivaldos atstovė paprastai drąsiai ir pagrįstai kritikuoja valdžios sprendimus, tad nenutylėjo savo nuomonės ir apie ŽŪR.

Anot redakcijos pašnekovės, ŽŪR rengia įvairius mokymus, teiraujasi narių, kokių jiems reikia, bet už tuos mokymus, kurie ūkininkams yra iš tikrųjų naudingi, piniginę reikia atverti patiems. „Pavyzdžiui, ūkininkų dėmesio verti mokymai apie gyvulių ženklinimą, bet už juos reikia susimokėti“, – teigė R. Vilimienė.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA), kuri priklauso ŽŪR, pirmininkas Nerijus Gricius ŪP sakė konferencijoje Birštone nedalyvavęs, bet girdėjęs, kad ten buvo garbingų lektorių, kviesti aukšto rango svečiai iš Briuselio, Lenkijos ŽŪR atstovai. „Reikalingas ir toks diskusijų formatas, ypač kai keičiasi reglamentai, yra didinami reikalavimai aplinkosaugai. Nesiimu vertinti, ar tam išleista teisinga pinigų suma, nes to ir nežinau. Žemės ūkio reikalus galima spręsti ir konferencijose, ir protesto akcijose. Gaila, kad ir iki to prieita“, – teigė N. Gricius.

Įžvelgia skandalą

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis svarstė, kad tokių brangių konferencijų rengimas už viešuosius pinigus jam panašus į skandalą ar net katastrofą. „Jeigu tai būtų surengta už savo ar rėmėjų pinigus, tuomet jų reikalas, kur diskutuoti, vakarieniauti ir linksmintis. Bet jeigu tam skirti viešieji pinigai, tada jau skandalas didelis. Kadangi dabar Lietuvoje tiek skandalų, kone ties kiekvienu kampu mieste ar kelmu miške, tai žmonės, matyt, nuo jų yra pavargę ir nebekreipia dėmesio. O gaila, nes dabar tie, kurie patenka prie lovio, jaučiasi esą viršininkai, o kiti – kvailiai“, – palygino ŪP pašnekovas.

Jis priminė, kad pernai gruodžio 7–8 d. vyko tradicinė metinė LŽŪBA konferencija, į kurią buvo kviestas ir žemės ūkio ministras, tačiau jis renginyje nepasirodė. „Iš anksto ministro prašėme atvykti, pakalbėti apie žemės ūkio perspektyvas ir paaiškinti, ką ŽŪM numato daryti. Į savo darbotvarkę jis buvo įtraukęs, kad dalyvaus mūsų renginyje, tačiau neatvyko. O juk buvo susirinkę 200 žmonių iš ūkių, kurie pagamina 20 proc. šalies prekinės žemės ūkio produkcijos, jie norėjo išgirsti ministrą, bet jis, matyt, turėjo kitų reikalų“, – apgailestavo J. Sviderskis. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad žemės ūkyje yra geriečiai ir blogiečiai, pastarieji tie, kurie objektyviai kritikuoja, o geriečiai giria ŽŪM sprendimus ir sako, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas atitinka žmonių lūkesčius ir pan. „Blogiausia, kai nesugebi priimti kritikos – objektyvios, tada, matyt, bijai pasirodyti žemdirbiams, nes klausinės, prašys atsakyti ir tikrai nepagirs“, – svarstė LŽŪBA generalinis direktorius.

Butaforinis atstovavimas?

Vienas iš ūkininkų protesto akcijos organizatorių Dainius Arlauskas sakė viena akimi kažkur matęs, kad ŽŪR organizavo konferenciją Birštone. „Pabrėžiu, kad renginys vyko kurortiniame mieste, dabar labai išgražėjusiame. Įdomu, kam tie pinigai buvo skirti? Ar tai buvo tik pačiai konferencijai ir dalyvių maitinimui ar ir viešbučiams?“ – klausimą kėlė Anykščių r. ūkininkas. Jis akcentavo, kad reali žemdirbių savivalda neišgalėtų surengti tokių renginių, kita vertus, to ir nedarytų, o ŽŪR, panašu, tai lengvai einasi. „Reali savivalda, kuri remiasi aktyvių žmonių idėjomis, tokių finansinių galimybių neturi, kad organizuotų konferenciją su nakvynėmis kurortinio miesto SPA centre. O ŽŪR, matosi, lengva ranka leidžia viešuosius pinigus“, – stebėjosi D. Arlauskas.

Ūkininkas pabrėžė, kad šiais laikais sudarytos nepakeliamos biurokratinės sąlygos, kurios sunkiai įveikiamos žmonėms, norintiems investuoti Europos Sąjungos ir mūsų valstybės paramos lėšas į ūkiams būtiniausius prietaisus, įrenginius ar techniką, kad ūkiai klestėtų, būtų rentabilūs bei konkurencingi ir turėtų perspektyvą. O ŽŪR už europinę ir valstybės paramą rengia konferencijas su apgyvendinimu.

„Mūsų Lietuva nėra tokia didelė. Šiandien pats buvau grūdininkų asociacijos surengtame seminare, nuo Viešintų iki ten nuvažiavau 160 km ir grįžau namo. Rytoj vėl važiuosiu į šios asociacijos valdybos susirinkimą. Gal asociacija turėjo apnakvindinti Kaune?

Rūmai yra kaip kiaušinis po auksine antimi, kai gauna lėšų iš biudžeto, gyvena sočiai ir laimingai. Nesvarbu, ar tie pinigai gauti konkurso būdu, ar projektiniu keliu, iš esmės ŽŪR nėra išlaikomi realios savivaldos, todėl ir jų atstovavimas yra panašus į butaforinį. Todėl jie gali susikviesti sau palankius svečius ir juos pamaloninti viešnage gražiame kurortiniame mieste“, – redakcijai konstatavo D. Arlauskas.

Mėgsta skambius pavadinimus

Kitas protesto akcijos organizatorius, Kelmės r. ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas taip pat turėjo daug klausimų dėl ŽŪR užmojų rengiant konferenciją. „Įdomu, kiek ten buvo dalyvių, kiek jų nakvojo, kodėl reikėjo važiuoti į kurortinį SPA? Anksčiau girdėdavome, kad valdininkai mėgdavo visokias konferencijas rengti išskirtinai kurortuose, gal ir dabar taip daro, tai, pasirodo, mėgsta ir ŽŪR“, – ŪP kalbėjo ūkininkas.

Jis teigė, kad jo jau nebestebina ŽŪR renginiai, kurių pavadinimai yra labai skambūs. „Tas pavadinimų skambumas turbūt puikiausiai tinka lėšoms įsisavinti. O reikiamus popierius jie, matyt, gerai tvarko“, – svarstė kelmiškis.

M. Puidokas akcentavo, kad žemės ūkio protestą surengusi LŽŪT atsiribojo nuo ŽŪR, kurie bandė prisiskirti sau laurus. „Neatsitiktinai ant Kudirkos aikštėje įrengtos scenos užrašėme, kad ŽŪR nėra šios akcijos organizatoriai. Viešojoje erdvėje ŽŪR transliavo žinutes ir bandė sudaryti įspūdį, kad esą jie čia organizuoja, o LŽŪT tik prisideda. Tikrieji žemdirbiai iš savo lėšų organizavo protesto akciją, todėl mes esame atviri, drąsiai kalbame ir nebijome, o kai kam, matyt, reikia atidirbinėti“, – išvadą padarė M. Puidokas.

Žada peržiūrėti ŽŪR įstatymą

K. Starkevičius įsitikinęs, kad reikia keisti ŽŪR įstatymą. Ši organizacija turėtų veikti pagal Asociacijų įstatymą. „Jau praėjo daugiau kaip 30 metų, kai buvo atkurti ŽŪR, situacija pasikeitė, tam tikrų organizacijų pasitraukimas iš ŽŪR veiklos rodo, kad jie galbūt netinkamai atstovauja žemdirbių bendruomenės interesams, gal atstovauja tik tam tikrai grupei. Ūkininkai kelia šią problemą, tad žadu su kolegomis parlamentarais inicijuoti to įstatymo peržiūrą“, – teigė buvęs žemės ūkio ministras.

J. Baublys ragintų politikus vieną kartą susėsti ir išspręsti žemdirbių savivaldos finansavimo klausimą, kad parama atitektų toms organizacijoms, kurios iš tikrųjų atstovauja žemdirbių interesams ir kuriomis jie pasitiki. „Įvykusi ūkininkų protesto akcija – kultūringai surengta ir turininga – parodė, kuo pasitiki žemdirbiai. Reikėtų sugrįžti prie buvusių diskusijų, kaip rasti mechanizmą, kad patys žemdirbiai finansuotų savo atstovaujamas organizacijas, tada jie ir kontroliuotų, kaip panaudojami jų pinigai“, – išeitį siūlė parlamentaras.

V. Pranckietis redakcijai sakė jau gavęs pasiūlymą peržiūrėti ŽŪR įstatymą: „Rūmai turėtų tapti tikrai žemės ūkiui atstovaujančia organizacija, kad nebūtų tokia, kuri tarnauja kažkokiai valdiškai įstaigai ar kažkokiai politinei jėgai.“

Gerai sekasi įsisavinti paramą

ŽŪR gerai sekasi įsisavinti tos pačios KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ paramą. Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje apie pareiškėjus ir paramos gavėjus skelbiamais duomenimis, pagal šią priemonę ŽŪR įgyvendino dar 9 projektus.

Tarptautinei konferencijai „Lietuvos kaimo plėtros aptarimas ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa: žemės ūkio kooperatyvų patirtis ir ateities iššūkiai“ ir apskritojo stalo diskusijai „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos aptarimas“ skirta 29 495 Eur.

Seminaro „Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika po 2020 m.“, tarptautinės konferencijos „Gyvybingumo skatinimas ir gerieji KKP priemonių taikymo pavyzdžiai“ ir renginio „Gerieji KPP pavyzdžiai: TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ sąmata – 49 624 Eur.

Gerųjų KPP panaudojimo pavyzdžių viešinimui skirta 14 818 Eur, o informavimo apie KPP priemones komunikacijos projektas kainavo 17 968 Eur.

25 000 Eur skirta ŽŪR įgyvendintam projektui „Žemės ūkio atsparumas KPP 2023–2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis“.

Renginių ciklui „Atviri ūkiai“ ir tarptautinei konferencijai „Bendroji žemės ūkio politika – žemdirbių patirtis ir lūkesčiai“ teko 35 193 Eur paramos. Projektui „Audiovizualinių priemonių panaudojimas KPP viešinimui“ skirta 14 112 Eur, kitam projektui „Gerosios KPP panaudojimo patirties viešinimas“ – 14 818 Eur, renginiui „Gerieji KPP pavyzdžiai: TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ – 14 995 Eur.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.