Vilkai ir žmonės – kompromisai bei sprendimai

„Vilkui neliesti pririšto veršelio – tai tas pats, kas žmogui nepaimti ant kelio surastų 50 eurų“, – sako Petras Adeikis, ūkininkas, medžiotojas, mokslininkas, šiuo metu atliekantis tyrimą apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams.

Ne tik veršeliai, avys, bet ir elniai

Ganiava – tai metas, kai atgyja diskusijos dėl vilkų daromos žalos kaimo žmonėms, išaugusios plėšrūnų populiacijos, pakitusios jų elgsenos, ūkininkų nusivylimo valdininkais, aplinkosaugininkais, gamtos mylėtojais, kurie be jokių išlygų stoja skriaudikų (taip sako nukentėjusieji) pusėn. Diskusijos paprastai tęsiasi tol, kol baigiasi vasara, praeina ganiava, užauga vilkų jaunikliai ir vėl viskas aprimsta iki kitų metų.

Prieš kelias savaites „Ūkininko patarėjuje“ rašėme apie vilkų išpuolius keliuose Kupiškio rajono kaimuose, kai šeimininkai neteko kieme pririštų veršelių, netoli sodybos laikytų avių. Šiuo metu kaimo žmonių patirtų nuostolių statistika yra ryškiai išaugusi.

Liepos pabaigoje ūkininkas Ričardas Barzdenis, Žižmariškių kaime (Kupiškio r.) aptvare laikantis nemažą dėmėtųjų elnių bandą, atrado 21 papjautą. Praėjusią savaitę, antradienį, vilkai pakartojo žygį, papjovė dar 12 elnių. Iki šiol apie tokius vilkų išpuolius šiame krašte neteko girdėti.

„Tikrai nėra buvę tokių dalykų, jau 15 metų laikau elnius, tikėjausi, kad kelių metrų aukščio vielinė voljero tvora gerai apsaugo gyvūnus. Taip buvo iki šiol. Dabar vilkai labai išdrąsėjo. Esu nufotografavęs ryte, kai buvau prie mėsinių galvijų aptvaro, aš vienoje pusėje, jis – kitoje, pasižiūrėjom vienas į kitą ir jis ramiai sau nuėjo“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkininkas.

Jis jau neteko 37 elnių, vos ne pusės bandos, pirmąjį kartą atrado keletą suėstų plikai iki griaučių, kiti buvo papjauti. Be motinų likę, negaudami pieno, gaišta jaunik­liai, taigi nuostoliai tik auga. Ką daryti šeimininkui, kuris, beje, yra ir Lietuvos skalikų augintojų asociacijos prezidentas, argi negalėtų aptvare šunys pasargauti?..

„Bijo medžiokliniai šunys, ypač laikos, skalikai kiek drąsesni. Mėsiniai galvijai nebijo, žindenės aktyviai ir agresyviai gina savo jauniklius. Nėra taip paprasta nusaugoti, nenutaikysi laiko, kada vilkas pasirodo. Pasikasa po aptvaru, nešoka per viršų. Dabar pastatytos vaizdo kameros, bendraujam su tyrėju, kuris visoje Lietuvoje renka informaciją apie ūkininkų patiriamą žalą. Pranešiau seniūnui, tikiuosi gauti leidimą sumedžioti probleminį plėšrūną, jeigu jis bus nustatytas“, – sakė ŪP pašnekovas.

Pasak R. Barzdenio, tikėtina, kad apylinkėse yra ne vienas, o daugiau plėšrūnų, jų elgesys nėra įprastas. Netoliese, gal už kelių kilometrų, vilkas tiesiog kieme gainiojosi veršelį, išbėgę žmonės įsibrovėlį nubaidė šauksmais. Kitoje seniūnijoje vilkas įsikibo į gal 300 kg sveriančią telyčią. R. Barzdenio teigimu, tai nėra normalu, reikia keisti Medžioklės taisykles, tikslinti terminus, tiesiog konkrečiai spręsti problemą.

„Ką darau dabar? Neramiai naktimis miegu, klausausi, ar šunys neloja, ieškau tinklo, gal elektriniu piemeniu reikės aptverti... Jeigu tik dar bus ką saugoti, kol aplinkosaugininkai išduos leidimą medžioti, kol pavyks tuos vilkus ar jų šeimyną nustatyti, gal ir ruduo ateis, medžioklės sezonas prasidės“, – be ūpo kalbėjo elnių augintojas.

Seka, tiria, pataria

Kaip skelbiama Ekosistemų apsaugos centro asociacijos tinklalapyje, nuo šių metų gegužės mėnesio asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija šalyje atlieka tyrimą apie plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Prašoma pranešti apie aptvaruose papjautus gyvulius. Vienas šio projekto vykdytojų – Petras Adeikis. Jį minėjo ir kalbinti ūkininkai, sakydami, kad jo turima informacija visiems ūkininkams ir gyvulių laikytojams bus aktuali, naudinga ir įdomi. Pasikalbėjome su tyrėju P. Adeikiu.

– Esate iš Ekosistemų apsaugos centro asociacijos. Ūkininkai į visus gamtos saugotojus žvelgia atsargiai, įtardami neobjektyvumą, aiškius interesus, kaimiškos gyvensenos nesuvokimą. Ar gerai sekasi susikalbėti su kaimo žmonėmis?

– Aš pats esu kaimo žmogus, gyvenu tarp miškų Šiaulių rajone netoli Kurtuvėnų, turiu sodybą, laikau avių, esu ūkininkas, medžiotojas ir, sakyčiau, racionalus gamtos resursų naudotojas. Ir nukentėjęs esu nuo vilkų, yra sudraskę avių mūsų ūkyje. Išsiaiškinome, kad tai palaidų šunų darbas, suradom šeimininką ir problemos neliko, bent tam kartui.

– Taigi ir ūkininkai norėtų, kad problemų nebūtų ar bent jau jos būtų sprendžiamos. Kaip šis jūsų tyrimas gali prie to prisidėti?

– Pritariu – problemos turi būti sprendžiamos, bet sakau: nekarkim visų šunų ant vilko. Tarkim, žmogus rado ant kelio pamestus 50 eurų. Jis žino, kad niekas nemato, argi nepaims? Taip ir vilkas nepraeis pro grobį, kuris pririštas laukia... Ką aš matau dabar važinėdamas po Lietuvą? Pamiškėse laikomi pririšti veršeliai, avys miškingose vietose. Kažkur ištempta viela 90 cm aukštyje – argi tai kliūtis plėšrūnui... Reikia nepamiršti, kad žvėriui būtina pasimaitinti ir jis paims grobį, kur lengviausia. Taigi žmogui reikia pirma pasirūpinti, kad nekiltų problemų, juk esam Homo sapiens, turim būti protingesni už vilką. Ir be reikalo sužmoginam, humanizuojam gamtą, plėšrūnai neturi jokių moralinių stabdžių, kad eitų sau ir neliestų to, kas priklauso žmogui.

– Ko vilkas eina į žmogaus kiemą? Tokių atvejų yra ne vienas...

– O gal ten vilko kiemas, žemdirbystė ir ūkininkavimas labai sumažino žvėrims reikalingas saugias teritorijas. Taip, iš tiesų atsiranda nebūdingos elgsenos plėšrūnų, išdrąsėjusių vilkų, jie žmogaus nelabai bijo. Tai jau pastebima, todėl ir darome šį tyrimą. Tokį vilką reikia nustatyti, paimti iš gamtos, sumedžioti.

– Teoriškai aišku, o kaip tai padaroma praktiškai?

– Čia jau užduotis medžiotojams. Kaip dabar yra naudojami gyvieji gamtos resursai, kontroliuojamos gyvūnų populiacijos? Kiekybiškai arba taip, kaip išeina. Yra nustatomas leistinų sumedžioti žvėrių skaičius, o turėtų būti kokybiškos medžioklės, atsekant ir pasirenkant problemiškus žvėris. Pakitusių medžioklės įgūdžių plėšrūnai to paties moko savo jauniklius. Medžiojant tik statistikai, skaičiui, kaip tik gausinama probleminių žvėrių populiacija. Siekiant pusiausvyros gamtoje, padėtis tik blogėja. Todėl reikia situaciją ištirti, išanalizuoti kuo daugiau atvejų, tada bus galima padaryti išvadas. Bet ir be išvadų reikėtų žinoti, kad gamtoje ekosistema turi būti pilna, niekas neleis visiškai išnaikinti vilkų.

– Manau, ūkininkai jūsų klausia, ką daryti dabar, kol dar tyrimų rezultatai ir išvados neaiškūs. Ką jiems sakote?

– Daryti tai, kas įmanoma: naudotis valstybės parama, kuri skiriama naminių gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų. Parsivesti gyvulius nakčiai namo, turėti patikimą aptvarą, tinklą su elektros srove. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia spręsti racionaliai. Elnių augintojui patariau pakloti 1 metro pločio tinklą ant žemės, sujungti su aptvaro apačia, kad vilkai neprasikastų, nepralįstų. Tiesiog reikia neduoti vilkui galimybių prie žmogaus namų lengvai pasigauti grobį.

– Dar neturite tyrimo išvadų, bet galbūt galite pasakyti, kaip atliekate tyrimą, kaip tai vyksta?

– Svarbiausia – operatyvumas, kad gautume žinių apie vilkų papjautus gyvulius ne po savaitės, o iš karto. Vykstam į vietą, žiūrim, kaip laikomi gyvuliai, kaip saugomi, kalbamės su šeimininkais, statom vaizdo kameras, sekam dronu, mėginam nustatyti teritorijas, kur žvėrys vaikšto, kuo minta, kiek yra plėšrūnų (ne tik vilkų, bet ir lūšių), pasiliekam nakčiai, jeigu reikia. Taip tirdami nustatėm, kad, tarkim, Bistrampolio dvare elnius išpjovė palaidi šunys. Iki šiol esam gavę 19 pranešimų apie išpjautus gyvulius, dabar tokios žinios mus pasiekia beveik kasdien. Buvo atvejų Telšiuose, Šilalėje, Plungėje, Virbalyje, Kupiškyje. Ne visos žinios mus pasiekia, viešai yra daugiau informacijos apie vilkų daromą žalą. Ūkininkai ir kaimo žmonės turi žinoti, kad neužtenka pasiguosti tarpusavyje ar kaimynams, svarbu, kad kuo tikslesnės žinios pasiektų valdžios institucijas, o dabar ir mūsų asociaciją. Tada bus galima priimti realią situaciją atitinkančius sprendimus, o ne kaip kam atrodo geriau. Jau dabar peršasi tokia išvada: kad būtų galima išvengti didelės vilkų daromos žalos gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams, reikia kompleksinių priemonių – eliminuoti probleminius vilkus ir naudoti tinkamas gyvulių apsaugos priemones.

– Kada galima tikėtis jūsų tyrimo išvadų?

– Kai baigsis ganiavos metas, lapkritį.

Ričardo BARZDENIO ir Petro ADEIKIO nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: Petras Adeikis, vilkų daroma žala, vilkų populiacija, Ričardas Barzdenis