Viešųjų pirkimų karaliai nepajudinami?

Siūlo aiškiau apibrėžti

Dabartiniame Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės. Tačiau nacionaliniu lygiu nėra nustatyta trumposios maisto teikimo grandinės apibrėžtis. Dėl to, ŽŪM aiškinimu, perkančiosioms organizacijoms kyla sunkumų pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi įsigyti maisto produktų tiesiai iš Lietuvos ūkių.

ŽŪM pasiūlė įstatymą papildyti trumposios maisto tiekimo grandinės sąvoka – tai būtų labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, atitinkančio žemės ūkio veiklos subjekto (arba jų grupės) ar jo narių pagamintos ir perdirbtos (įskaitant pirminį perdirbimą) žemės ūkio ir maisto produkcijos tiekimas į rinką tiesiogiai arba pasitelkiant ne daugiau kaip vieną tarpininką, kuris atitinka labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus.

Nurodoma, kad siūloma pataisa siekiama užkirsti kelią trumposios maisto grandinės atveju supaprastintuose pirkimuose dalyvauti maisto ir žemės ūkio produktų importuotojams, didelėms įmonėms ir prekybos tinklams, į tiesioginių pirkimų sandorius įtraukiant kuo daugiau žemės ūkio produkcijos gamintojų – ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio kooperatyvų.

Atitinkamai papildžius įstatymą, būtų suteikta aiškumo perkančiosioms organizacijoms, šalia kitų viešųjų paslaugų teikiančioms ir maitinimo paslaugas, iš kokių tiekėjų galima įsigyti maisto produktų, pasinaudojant VPĮ išimtimi.

Karaliauja dešimt tiekėjų

Maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje vykstantys procesai kelia nemažai klausimų. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta analizė rodo, kad čia karaliauja dešimt didžiųjų tiekėjų.

VPT, atlikusi trumpųjų maisto grandinių viešuosiuose pirkimuose 2019–2021 m. apžvalgą, nustatė, kad šiuo laikotarpiu konkurencinėje aplinkoje esminių pokyčių nebuvo – 10 didžiausių tiekėjų sudarė didžiąją maisto produktų pirkimo sutarčių dalį (pagal skaičių – apie 60 proc., o pagal vertę – apie 70 proc. visų sudarytų sutarčių). Iš jų apie 50 proc. sutarčių vertės ir apie 40 proc. jų skaičiaus sudaryta su didelėmis įmonėmis, nors Lietuvos viešuosiuose pirkimuose daugiau nei 80 proc. tiekėjų, su kuriais sudaromos sutartys, yra mažos ir vidutinės įmonės. O ūkininkams, fiziniams asmenims, žemės ūkio bendrovėms, bendrijoms ir kooperatyvams tenka tik nedidelė dalis maisto produktų pirkimo sutarčių – vidutiniškai vos apie 2 proc. per metus pagal sutarčių vertę ir apie 5 proc. pagal jų skaičių.

Dar viena reikšminga tendencija: analizuojamuoju laikotarpiu didžiųjų įmonių įtaka padidėjo – 10 didžiausių tiekėjų sudarytų sutarčių vertės dalis 2021 m., palyginti su 2019 m., išaugo nuo 67,2 iki 80,3 proc.

Nuskriaus didžiąsias įmones?

Nepaisant maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje stebimų procesų ir augančios didžiųjų įmonių įtakos, EIM ir KT išvadose dėl siūlomų pataisų perspėja, kad gali būti nuskriausti didesni tiekėjai.

KT vertinimu, įtvirtinus siūlomą trumposios maisto tiekimo grandinės apibrėžimą, ūkio subjektams būtų sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos, nes ne visi ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime ir siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio ir maisto produkciją. Ūkio subjektų, negalėsiančių dalyvauti supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, veikla būtų apribota, galimai pažeidžiant konstitucinį sąžiningos konkurencijos laisvės principą.

KT siūlytų įstatymo projekto rengėjui atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, nes juo apribojamos ūkio subjektų galimybės vykdyti ūkinę veiklą, ir identifikuoti, ar yra politinių tikslų, kurie pateisintų įstatymo projektu nustatomą konkurencijos ribojimą. Jeigu tokių tikslų nėra, įstatymo projektu numatomo konkurencijos ribojimo – didelių įmonių eliminavimo iš trumposios maisto tiekimo grandinės supaprastintų viešųjų pirkimų atveju – reikėtų atsisakyti.

„Siūlomo reguliavimo tikslas nepateisina nustatomo konkurencijos ribojimo. Reguliavimo tikslas yra trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, tačiau minėtų grandinių trumpumas nepriklauso nuo grandinėje dalyvaujančių įmonių dydžio. Didelė įmonė taip pat gali būti trumposios maisto tiekimo grandinės dalis ir tokiu atveju ji neturėtų būti diskriminuojama viešuosiuose pirkimuose, palyginti su kitomis mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis trumpojoje maisto tiekimo grandinėje“, – tokį preliminarų vertinimą pateikė KT.

Perspėja dėl tarpininkų

 EIM atkreipė dėmesį, kad pakeitimai nepagrįstai išplečia galimybę pirkti neskelbiamų derybų būdu, ir siūlo, kad sąvoka „trumpoji maisto tiekimo grandinė“ turėtų būti siaurinama taip, jog ji neapimtų tarpininkų ir nesudarytų galimybių be konkurso iš jų įsigyti maisto produktų.

„Pažymėtina, kad, pirkimą atliekant neskelbiamų derybų būdu, sudaroma tiesioginė sutartis su konkrečiu tiekėju ir ribojama galimybė pirkimo procese dalyvauti visiems norintiems tiekėjams, t. y. nesudaromos sąlygos konkuruoti net ir tuo atveju, kai maisto produktus tiektų tarpininkai, galintys ir gebantys parengti pasiūlymą. Eliminavus konkurenciją maisto pirkimo procese, tikėtina, kad jų įsigijimo kaina stipriai išaugs“, – išvadoje dėl siūlomų pataisų nurodo EIM.

Liūto ir kiškio kova

Kupiškio rajone ūkininkaujanti Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotoja Kristina Kazlauskaitė palankiai vertintų pataisą, kuri būtų paranki smulkiesiems ir vidutiniams žemės ūkio produkcijos gamintojams. „Didžiųjų tiekėjų sąnaudos mažesnės, jie lengvai konkuruoja ir nušluoja smulkesnius. Trumpoji grandinė, trumpas transportavimo atstumas turėtų būti paskatinti. Gal atsirastų daugiau mažų gamintojų“, – svarstė ūkininkė.

K. Kazlauskaitės nestebina EIM pastebėjimai dėl didžiųjų tiekėjų konkuravimo, nes susidaro įspūdis, kad šiai ministerijai labiau rūpi stambus verslas. „Manau, kad viešuosiuose pirkimuose pirmenybė turėtų būti teikiama mažiukams ir vidutiniokams, o jeigu jų neatsirastų, tada galėtų įsitraukti didesnieji. Didelė įmonė turi vadybos komandą ir kur kas daugiau galimybių produkciją pigiau nupirkti ir pigiau parduoti. Ar gali jėgos varžybose rungtis liūtas ir koks kiškis?“ – taiklų retorinį klausimą kėlė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė.

Per didelė mokestinė našta

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė svarstė, kad aktyvesnis trumpos maisto tiekimo grandinės dalyvių įtraukimas į viešuosius pirkimus būtų sveikintinas, tačiau yra vienas „bet“. „Smulkiesiems tai gal būtų palengvinimas, tačiau po nedideliais sodais, tikėtina, gali būti pasislėpę dalis vaisių, kurie atvažiuoja iš Lenkijos. Pavyzdžiui, turi hektarą sodo, o parduoda lenkiškus obuolius. Tai sukontroliuoti nėra taip lengva, o gal nėra ir noro“, – ŪP aiškino sodininkystės verslo organizatorė.

Ji svarstė, kad taip elgiamasi galbūt dėl išgyvenimo. „Lietuvoje yra per didelė mokestinė našta, ypač ten, kur reikia daug rankų darbo. Dideli ūkiai dar gali išsilaikyti, o smulkieji sodininkai iš savo tiesioginio darbo nebeišgyvena. Tada, prisidengiant lietuvišku ūkiu, į rinką galbūt vežami lenkiški obuoliai. Milijonų čia niekas turbūt neuždirba. Tiesiog gauna šiek tiek pelno, kad išsilaikytų. Pas mus taip jau yra, kad labiau apsimoka nedirbti. Smulkieji ūkiai turi užsidaryti arba kažką sugalvoti, kad to išvengtų“, – karčią realybę atskleidė organizacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė.

Įžvelgia norą gražiai pasirodyti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 114, 2023 m. spalio 10 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.