Ashburn +25,1 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023
Ashburn +25,1 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023

Vilkai ir žmonės – kompromisai bei sprendimai

2022/08/21


„Vilkui neliesti pririšto veršelio – tai tas pats, kas žmogui nepaimti ant kelio surastų 50 eurų“, – sako Petras Adeikis, ūkininkas, medžiotojas, mokslininkas, šiuo metu atliekantis tyrimą apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams.

Petras Adeikis, vilkų daroma žala, vilkų populiacija, Ričardas Barzdenis Tyrėjo Petro Adeikio nuomone, problemai panaikinti būtina situacijos analizė ir kompleksinis sprendimas.

Ne tik veršeliai, avys, bet ir elniai

Ganiava – tai metas, kai atgyja diskusijos dėl vilkų daromos žalos kaimo žmonėms, išaugusios plėšrūnų populiacijos, pakitusios jų elgsenos, ūkininkų nusivylimo valdininkais, aplinkosaugininkais, gamtos mylėtojais, kurie be jokių išlygų stoja skriaudikų (taip sako nukentėjusieji) pusėn. Diskusijos paprastai tęsiasi tol, kol baigiasi vasara, praeina ganiava, užauga vilkų jaunikliai ir vėl viskas aprimsta iki kitų metų.

Prieš kelias savaites „Ūkininko patarėjuje“ rašėme apie vilkų išpuolius keliuose Kupiškio rajono kaimuose, kai šeimininkai neteko kieme pririštų veršelių, netoli sodybos laikytų avių. Šiuo metu kaimo žmonių patirtų nuostolių statistika yra ryškiai išaugusi.

Liepos pabaigoje ūkininkas Ričardas Barzdenis, Žižmariškių kaime (Kupiškio r.) aptvare laikantis nemažą dėmėtųjų elnių bandą, atrado 21 papjautą. Praėjusią savaitę, antradienį, vilkai pakartojo žygį, papjovė dar 12 elnių. Iki šiol apie tokius vilkų išpuolius šiame krašte neteko girdėti.

„Tikrai nėra buvę tokių dalykų, jau 15 metų laikau elnius, tikėjausi, kad kelių metrų aukščio vielinė voljero tvora gerai apsaugo gyvūnus. Taip buvo iki šiol. Dabar vilkai labai išdrąsėjo. Esu nufotografavęs ryte, kai buvau prie mėsinių galvijų aptvaro, aš vienoje pusėje, jis – kitoje, pasižiūrėjom vienas į kitą ir jis ramiai sau nuėjo“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkininkas.

Vilkų puotos elnių aptvare likučiai.

Jis jau neteko 37 elnių, vos ne pusės bandos, pirmąjį kartą atrado keletą suėstų plikai iki griaučių, kiti buvo papjauti. Be motinų likę, negaudami pieno, gaišta jaunik­liai, taigi nuostoliai tik auga. Ką daryti šeimininkui, kuris, beje, yra ir Lietuvos skalikų augintojų asociacijos prezidentas, argi negalėtų aptvare šunys pasargauti?..

„Bijo medžiokliniai šunys, ypač laikos, skalikai kiek drąsesni. Mėsiniai galvijai nebijo, žindenės aktyviai ir agresyviai gina savo jauniklius. Nėra taip paprasta nusaugoti, nenutaikysi laiko, kada vilkas pasirodo. Pasikasa po aptvaru, nešoka per viršų. Dabar pastatytos vaizdo kameros, bendraujam su tyrėju, kuris visoje Lietuvoje renka informaciją apie ūkininkų patiriamą žalą. Pranešiau seniūnui, tikiuosi gauti leidimą sumedžioti probleminį plėšrūną, jeigu jis bus nustatytas“, – sakė ŪP pašnekovas.

Pasak R. Barzdenio, tikėtina, kad apylinkėse yra ne vienas, o daugiau plėšrūnų, jų elgesys nėra įprastas. Netoliese, gal už kelių kilometrų, vilkas tiesiog kieme gainiojosi veršelį, išbėgę žmonės įsibrovėlį nubaidė šauksmais. Kitoje seniūnijoje vilkas įsikibo į gal 300 kg sveriančią telyčią. R. Barzdenio teigimu, tai nėra normalu, reikia keisti Medžioklės taisykles, tikslinti terminus, tiesiog konkrečiai spręsti problemą.

„Ką darau dabar? Neramiai naktimis miegu, klausausi, ar šunys neloja, ieškau tinklo, gal elektriniu piemeniu reikės aptverti... Jeigu tik dar bus ką saugoti, kol aplinkosaugininkai išduos leidimą medžioti, kol pavyks tuos vilkus ar jų šeimyną nustatyti, gal ir ruduo ateis, medžioklės sezonas prasidės“, – be ūpo kalbėjo elnių augintojas.

Seka, tiria, pataria

Kaip skelbiama Ekosistemų apsaugos centro asociacijos tinklalapyje, nuo šių metų gegužės mėnesio asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija šalyje atlieka tyrimą apie plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Prašoma pranešti apie aptvaruose papjautus gyvulius. Vienas šio projekto vykdytojų – Petras Adeikis. Jį minėjo ir kalbinti ūkininkai, sakydami, kad jo turima informacija visiems ūkininkams ir gyvulių laikytojams bus aktuali, naudinga ir įdomi. Pasikalbėjome su tyrėju P. Adeikiu.

– Esate iš Ekosistemų apsaugos centro asociacijos. Ūkininkai į visus gamtos saugotojus žvelgia atsargiai, įtardami neobjektyvumą, aiškius interesus, kaimiškos gyvensenos nesuvokimą. Ar gerai sekasi susikalbėti su kaimo žmonėmis?

– Aš pats esu kaimo žmogus, gyvenu tarp miškų Šiaulių rajone netoli Kurtuvėnų, turiu sodybą, laikau avių, esu ūkininkas, medžiotojas ir, sakyčiau, racionalus gamtos resursų naudotojas. Ir nukentėjęs esu nuo vilkų, yra sudraskę avių mūsų ūkyje. Išsiaiškinome, kad tai palaidų šunų darbas, suradom šeimininką ir problemos neliko, bent tam kartui.

– Taigi ir ūkininkai norėtų, kad problemų nebūtų ar bent jau jos būtų sprendžiamos. Kaip šis jūsų tyrimas gali prie to prisidėti?

– Pritariu – problemos turi būti sprendžiamos, bet sakau: nekarkim visų šunų ant vilko. Tarkim, žmogus rado ant kelio pamestus 50 eurų. Jis žino, kad niekas nemato, argi nepaims? Taip ir vilkas nepraeis pro grobį, kuris pririštas laukia... Ką aš matau dabar važinėdamas po Lietuvą? Pamiškėse laikomi pririšti veršeliai, avys miškingose vietose. Kažkur ištempta viela 90 cm aukštyje – argi tai kliūtis plėšrūnui... Reikia nepamiršti, kad žvėriui būtina pasimaitinti ir jis paims grobį, kur lengviausia. Taigi žmogui reikia pirma pasirūpinti, kad nekiltų problemų, juk esam Homo sapiens, turim būti protingesni už vilką. Ir be reikalo sužmoginam, humanizuojam gamtą, plėšrūnai neturi jokių moralinių stabdžių, kad eitų sau ir neliestų to, kas priklauso žmogui.

– Ko vilkas eina į žmogaus kiemą? Tokių atvejų yra ne vienas...

– O gal ten vilko kiemas, žemdirbystė ir ūkininkavimas labai sumažino žvėrims reikalingas saugias teritorijas. Taip, iš tiesų atsiranda nebūdingos elgsenos plėšrūnų, išdrąsėjusių vilkų, jie žmogaus nelabai bijo. Tai jau pastebima, todėl ir darome šį tyrimą. Tokį vilką reikia nustatyti, paimti iš gamtos, sumedžioti.

– Teoriškai aišku, o kaip tai padaroma praktiškai?

– Čia jau užduotis medžiotojams. Kaip dabar yra naudojami gyvieji gamtos resursai, kontroliuojamos gyvūnų populiacijos? Kiekybiškai arba taip, kaip išeina. Yra nustatomas leistinų sumedžioti žvėrių skaičius, o turėtų būti kokybiškos medžioklės, atsekant ir pasirenkant problemiškus žvėris. Pakitusių medžioklės įgūdžių plėšrūnai to paties moko savo jauniklius. Medžiojant tik statistikai, skaičiui, kaip tik gausinama probleminių žvėrių populiacija. Siekiant pusiausvyros gamtoje, padėtis tik blogėja. Todėl reikia situaciją ištirti, išanalizuoti kuo daugiau atvejų, tada bus galima padaryti išvadas. Bet ir be išvadų reikėtų žinoti, kad gamtoje ekosistema turi būti pilna, niekas neleis visiškai išnaikinti vilkų.

vilkai, apsauga nuo vilku, parama nuo vilku, kompensacija nuo vilku Ryte prie galvijų aptvaro ramiai dairėsi vilkas.

– Manau, ūkininkai jūsų klausia, ką daryti dabar, kol dar tyrimų rezultatai ir išvados neaiškūs. Ką jiems sakote?

– Daryti tai, kas įmanoma: naudotis valstybės parama, kuri skiriama naminių gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų. Parsivesti gyvulius nakčiai namo, turėti patikimą aptvarą, tinklą su elektros srove. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia spręsti racionaliai. Elnių augintojui patariau pakloti 1 metro pločio tinklą ant žemės, sujungti su aptvaro apačia, kad vilkai neprasikastų, nepralįstų. Tiesiog reikia neduoti vilkui galimybių prie žmogaus namų lengvai pasigauti grobį.

– Dar neturite tyrimo išvadų, bet galbūt galite pasakyti, kaip atliekate tyrimą, kaip tai vyksta?

– Svarbiausia – operatyvumas, kad gautume žinių apie vilkų papjautus gyvulius ne po savaitės, o iš karto. Vykstam į vietą, žiūrim, kaip laikomi gyvuliai, kaip saugomi, kalbamės su šeimininkais, statom vaizdo kameras, sekam dronu, mėginam nustatyti teritorijas, kur žvėrys vaikšto, kuo minta, kiek yra plėšrūnų (ne tik vilkų, bet ir lūšių), pasiliekam nakčiai, jeigu reikia. Taip tirdami nustatėm, kad, tarkim, Bistrampolio dvare elnius išpjovė palaidi šunys. Iki šiol esam gavę 19 pranešimų apie išpjautus gyvulius, dabar tokios žinios mus pasiekia beveik kasdien. Buvo atvejų Telšiuose, Šilalėje, Plungėje, Virbalyje, Kupiškyje. Ne visos žinios mus pasiekia, viešai yra daugiau informacijos apie vilkų daromą žalą. Ūkininkai ir kaimo žmonės turi žinoti, kad neužtenka pasiguosti tarpusavyje ar kaimynams, svarbu, kad kuo tikslesnės žinios pasiektų valdžios institucijas, o dabar ir mūsų asociaciją. Tada bus galima priimti realią situaciją atitinkančius sprendimus, o ne kaip kam atrodo geriau. Jau dabar peršasi tokia išvada: kad būtų galima išvengti didelės vilkų daromos žalos gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams, reikia kompleksinių priemonių – eliminuoti probleminius vilkus ir naudoti tinkamas gyvulių apsaugos priemones.

– Kada galima tikėtis jūsų tyrimo išvadų?

– Kai baigsis ganiavos metas, lapkritį.

 

Ričardo BARZDENIO ir Petro ADEIKIO nuotraukos

2022.08.21 ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Petras Adeikis, vilkų daroma žala, vilkų populiacija, Ričardas Barzdenis

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/21

Iš Traupio kraštotyros muziejaus archyvų

Anykščiai (Nykščiai.lt). 2022 metais uždarius Traupio mokyklą, ištuštėjusiame pastate liko Traupio istorijai vertingas objektas – mokyklos kraštotyros muziejus. Bibliotekos darbuotoja ėmėsi iniciatyvos, kad...
2023/09/21

Fiksuojama suaktyvėjusi laukinių gyvūnų migracija: saugumui keliuose didinti pasitelkiami ir mokslininkų sprendimai

Ruduo pamažu įsibėgėja – orai vėsta, lauke vis anksčiau temsta. Šiuo metu gerokai didėja laukinių gyvūnų migracija, o prasidėjus rujai, jų elgesys pasikeičia kardinaliai – jie praranda atsargumą ir tampa nebe tokie baikštūs.
2023/09/21

„Enefit“ į elektromobilių stoteles Lietuvoje investuos daugiau nei 10 mln. eurų

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ per dvejus metus į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, sako...
2023/09/21

Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šio...
2023/09/21

Daržas po stiklu visai bendruomenei

Tokią idėją Horsto kaimo gyventojams Nyderlandų Limburgo provincijoje pasiūlė Richardas Jakobsas ir Bianca Smits, turintys profesionaliai įrengtą ir paprikoms auginti skirtą  šiltnamį. Tačiau jiems kilo mintis jį pasiūlyti vietos gyven...
2023/09/21

Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys nuteistas dėl kyšininkavimo

Kauno apygardos teisme šią savaitę paskelbtu nuosprendžiu Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys Valentinas Padriezas pripažintas kaltu paėmęs kyšius iš 9 užsienio šalių piliečių, informuoja ...
2023/09/21

Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.
2023/09/21

Kolekcijoje keli šimtai kardelių, darže – derliaus rekordai

Pietvakarių Lietuvoje įkurto Kalvarijos miesto vardas siejamas su Jeruzalėje esančios kalvos vardu. Egzotišką, tačiau lietuvio ausiai įprastai skambantį vardą turinčiame mieste yra sodybą, kurioje auga ir ananasai, ir neįprastai dideli pomi...
2023/09/21

Miškų vertę galima padidinti pasinaudojant parama

Nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. miškų valdytojai gali kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinim...