Nuo vieno hektaro ūkininkauti pradėjęs Skuodo rajono Gedrimų kaimo ūkininkas Andrius Narmontas šiandien jau valdo 350 ha. O visai neseniai – nėra nė metų, – jis ėmėsi vadovauti Skuodo ūkininkų sąjungai, kuri dar tik porą mėnesių yra visateisė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) narė. Anksčiau skyrius gyvavo tik rajone ir sukosi savų problemų rate. „Ne savo noru pirmininku tapau, – juokdamasis „Ūkininko patarėjui“ sakė Andrius. – Buvau paragintas sutikti, tad nieko kito ir nebeliko...“
Norint žmones sudominti, reikia su jais kalbėtis
LŪS Skuodo skyriuje yra beveik 80 narių. „Viliuosi, kai veikla įsisuks, sulauksime ir daugiau norinčių būti mūsų organizacijos nariais, – svarstė naujasis pirmininkas.
– Norint žmones kuo nors sudominti, reikia su jais kalbėtis, jiems aiškinti, kuo ūkininkui naudinga priklausyti šiai sąjungai. Kol kas tai daryti nelabai ir laiko turėjau. Pirmininku mane išrinko prieš pat laužų akciją, tad reikėjo kuo skubiau ją organizuoti. Tąkart sukūrėme vieną, bet didžiulį laužą, prie kurio daug žmonių susirinko. Virėme sriubą ir visus ja vaišinome. Po to – kelionė traktoriais į Vilnių. Iš mūsų rajono išvažiavo 10 traktorių. Kelias tolimas, bet sostinę pasiekėme laiku. Taigi nė vienos protesto akcijos nepraleidome.“
A. Narmontas redakcijai sakė, jog be įvairių protesto akcijų užgriuvo ir daugybė kitų reikalų: „Norint įstoti į LŪS, teko parengti įstatus, suformuoti biudžetą, kviesti žmones į susirinkimus. Per mažiau nei metus jau triskart buvom susirinkę. Atgaivinome konkursą „Metų ūkis“, kurio kelerius metus niekas nerengė. Buvo pasiūlyta net 20 ūkių, bet teko atsisakyti tų, kurie anksčiau šiame konkurse dalyvavo ir jį laimėjo. Norėjosi, kad ir kiti savo pasiekimus galėtų parodyti. Iš pasiūlytų 20 ūkių konkurse dalyvauti sutiko penki.
Vėliau gal bus kitaip. Gal ir nominacijų bus daugiau, pavyzdžiui, „Jaunasis ūkininkas“, „Gražiausia ūkininko sodyba“, kitų, svarbu, kad skyriaus žmonės to norėtų. O šiemet, kai tik baigsis darbymetis, apvažiuosime tuos penkis konkursinius ūkius ir išrinksime geriausią. Darbų netrūksta, bet laimė, kad turiu gerų padėjėjų – Gintarę Vaitkienę iš Nausėdų, Remigijų Kaniavą iš Ivoniškės kaimo ir Valdą Tamoševičių iš Pašilės.“
Kaip miškininkas ūkininku tapo
A. Narmonto diplome aiškiai parašyta – miškininkystės magistras. Diplomą gavo baigęs Lietuvos žemės ūkio universitetą. Tačiau tai, kas parašyta diplome, ir tai, apie ką jis nuo mažens svajojo, gerokai skiriasi. Diplomuotam miškininkui visuomet patiko dirbti žemę. „Aš esu tarsi ligonis, – sakė ūkininkas, – galiu dešimt kartų per dieną eiti į kviečių lauką ir man nenusibosta į jį žiūrėti...“ Apie ūkininkavimą jis svajojo nuo pat jaunystės, tačiau šis noras nelabai patiko tėvams Zitai ir Antanui Narmontams.
Narmontų šeima turėjo apie 25 ha žemės, laikė kelias karves ir tikrai sunkiai dirbo, todėl tokios pat dalios nelinkėjo nė vienam iš trijų savo vaikų. Ir jiems beveik pasisekė – dukra tapo mokytoja, kitas sūnus susižavėjo technika ir savo vietą rado autoservise, tik Andrius vis apie žemę šnekėjo. Tėvai džiaugėsi, kad jis studijuoja miškininkystę ir ūkininkas nebus. Bet vieną dieną, dar būdamas studentu, vaikinas grįžo į namus ir paprašė tėvų duoti jam 1 ha žemės. Šie prieš sūnaus norą piestu stojo, bet ko tėvai nepadaro dėl savo vaikų! O gal jie vylėsi, jog Andrius pabandys, nudegs pirštus ir nustos apie savo ūkį svajoti. Tad davė jam tą išsvajotą 1 ha žemės.
Studentas iš savo sutaupytų pinigų nusipirko trąšų, vasarinių miežių sėklos, tėvų paprašė paskolinti darbui reikalingos technikos. Techniką jie paskolino, bet degalų teko nusipirkti pačiam. Santaupos kaipmat išgaravo, tačiau kiek buvo džiaugsmo, kai paaiškėjo, jog miežių derlius – labai geras. Pagautas euforijos, kitais metais tą savo 1 ha apsėjo žieminiais kviečiais. Ir vėl sulaukė tokio atpildo, kad jokių abejonių nebeliko – jis bus ūkininkas! Ir ne juokais to ėmėsi.
Po kelerių metų jo ūkis išsiplėtė iki 30 ha, vėliau nusipirko dar 30 ha sklypą, apleisto durpyno ūkinę bazę, o 2007-aisiais įregistravo ūkį. Taip miškininkas tapo ūkininku ir savo valdas išplėtė iki 350 ha.
„Daugiau plėstis nenorėčiau, – su abejonės gaidele balse kalbėjo jis, – bet kartais kažkas pasiūlo tokį gerą sklypą, kad nesusilaikau ir nusiperku. Tiesa, toli nuo namų žemės neperku. Pats tolimiausias mano sklypas yra už 10 km. Gyvename prie Skuodo ir Mažeikių r. ribos, tad dalis žemės patenka į Mažeikių r. ir gali susidaryti vaizdas, kad kai kurios mano valdos – labai toli. Tačiau taip nėra.“
Grūdai – į bokštus, žolių sėklos – į sandėlius
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.