Vilija Blinkevičiūtė: „Per krizę parama žmonėms turi būti didesnė“

Gerbiama Vilija, perskaičius EP rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės susidaro įspūdis, kad ji skirta Lietuvai.

Deja, bet ji skirta visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Visur susiduriama su socialinėmis problemomis. Kita vertus, infliacija, maisto ir energijos kainų didėjimas Lietuvos žmonėms kirto ir kerta bene skaudžiausiai visoje ES.

Todėl EP dar kartą primena: per krizę parama žmonėms turi būti didesnė. Man stipri socialinė Europa ir Lietuva yra svarbiausias reikalas: jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga.

Į ką EP atkreipia dėmesį savo rezoliucijoje?

Išskirsiu kelis aspektus. Ir per krizę, ir nuolatos būtina užtikrinti tokias minimalias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas – kurios leistų žmonėms išvengti skurdo. O tai reiškia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu.

Dar labai svarbu, kad EP atkreipia dėmesį į vidutines pajamas gaunančius žmones. Dėl ekonomikos nuosmukio jie taip pat patiria didelių sunkumų. Paraginome parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunantiesiems stiprinti.

Žinoma, pagalba vaikams. EP primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 mlrd. Eur.

Valstybės paragintos skirti didesnę paramą regionų žmo­nėms: krizė didžiausią neigiamą poveikį daro mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Dėl to dar labiau didėja ekonominė ir socialinė atskirtis, žmonės regionuose turi dar mažiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis.

Kaip Jūs vertinate EK paskelbtą analizę, vertinimus dėl situacijos Lietuvoje?

EK vertinimai – tai žvilgsnis į Lietuvą iš šono, ne per rožinius akinius. Vertinimai nenustebino: EK nepasakė nei nieko naujo, nei nieko labai gero. Viskas, ką galima priskirti socialinei sričiai, Lietuvoje buksuoja. Socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga. Žymiai atsiliekame nuo ES standartų.

Dauguma Lietuvos žmonių su tuo susiduria kasdien. Dauguma tai jaučia ir be analizių.

EK pabrėžia, kad senatvės pensijos yra vienos mažiausių ES, palyginti su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Socialinių išmokų lygis yra žemas, išmokos ne visada pasiekia pagalbos reikalingus žmones.

Konstatuota, kad Lietuvos išlaidos bendrosioms viešosioms paslaugoms yra ypač mažos. Lietuvos mokesčių pajamos, kaip bendrojo vidaus produkto dalis, yra gerokai mažesnės už ES vidurkį. To pasekmė – menkos išlaidos sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms.

Taip pat konstatuota, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka per didelė.

Taip. 20 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų pajamos daugiau nei šešis kartus didesnės nei 20 proc. skurdžiausių.

Maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas patiria skurdo riziką. Net dešimtadaliui mūsų gyventojų trūksta pinigų maistui, penktadalis neturi iš ko sumokėti būsto nuomos, komunalinių aptarnavimų. Pernai dėl išaugusių kainų realios gyventojų pajamos, perkamoji galia smuko dešimtadaliu.

Per devynis praeitų metų mėnesius bedarbių skaičius padidėjo 37 tūkstančiais. Maždaug tiek žmonių gyvena Marijampolėje. Prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo.

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis, o naujų sprendimų, kaip padėti žmonėms ir verslui, nėra. Raginu Vyriausybę ir Seimą dar kartą labai atsakingai įvertinti minėtas EK rekomendacijas. Ir kuo skubiau priimti sprendimus.

Nr. 312/7