Priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis siekiama pirkimų procedūras padaryti lankstesnėmis, paprastesnėmis, skaidresnėmis ir labiau orientuotomis į pirkimo rezultatus: „Turbūt daugelis sutiksime, kad viena pirmųjų asociacijų, išgirdus žodžių junginį „viešieji pirkimai“, yra ilgos procedūros, biurokratija, ir nebūtinai tos prekės ar paslaugos įsigyjamos, kurias perkančioji organizacija norėjo įsigyti. Priimtais pasiūlymais bus siekiama vengti situacijų, kai dėl formalių klaidų atmetami ekonomiškiausi pasiūlymai, arba kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs netikslumus pirkimų sąlygose, tęsia pirkimus, nors jam tai yra nenaudinga“, – sako Seimo narė Ieva Pakarklytė.
Keičiasi daug įvairių formalių dalykų, bet esmė – daugiau dėmesio rezultatui, daugiau dėmesio vidaus kontrolei.
Po balsavimo Seimo narys Lukas Savickas pasidalijo gera žinia socialiniuose tinkluose: „Ko gero, visi sutiksite, kad norėtume, jog mūsų vaikai mokyklose ir darželiuose, ar ligoninių pacientai gautų kokybišką, sveiką ir šviežią maistą, užaugintą Lietuvoje. Iš tiesų, vietinės produkcijos realizavimas vidaus rinkoje yra visos Europos siekiamybė. Šalys ieško sprendimų, kaip tą įgyvendinti. Lietuva ne išimtis.
Kol kas vietinių ūkininkų užaugintai produkcijai patekti į ugdymo ar gydymo įstaigas trukdo šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas. Džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mano teiktam pasiūlymui ir šiandien priimtame projekte numatyta, kad supaprastinus Viešųjų pirkimų sąlygas, perkančioji organizacija maisto produktų iš vietinių ūkininkų galėtų įsigyti neskelbiamų derybų būdu.
Šiandieninis sprendimas sudaro būtinas sąlygas palankiems pokyčiams vykdant Viešuosius pirkimus. Kurdami trumpąsias maisto grandines paskatinsime smulkųjį verslą aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir prisidėsime prie to, kad mūsų vaikai ir mes patys turėtume galimybę rinktis vietinę produkciją, sveikesnius ir kokybiškesnius maisto produktus.“
Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad jau eilę metų maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje vyrauja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės, tuo tarpu maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis pagal vertę siekia vos apie 2 proc.
Seimo Kanceliarijos Spaudos biuro ir ŪP informacija