Kompensacija juokinga
„Mano arkliai aptvare, jiems yra pastatytas ūkinis tvartas, padaryta šėrykla. Kada nori – sueina, kada nori – išeina. Prieš darbą aš paprastai pas gyvulius važiuoju anksti, dar tamsu būna, o kai nedirbu – šiek tiek vėliau, įdienojus. Tądien nuvažiavau su sūnumi apie 12 val. dienos. Žiūriu, kad mano arkliai keistai vienoje vietoje, kampe, susibūrę. Nuėję į aptvarą, pasigedome kumeliuko. Iš pradžių sūnus galvojo, kad jis gal kur tolėliau nuėjęs, tačiau tuoj išvydome garde papjautą. Vargšas buvo visiškai sudraskytas – nei žarnų, nei plaučių, nei kepenų, nei skrandžio, nei širdies nebuvo“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Bernatonis.
Ūkininkas nesupranta – jei kas nuskriaudžia gyvūną, tai tuoj konstatuojamas žiaurus elgesys su gyvūnu, už tai baudžiama, o kai vilkai sudraskė gyvą tai, atrodo, normalu.
Kumeliukas papjautas toje pačioje vietoje, kur pernai buvo papjautas ūkininko asiliukas. „Jau keista buvo, kad asiliuką papjovė, nes asilai kilus pavojui rėkia, staugia ne savais balsais, bet vilkai neišsigando, o šiemet dar ir kumeliuką papjovė. Kita vertus, jei metų laiko veršį papjauna, tai kas jiems tas kumeliukas?“ – dėstė ūkininkas. Kumeliukas – mišrūnas. Motina – Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė, o tėvas – paprastas, darbinis arklys.
Ūkininkas svarstė, kad vilkų, matyt, tiek daug, kad jie net gali atskirti nuo bandos kumeliuką ir papjauti. „Vienas vilkas jo nebūtų atskyręs nuo bandos, manau, kad jų buvo daugiau. O gal gulintį užėjo? Toje bandoje buvo 5 kumeliukai, 6 kumelės ir eržilas“, – dėstė M. Bernatonis. Gaili kumeliuko, mat buvo pažadėjęs žmogui iš Šakių parduoti. Šis jį jau buvo apžiūrėjęs, jam patiko, 100 Eur rankpinigių davė. Sutarė ir kainą. Pažadėjo sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, gauti pasą ir atvežti kumeliuką naujajam šeimininkui. „Pasas yra, tik kad jau jo nebereikia“, – nusivylęs kalbėjo ūkininkas.
Atvykusi Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija užfiksavo įvykį, suskaičiavo žalą, tačiau ji nedengia nė pusės to, kiek ūkininkas buvo suderėjęs gauti už kumeliuką. Apskaičiuota kompensacija siekia vos 400 Eur. „O juk dirbi, norisi uždirbti“, – teigė M. Bernatonis.
Negaili karčių žodžių valdžiai
Marijus ir susikrimtęs, ir nusivylęs, nes nuo vilkų nukenčia kone kasmet. Pastaraisiais metais itin skaudžiai – pernai buvo papjautas asiliukas, dabar – kumeliukas. Jau nekyla rankos net dirbti. Kumeliukų šiemet augina 10. Ar pilkiai nenusitaikys ir į kitus jo augintinius, parodys laikas. O gal medžiotojai sureaguos į ūkininko nelaimę?
„Ar medžiotojų gyvulį sudraskė? Ne. Jeigu medžiotojų būreliui tektų kompensuoti padarytą žalą ar vilkų mylėtojai ją atlygintų, tada būtų atsakomybė ir interesas vilkų skaičių mažinti, o dabar yra kaip yra“, – nusivylęs kalbėjo ŪP pašnekovas.
Ir dar vieno dalyko jis niekaip nesupranta – kas tokią žalos atlyginimo skaičiuoklę sugalvojo? „Aišku, komisija nekalta, atvažiavo, paskaičiavo. Bet ką galvoja tie, kurie teisės aktus leidžia?“ – retoriškai klausė ūkininkas.
Jam pikta matyti, kas dabar dedasi kaime. „Į kaimo žmogų šiais laikais žiūrima kaip į kokį priešą. Krauna nepakeliamus reikalavimus. Kainos – neadekvačios. Ką žmogus užaugina, ką padaro, jo produkcija nevertinama, mokama menkai tiek už mėsą, tiek už grūdus, pieną. Visiškai nevertinamas žmogus, kuris žemę dirba, duoną augina. Smulkieji ūkiai žudomi akyse. Ir dėl visko kaltas pats mužikas“, – karčių žodžių valdžiai negailėjo ūkininkas.
Pasak jo, kaimyninėje Lenkijoje viskas kitaip. Net su mėšlu, srutomis jie tvarkosi taip, kad ūkininkui būtų patogu. „O pas mus – datos, reikalavimai. Gaila, kad tie, kurie sėdi ministerijose, nematę nei arklio atsiradimo, nei kaip karvę melžia“, – rėžė ūkininkas. Anot jo, visais būdais gniuždomi žemdirbiai, kad tik nedirbtų, geriau eitų prašyti pašalpų, o jei dirba, tai užkrauna nepakeliamą naštą reikalavimų. Lenkijoje šeimos ūkiuose, 50 ha žemės plotus dirbantys, kuo puikiausiai gyvena, ima paramas, paskolas, melžia karves, pieną priduoda – ratas sukasi. „Ir viskas ten apsimoka: ir karves melžti, ir gyvulius auginti, o pas mus – atvirkščiai“, – ŪP teigė M. Bernatonis.
Jis pasakojo, kad sukergęs kumelę, 11 mėnesių laukia kumelio, paskui dar 6–7 mėnesius augina su kumele, globoja, prižiūri, pradėti mokyti gali tik dvimetį. „Štai kokios apeigos su arkliu, o čia – ėmė ir papjovė“, – nusivylęs ūkininkas.
Jis piktinosi neteisybe – jei žuvukę be leidimo kas pagavo, tuoj skaičiuojama žala gamtai, baudos, o ūkininkui, kad jo gyvulį sudraskė – numeta grašius. „Ir viskas tęsis tol, kol bus prieitas liepto galas – nuo vilkų nukentės žmogus. Dabar rytais tamsu, o vaikai laukia mokyklinių autobusiukų. Kas, jei vilkas pasimaišys ir nutiks nelaimė? Tada jau bus imtasi priemonių. Pas mus problemas imamasi spręsti tik kai kas baisaus nutinka. Tada ieško kaltų, o kalčiausia dažniausia būna valytoja“, – tiesiai rėžė M. Bernatonis.
Banda sumažėjo perpus
Seirijų seniūnijoje Cijūniškės kaime ūkininko laikyta 30 danielių banda per vieną naktį sumažėjo perpus. Tai didžiausias vilkų išpuolis šiemet Lazdijų rajone. Vilkai papjovė 15 danielių, daugiausia tai buvo nėščios patelės, yra dar ir sužeistų gyvūnų, kurie neaišku, ar išgyvens.
Vilkai kruviną puotą surengė prie pat ūkininko namų – danielių banda jau buvo parginta prie namų į aptvarą, kuris tvarkingai aptvertas tinklu, padaryta stoginė, šėrykla. Pilkiai prasikasė pro aptvaro apačią, praėjo ir per purvyną, vandenį, mat aptvaras ribojasi su tvenkiniu. Manoma, kad čia darbavosi ne vienas vilkas, o gauja.
Pastaraisiais metais rajono ūkininkai, auginantys danielius, nukenčia vis dažniau – Šventežerio kaime buvo išpjauta visa danielių banda, Žagarių kaime taip pat patirta nuostolių.
Marijaus BERNATONIO nuotrauka
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.