Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė
 

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

2024/05/28


(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio produkcijos ir kitų išteklių panaudojimu vietos produktams kurti ir parduoti. Klimato kaitos ir geopolitinės situacijos kontekste ypač svarbu, kad susiklosčius ekstremaliajai situacijai ar krizės metu bei kitais teisės aktų nustatytais ypatingais atvejais ši inovacija užtikrintų gyventojų aprūpinimą maistu. Taigi tai yra viešąjį interesą atliepiantis klausimas.

Kol kas esame užstrigę

Vietos maisto sistemos (VMS) populiarėja ir yra kuriamos, tačiau Lietuvoje kol kas sunku rasti  jų veikimo pavyzdžių. Labiau orientuojamasi į trumpąsias maisto tiekimo grandines (vėliau jos savo ruožtu gali lemti sėkmingą VMS plėtrą).

VMS vis dar neturi politinio palaikymo, o turėtų būti net kelių šalies ministerijų „veiklos lauke“. Jos neturi regioninio palaikymo, nes šalies regiono plėtros Tarybos yra pavaldžios tik Vidaus reikalų ministerijai. O kai nėra politinio ir regioninio supratimo bei palaikymo, vietos lygmenyje tokią socialinę inovaciją dar sunkiau kurti.

Kol kas esame užstrigę. Bet juk turi būti išeitis.

Kodėl socialinės inovacijos sunkiai skverbiasi kelią į gyvenimą?

Nuolatos besimokantį ir prie įvairių iššūkių prisitaikantį regioną kuria inovacijų taikymas. Socialinės inovacijos apibrėžiamos kaip naujos idėjos, kurios geriausiai atliepia vietos gyventojų socialinius poreikius ir padeda prisitaikyti prie dinamiškos išorinės aplinkos, sukuria naujus socialinius santykius ir formuoja naujas bendradarbiavimo formas. Socialinė inovacija gali būti labai įvairūs dalykai: idėja, projektas ar žinios, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie padeda tenkinti būtinus visuomenės poreikius.

Socialinės inovacijos, kaip ir bet kurios kitos, pirmiausia asocijuojasi su naujumu. Iš bendrųjų inovacijų jas išskiria nematerialumas ir rizika – visuomenėje jos nebūtinai gali būti priimtos. Matyt, todėl sunkiai skverbiasi kelią į gyvenimą ir VMS kūrimas bei vystymas.

VMS kūrimo ir organizavimo procese dalyvauja daug įvairių grupių: ūkininkai, verslininkai, mokslininkai, ekspertai, politikai, vietos bendruomenės ir vartotojai. Didžiausia sėkmė gali būti pasiekta, kai įsitraukia įvairios suinteresuotųjų grupės. Tai sudaro galimybę piliečiams, pilietinės visuomenės organizacijoms, bendruomenėms, viešajam sektoriui ir kitiems žemės ūkio ir maisto produktų rinkos dalyviams pasiekti, kad rinkoje esantys vietos produktai ir paslaugos geriau atitiktų bendruomenių poreikius ir stiprintų jų atsparumą.

Svarbu: teikiama nauda didesnė visuomenei nei individui

Įgyvendintos naujovės, asmeninės ir socialinės naudos balansas leidžia inovaciją priskirti socialinei tuo atveju, jei naujovės teikiama nauda visuomenei yra didesnė nei individui.

VMS kūrimas ir organizavimas teigiamai veikia ne tik tiesioginius jos dalyvius gamintojus ir vartotojus, bet ir visą visuomenę. Visuomenei pateikiami sezoniniai, mažų maisto mylių, šviežesni, aukštesnės biologinės vertės maisto produktai, kurie turi teigiamą įtaką bendrai visuomenės sveikatai. Vietos produktų pirkimas viešąjį maitinimą organizuojančiose įstaigose ir pateikimas viešojo maitinimo, ugdymo bei gydymo įstaigoms ugdo visuomenės narių gebėjimus rinktis sezoninius, sveikatai palankius, maistingesnius produktus. Vietos maisto produktų pasirinkimas lemia mažesnį gamtos užterštumą, kurį  sukelia produkcijos pervežinėjimas ir scheminis apdorojimas transportavimo metu.

Socialinės inovacijos yra vienas iš pagrindinių raktų bet kuriai organizacijai, institucijai ar judėjimui kurtis ir plėstis tiek organizaciniu, tiek teritoriniu požiūriu. Didžioji dalis VMS suinteresuotųjų stokoja žinių ir kompetencijos, tai tampa rimta kliūtimi jos kūrimui ir inicijavimui.

Socialinės inovacijos išsiskiria socialine misija ir socialinėmis vertybėmis. VMS iš bendros maisto sistemos taip pat išskiria socialinė misija ir socialinės vertybės. Pagrindinis VMS organizavimo tikslas – bendradarbiaujant ūkininkams, maisto gamyba užsiimančioms įmonėms, viešojo sektoriaus įstaigoms ir vartotojams sukurti ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą teikiančią vietos maisto produktų auginimo, perdirbimo, paskirstymo ir vartojimo grandinę, pažangią maisto atliekų tvarkymo sistemą.

VMS, kaip socialinės inovacijos, požymiai

Mokslininkai išskiria VMS požymius, kuriais svarbu pasinaudoti praktikams kuriant tokias socialines inovacijas.

  • Vietos maisto sistemos kūrimas ir vystymas skatina iniciatyvumą „iš apačios į viršų“, piliečių dalyvavimą ir bendrakūros procesą, tačiau tai nacionalinės ir regioninės strategijos bei visuomenės saugumo dalis.
  • Vietos maisto sistemos kūrimo ir vystymo procesas yra orientuotas į integruotą problemų sprendimą ir yra tarpdisciplininis, reikalinga nauja organizacinė valdymo struktūra.
  • Maisto vartotojų poreikių tenkinimas neturi užgožti kiekvieno dalyvio pastangų išsaugoti gamtos išteklius ir užtikrinti darnią plėtrą, o susiklosčius ekstremaliajai situacijai ar krizės metu gyventojams turėtų būti nesudėtinga apsirūpinti maistu.
  • VMS pagrindinis ramstis yra socialinės vertybės – skaidrumas, sąžiningumas ir pasitikėjimas, o gamintojus ir vartotojus, viešąjį sektorių sieja bendri tikslai, partnerystės ryšiai ir glaudūs santykiai sprendžiant apsirūpinimo vietos maisto produktais klausimus.
  • Sukurti stabilias VMS galima tik užtikrinus visų suinteresuotųjų bendradarbiavimą, esant tarpusavio mainams, funkcionuojant partnerystei ir kooperacijai.
  • VMS vystymas telkia vietos bendruomenes nagrinėjant socialinius ir visuomeninius iššūkius, sudaro galimybes racionaliai ir efektyviai naudoti išteklius.
  • Geografinis artumas, draugiškumas aplinkai, įvairūs reikalavimai turi atliepti vietos ir šeimos ūkių ūkininkų bei vartotojų interesus,  pritaikyti smulkiems gamintojams, mažiau standartizuotiems produktams. 

Taigi dauguma socialinėms inovacijoms būdingų savybių yra būdingos ir VMS.

Horizontali integracija skatina visų suinteresuotųjų dalyvavimą, o tai yra ES iniciatyvos LEADER (pranc., Liaison entre actions de development de l’economic rurale) pagrindinė misija – ryšių (sąsajų) tarp kaimo vietovių ekonomikos ir plėtros veiksmų kūrimas ir vystymas.

Reikalingų finansavimo priemonių – yra

LEADER ir Sumanių kaimų projektai ir yra priemonės, kurias lanksčiai galima nukreipti socialinėms inovacijoms išbandyti ir pasiruošti gyventi krizių ir ekstremaliomis sąlygomis.

Tiek LEADER, tiek Sumanių kaimų priemonėse vietos veiklos grupių (VVG) parengtos strategijos grindžiamos teritorijos poreikių ir galimybių analize, kuri atliekama vadovaujantis ES reglamentuose patvirtintu kertiniu LEADER principu „iš apačios į viršų“. Identifikuojant ir patikslinant (dėl sparčiai besikeičiančios išorinės aplinkos) teritorijos problemas ir poreikius VVG galėtų dar kartą pasitelkti vietos bendruomenes, verslą bei valdžios sektorių patikslinti teritorijos ir gyventojų poreikius, o projektus nukreipti VMS kūrimui. VVG parengtas ir patvirtintas strategijas visais atvejais įgyvendins vietos dalyviai, kurie imsis iniciatyvos ir telks vietos potencialą kaimo vystymosi iššūkiams spręsti, t. y. vietos gyventojai (nuo ūkininko iki kaimo bendruomenės ar privataus verslo ir pan.), remdamiesi iniciatyva „iš apačios į viršų“, patys turės galimybę nuspręsti, kokių veiklų, paslaugų ar priemonių labiausiai trūksta jų kaimo gyvenamojoje vietovėje.

Dalintis