Vilkai skerdynes surengė gyvenvietėje

Sasnavos gyvenvietė (Marijampolės sav.) – seniūnijos centras, dažnai vadinamas ir miesteliu. Būtent čia, jaunojo ūkininko Jono Kurtinaičio tvarte, prieš kelias dienas vilkai surengė medžioklę – įsisukę į 150 avių bandą, pa­s­kerdė 31 avį. Ūkininkas pa­tirtus nuostolius vertina maždaug 6 tūkst. eurų, tačiau moralinė žala, anot jo, dar didesnė, mat vilkai papjovė nemažai ir netrukus ėriuotis turinčių avelių, tad žuvo ir dar neatsivesti ėriukai. Tai jau ne pirmas vilkų siautėjimas šiose vietovėse, tačiau iki šiol jie papjaudavo vieną kitą gyvulį ganyklose, o kad ateitų į gyvenvietės tvartus ir išskerstų tokį kiekį avių, to dar nėra buvę.

Vienu ypu – trisdešimt vieną avį Ūkininkas J. Kurtinaitis pasakoja, kad iš vakaro pašėrė avis ir ryte apie 11 val. atvykę į fermą pamatė kraupų vaizdą – išskerstas, užvaikytas, prismaugtas, apdraskytas. Teritorija yra aptverta metalinio sieto tvora, tačiau vilkai sugebėjo rasti landą ir įsigauti į teritoriją. Ūkininkas spėja, kad plėšrūnai skerdynes surengė anksti rytą, dar tamsoje, kai apie 5–6 val. atidaromi tvartai, kad prasivėdintų. Tvarte įrengti ventiliatoriai, bet jie eikvoja daug elektros energijos, tad ūkininkas taip stengiasi kiek sutaupyti – kol nešąla, kad patalpa išsivėdintų, atveria tvarto duris. Tačiau vilkams tai buvo puiki proga įsmukti į pilną tvartą avių ir pasiautėti. Vilkai vienu ypu nugalabijo 31 avį, dar kelios buvo sužalotos, bet, anot ūkininko, galbūt išgyvens. Maždaug prieš mėnesį, kai dar avys ganėsi laukuose, pilkiai tam pačiam ūkininkui jau davė ženklą apie save – atkiūtinę į greta gyvenvietės esančią ganyklą paskerdė 5 avis ir 40 vištų. Avys buvo laikomos aptvertos elektriniu piemeniu, o vištos – laisvos, tad tapo lengvu aštriadančių grobiu. Po šio įvykio ūkininkas suginė avis į tvartą ir net negalėjo įsivaizduoti, kad paskui jas atseks ir vilkai. Praėjusį kartą dar buvo abejojama, ar tikrai tai vilkų darbas, nes buvo lietingas laikas ir pavyko aptikti vos keletą pėdų. Tačiau šį kartą rastos aiškios pėdos bylojo, kad būta nemažo būrio vilkų – manoma, jog tai dviejų stambių ir kelių jaunesnių, mažesnių vilkų pėdos. Tiksliai nustatyti, kiek jų buvo, sunku, mat vilkai eidami taiko žengti vieni į kitų pėdas.

Jau pernelyg įžūlūs Nors ganykloje avys buvo aptvertos elektriniu piemeniu, bet teritorija ribojasi su Sasnos upeliu ir prie jo nebuvo aptverta, tad manoma, kad vilkai lengvai įveikė 1,5 m pločio upelį ir pateko į aptvertą teritoriją. Tą patvirtino ir į įvykio vietą žalos nustatyti atvykusi komisija. Beje, prieš šį įvykį vilkai jau buvo pasidarbavę J. Kurtinaičio kaimyno sodyboje, kuri yra arčiau miško, ten paskerdė dvi avis. Jaunasis ūkininkas sako, kad negalėjo patikėti, jog vilkai bus tokie drąsūs, įžūlūs ir nepabijos nei šalia esančios „Via Baltica“ automagistralės, kur vyksta statybos darbai, nepaisys ir to, kad fermos yra pačioje gyvenvietėje. Po įvykio ūkininkas, kuris ir pats yra medžiotojas, į šią vietą pasikvietė kitus medžiotojus, kad būtų įvertinti pėdsakai ir nustatyta, ar tikrai tai vilkų darbas. Visi užtikrino, kad šias skerdynes tvarte surengė vilkai ir čia atkiūtino taip, kaip jiems būdinga – pėda į pėdą, o pėdos vedė iš netoliese esančio Sasnavos miškelio masyvo, kuris jungiasi su Varnabūdės mišku. Apie vilkų išpuolius yra buvę pranešimų iš Igliškėlių, Gudelių, Šunskų kaimų, kurie yra maždaug 10–40 km atstumu nuo Sasnavos.

Gyvenvietėje medžioti negalima „Akivaizdu, kad vilkų sparčiai daugėja. Deja, leidimų mažinti jų populiaciją negaunama. Per metus medžiotojams visoje Suvalkijos teritorijoje buvo leidžiama sumedžioti vos kelis vilkus, o tai yra tūkstančių hektarų teritorija, kurioje siaučia tikrai nemažai vilkų. Beje, šiuo atveju kaip mano vilką net ir pričiupęs negalėtum šauti, nes tai miestelio teritorija – miestelio ar gyvenvietės teritorijoje negalima medžioti“, – beviltišką situaciją konstatavo jaunasis ūkininkas. Paklaustas, kaip dabar mėgins apsisaugoti nuo vilkų, J. Kurtinaitis sakė, kad fermas laikys uždarytas, tik nebent dieną pravers, kad išsivėdintų, tačiau duryse dės grotas, kad pro jas niekas negalėtų prasmukti. „Gyvuliams reikia gryno oro, negalime jų laikyti ir dusinti uždaruose tvartuose. Taip pat dar papildomai stengsimės sutvirtinti teritorijos užtvarus. Planuojame įvairiose fermos teritorijos vietose įmontuoti ir kameras. Manau, kad vilkai pajutę lengvą grobį čia tikrai dar mėgins sugrįžti. Be to, spalio–lapkričio mėnesiais, kai vilkų jaunikliai subręsta, jiems tėvai rengia medžioklės pamokas. Šį kartą kruvina pamoka vyko mano fermoje. Sumedžioti laukuose laukinį gyvūną kur kas sunkiau, tad vilkai moko jauniklius rasti lengvesnį grobį. Jie apgraužė tik vienos avies kumpį, o kitos kaklą, žandikaulį, o visos kitos avys tik apkandžiotos, uždusintos ir paliktos. Visas nugalabytas avis teko utilizuoti. Jas išsigabeno Rietavo utilizavimo įmonė. Už tai sumokėsime apie 200 eurų, o bendra patirta žala siekia apie 6000 eurų. Iš papjautų 31 avies 25 buvo ėriavedės, kurios vasario mėnesį turėjo ėriuotis, šio nuostolio jau niekas neatlygins, o dalį visų patirtų nuostolių gal bent iš dalies padės padengti atitinkamas fondas. Kreipėmės į žemės ūkio skyrių, fiksavome įvykį ir patirtą žalą“, – viliasi bent dalį nuostolių atgauti ūkininkas.

Numušė ūpą ūkininkauti J. Kurtinaitis laiko daugiausia Sufolkų veislės avis. Ūkininkas avininkyste užsiima 8 metus. Jis yra gavęs Europos Sąjungos paramą smulkiam ūkiui ir turi prisiėmęs įsipareigojimų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pranešė apie tai, kas įvyko. Ateinančiais metais ūkininkas privalės prarastą avių skaičių nusipirkti, nes yra įsipareigojęs laikyti atitinkamą jų kiekį. „Labai sukrėtė mūsų šeimą šis įvykis. Numušė ūpą ūkininkauti. Rudenį pasidžiaugėme, kad avelės po vasaros į fermas sugrįžo gerai įmitusios, gražios, tikėjomės gero prieauglio. Negalėjome patikėti, kad gali taip nutikti – mūsų penėtos, mylėtos avelės tapo vilkų grobiu. Mes saugojam vilkus kartais gal pernelyg uoliai. Aš pats esu ekologas – tokia mano tikroji profesija – ir manau, kad su gamta reikia sugyventi, tačiau kai tokie dalykai vyksta žmonių sodybose, gyvenvietėse, akivaizdu, kad kažką su laukiniais plėšrūnais jau reikia daryti, jų tikriausiai prisiveisė mūsų globos dėka kiek per daug“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas.

Milda JONKIENĖ ŪP korespondentė