Vietinis biokuras šį šildymo sezoną padėjo išlaikyti šilumos energijos kainų augimą infliacijos ribose

Šilumos energijos kainas šį šildymo sezoną lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas. Praėjusią žiemą gamtinių dujų kainos kilo dėl vėsesnių orų, geopolitinių neramumų ir mažesnio nei prieš metus Europos dujų saugyklų užpildymo. Vasarį įsivyravus žiemos šalčiams, gamtinių dujų kaina priartėjo prie 54,5 Eur/MWh ir sumažėjo tik šildymo sezonui baigiantis.

Biokuras šią žiemą mūsų šalyje buvo 1,5 proc. brangesnis nei ankstesnį šildymo sezoną. Prasidėjus šildymo sezonui jo kainos kilo, sausio viduryje pasiekė net 25,64 Eur/MWh, bet sezono antroje pusėje biokuras atpigo. Kuro kaina sudaro apie 60–70 proc. galutinės šilumos energijos kainos. Šildymo sezono pirmoje pusėje taip pat augo aukcionuose iš gamintojų vidutinė superkamos šilumos energijos kaina.

2024–2025 m. šildymo sezono pradžioje, pernai spalį, šilumos energijos kainų vidurkis mūsų šalyje buvo 6,46 ct/kWh, o sezono pabaigoje, šiemet balandį, vidutinė kaina siekė 6,76 ct/kWh, arba buvo 5 proc. didesnė.

Lyginant atskirų šilumos energijos tiekėjų šilumos kainas 2024–2025 m. šildymo sezono pradžioje (2024 m. spalio mėn.) ir pabaigoje (2025 m. balandžio mėn.), 14 šilumos energijos tiekėjų šilumos kaina sezono pabaigoje buvo mažesnė nei sezono pradžioje.

Labiausiai šilumos energijos kaina, lyginant sezono pradžią ir pabaigą, sumažėjo Alytuje – 21 proc., arba 1,87 ct/kWh, Elektrėnuose – 8 proc., arba 0,75 ct/kWh, Joniškyje – 7 proc., arba 0,75 ct/kWh, Telšiuose – 8 proc., arba 0,7 ct/kWh ir Vilniaus r. (šilumos tiekėjas UAB „Nemėžio komunalininkas“) – 7 proc., arba 0,55 ct/kWh.

Labiausiai šilumos kainos, lyginant sezono pradžią ir pabaigą, padidėjo Širvintose – 47 proc., arba 3,17 ct/kWh, Vilniaus r. (šilumos tiekėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“) – 30 proc., arba 2,98 ct/kWh, Šakiuose – 24 proc., arba 2,33 ct/kWh, Kazlų Rūdoje – 19 proc., arba 2,33 ct/kWh ir Ignalinoje – 18 proc., arba 1,81 ct/kWh.

Lyginant 2024–2025 m. šildymo sezoną su 2023–2024 m. sezonu, 30 tiekėjų šilumos energijos kainos vidurkis šį sezoną padidėjo, 18 šilumos tiekėjų sumažėjo, vieno tiekėjo – nepakito.

Du šildymo sezonus iš eilės mažiausia šalyje vidutinė šilumos energijos kaina buvo Utenoje. Vidutinė 2024–2025 m. sezono šilumos energijos kaina Utenoje buvo 5,8 ct/kWh – mažiausia Lietuvoje, o ankstesnį šildymo sezoną, 2023–2024 m., vidutinė kaina buvo tokia pat – 5,8 ct/kWh, ir taip pat buvo mažiausia šalyje.

Didžiausias šalyje šio sezono šilumos energijos kainos vidurkis buvo Vilniaus r. savivaldybėje (šilumos tiekėjas – UAB “Nemenčinės komunalininkas”) – 12,19 ct/kWh. Palyginimui, ankstesnį, 2023–2024 m. šildymo sezoną, didžiausia vidutinė viso sezono šilumos energijos kaina buvo Kauno r. savivaldybėje (šilumos tiekėjas – UAB “Komunalinių paslaugų centras”) – 12,05 ct/kWh).

Palyginti su ankstesniu šildymo sezonu, vidutinės kainos šį sezoną labiausiai sumažėjo Šilutėje – 17 proc., arba 1,3 ct/kWh, Naujojoje Akmenėje – 16,8 proc., arba 1,26 ct/kWh, Visagine – 14 proc., arba 1,14 ct/kWh, Mažeikiuose – 13 proc., arba 0,94 ct/kWh ir Birštone – 10 proc., arba 0,93 ct/kWh.

Palyginti su ankstesniu šildymo sezonu, vidutinės kainos šį sezoną labiausiai padidėjo Marijampolėje – 25 proc., arba 1,8 ct/kWh, Plungėje – 22 proc., arba 1,8 ct/kWh, Joniškyje – 17 proc., arba 1,59 ct/kWh, Ukmergėje – 18 proc., arba 1,37 ct/kWh ir Kaišiadoryse – 15 proc., arba 1,36 ct/kWh.

Lietuvos penkių didžiausių miestų vidutinė šilumos energijos kaina sezono pradžioje, spalį, buvo 5,91 ct/kWh, o sezono pabaigoje, balandį – 6,19 ct/kWh. Šio šildymo sezono vidutinė miestų šilumos kaina – 7,14 ct/kWh, arba

3,5 proc. didesnė nei ankstesnį šildymo sezoną, kai vidutiniškai siekė 6,9 ct/kWh.

Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.

Vertinant šio šildymo sezono kainų vidurkius didžiuosiuose miestuose, mažiausia šilumos kaina buvo Šiauliuose – 6,44 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,27 ct/kWh) ir Klaipėdoje – 6,51 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną – 6,74 ct/kWh).

Didžiausia šilumos kaina šį sezoną tarp miestų buvo Kaune – 7,66 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,47 ct/kWh; Vilniuje – 7,26 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 7,47 ct/kWh). Panevėžyje –  6,83 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,89 ct/kWh).

Konkrečiuose miestuose ir rajonuose šilumos energijos kainas lemia ne tik kuro įsigijimo kaina ir superkamos iš nepriklausomų šilumos tiekėjų energijos kaina bei jos dalis galutiniame šilumos tarife. Taip pat didžiųjų miestų rajonų savivaldybėse aukštą šilumos kainai didelę įtaką daro tai, jog nedidelis vartotojų skaičius yra išsidėstęs didelėje teritorijoje bei eksploatuojama daug šilumos energiją gaminančių katilinių – nuo 10 iki 20. Be to, dalis jų kurui naudoja brangias gamtines dujas, kurios kelia šilumos energijos tarifus.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajone šilumą tiekianti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuoja 20 katilinių, iš kurių 13 kūrenamos gamtinėmis dujomis ir 7 – medžio granulėmis. Vartotojų skaičius Vilniaus rajone santykinai mažas – 2 195.  Palyginimui, Šiauliuose, kur paprastai šilumos energijos kaina mažiausia, šilumos energijos vartotojų skaičius didesnis nei 44 000.

Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje šilumos energija šį šildymo sezoną buvo pigiausia. Vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina Latvijoje buvo 7,95 ct/kWh, arba 7,4 proc. didesnė, Estijoje – 8,55 ct/kWh, arba 15,5 proc. didesnė nei mūsų šalyje.

2024–2025 m. šildymo sezoną Lietuvoje vietinis biokuras sudarė apie 82 proc. kuro, naudojamo energijai gaminti.

Latvijoje biokuras sudaro apie 70 proc., gamtinės dujos – iki 30 proc. kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, be to, ribotai, kaip atsarginis, naudojamas kitas kuras (atliekų deginimas, mazutas ir kt.).

Estijoje biokuras sudaro apie 65 proc., atliekų deginimas – apie 15 proc., kitas kuras, naudojamas kaip papildomas – gamtinės dujos (iki 10 proc.), naftos skalūnas (apie 10 proc.) ir kt.

Lyginant Baltijos šalių didžiuosius miestus, vidutinė šio šildymo sezono kaina buvo mažiausia Lietuvos miestuose (6,9 ct/kWh), Latvijos miestų vidurkis siekė 7,4 ct/kWh, arba buvo 7,2 proc. didesnis, Estijos miestų – 8,3 ct/kWh, arba 20 proc. didesnis nei mūsų šalyje.

Lyginant Baltijos šalių sostines, mažiausia vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina buvo Vilniuje – 7,3 ct/kWh, Rygoje vidutinė sezono kaina siekė 7,5 ct/kWh, arba buvo 2,7 proc. didesnė, Taline – 7,7 ct/kWh, arba 5,5 proc. didesnė nei mūsų šalies sostinėje.

Lietuvoje vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Primename, kad nuo 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gavo sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.

Efektyviausias būdas sutaupyti 15–25 proc. išlaidų už šildymą – mažoji renovacija, kuri santykinai greičiau atliekama ir reikalauja mažiau investicijų, lyginant su pilna renovacija. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkai renovuotame name gauna vidutiniškai 48 Eur, arba apie 52 proc., mažesnes sąskaitas už šildymą, palyginti su nerenovuoto namo butų savininkų gaunamomis sąskaitomis.

LEA informacija