Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kas lėmė, kad šiemet vilkų ir vėl sumedžiota mažiau, nei buvo leista, teigė manąs, jog nemažai įtakos turėjo neįprastos visą medžioklės sezoną vyravusios gamtos sąlygos. „Kur laikosi vilkai, identifikuojama pagal jų paliktus pėdsakus. Įprastomis žiemomis, kai būna sniego danga, pėdsakai būna ryškūs. Šiemet sniego danga buvo labai trumpai. Ir tai daugiausia lėmė vilkų medžioklių, naudojant vėliavėles, bei medžioklių su varovais rezultatus. Kita vertus, ne visi medžiotojai specializuojasi medžioti vilkus naudojant vėliavėles ar juos viliojant kaukimu. O medžioklėse su varovais, tykojant ar sėlinant, į medžiotojų akiratį vilkai pakliūva tik atsitiktinai“, – aiškino L. Daukša. Jo teigimu, ne sumedžiotų vilkų skaičius yra esmė.
LMŽD direktoriaus nuomone, medžiotojai menkai gali padėti ir tada, kai ūkininkams prireikia realios pagalbos, vilkams įsisukus į naminių gyvulių bandas. „Aplinkos ministerijoje buvo rengiamas teisės akto projektas, liberaliau reglamentuojantis vilkų paėmimą iš gamtos ne medžioklės sezono metu – ne nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., kuomet vilkai yra medžiojami, o anksčiau, kai vilkai pjauna gyvulius ganyklose ar prie ūkinių pastatų, fermų. Tuomet medžiotojai tikrai galėtų padėti gavę Aplinkos apsaugos agentūros išduotą specialų leidimą iš gamtos paimti vilką. Ši priemonė paskatintų tikslingiau medžioti vilkus. O ir leidimų išdavimas turėtų paspartėti. Dabar tai trunka dvi ar net tris savaites, o pagal planuojamas pataisas leidimai būtų išduodami per dieną ar dvi“, – ŪP aiškino pašnekovas.
Pasak jo, reagavus nedelsiant, elektroniniu būdu seniūnijoje pateikus prašymą ir gavus leidimą, reikiamų veiksmų būtų galima imtis greitai. „Rezultatas būtų – sumedžioti individą prie papjauto naminio gyvulio“, – akcentavo L. Daukša. Jo nuomone, dabar, kai, medžiojant kitus žvėris, atsitiktinai sumedžiojamas vilkas, negali būti tikras, kad tai yra būtent tas plėšrūnas, kuris buvo atsliūkinęs į ūkį. Todėl probleminis vilkas lyg ir sumedžiotas, bet realaus rezultato nėra.
„Jei būtų galimybės labai skubiai gauti leidimus paimti probleminius vilkus iš gamtos, būtų galima patykoti vieną, kitą naktį prie papjauto gyvulio, tai gal ir pavyktų sumedžioti tikrai probleminį vilką. Tik kol kas mažai medžiotojų tai yra bandę daryti. Be to, yra ir kitokių sąlygų – ūkininkas negali paimti iš papjovimo vietos naminio gyvulio, negali prie jo lankytis ir savivaldybės administracijos komisija, nes atsiras žmonių kvapai. Juolab kad žala jau padaryta – ji niekur nedings ir papjovimo fakto jau nepaneigsi“, – tikino LMŽD direktorius.
L. Daukša ŪP teigė suprantąs ūkininkų dalią ir, jei vilkai ganykloje pjauna avis ar kitus naminius gyvulius, būtina atsižvelgti į ūkininkų prašymus ir jiems pagelbėti. „Reikia stengtis, bet nesakau, kad visais atvejais pavyks. Vilkai yra gudrūs, o jų uoslė – labai gera. Medžioti atsliūkina naktimis, o juos medžiojant priemonių naudoti negalima jokių – nei prožektorių, nei naktinių taikiklių. Tad sumedžioti vilką – nelengvas iššūkis“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.
Anot jo, laisvėje gyvenantys vilkai neturėtų daryti žalos ūkiuose, jiems maisto turėtų užtekti miške. Sveikas, stiprus vilkas pasigauti sau grobį turi miške. O jei vilkas braunasi į ganyklas, vadinasi, tam yra priežasčių – gal jis yra ligotas, sužeistas ar net taip yra užkoduota jo genuose, nes silpnas, paliegęs vilkas laisvėje gyvūno nepagauna, tad eina ieškoti lengvesnio grobio. „Būtent tokius individus reikia medžioti pirmiausia. Nes kol gyvuliai bus ganykloje, nuo tokių vilkų jų neapsaugos nei elektrinis piemuo, nei aviganiai šunys – vilkas iš vienos ganyklos eis į kitą ir pridarys aibę problemų. Todėl, manau, reikia stipriai orientuotis į probleminių vilkų medžiojimą“, – pabrėžė L. Daukša.
LMŽD direktorius ŪP teigė, kad nereikėtų apie vilką galvoti, jog jis yra blogas, piktas žvėris. Jis laukinėje gamtoje labai reikalingas – palaiko kitų gyvūnų sveikatingumą, nes yra kaip sanitaras, mintantis neišsivysčiusiais, ligotais gyvūnais. „Vis girdime kalbant, kad reikia sumedžioti patelę, sumedžioti jauniklius. Tai sukurti mitai, kuriuos norėčiau paneigti. Juk dažnai nėra patikrinta, kad atėjo į ganyklą ir papjovė naminius gyvūnus jauni vilkiukai su motina. Tik siūloma sumedžioti patelę ir, esą, problemos neliks. Bet tai neetiška, – pastebėjo L. Daukša. – Reikia sumedžioti tą konkretų žvėrį, kuris suleido nasrus į naminį gyvūną ūkyje, ganykloje. Sumedžiojus reikėtų jam atlikti genetinius tyrimus, ištirti fiziologinius nukrypimus, kad būtų išsiaiškinta tokia vilko elgesio priežastis bei atsakyta į daugybę kitokių klausimų. Tuomet sumažėtų įtampa ir ūkininkams, kuriuos reikia suprasti – gyvulius jie augina ne tam, kad šie taptų vilkų grobiu ir ūkiai patirtų nuostolių, nes žalos kompensavimo sumos nėra adekvačios.“
Anot redakcijos pašnekovo, ūkininkams svarbu užauginti produkciją, kurią galėtų realizuoti ir gauti atitinkamą atlygį. O kol kas augantis vilkų papjautų naminių gyvulių skaičius bei išmokama ūkininkams kompensacijų suma rodo, kad problema egzistuoja ir kasmet vis labiau aštrėja. Mat vilkų medžioklės limito didinimas bei vis didėjantis jų sumedžiojimas laukiamų rezultatų dar nedavė. O tai reiškia, kad problema yra ne sumedžiotų vilkų kiekis, o tai, kaip sugebama sumedžioti būtent probleminius vilkus, kuriuos būtina sumedžioti.
„Žinoma, reikia ir įprastinės vilkų medžioklės terminų pailginimo, kad būtų palaikomas optimalus vilkų populiacijos dydis, bet dalis populiacijos – agresyvūs individai – turi būti medžiojami labai tikslingai. Dabartinė vilkų medžioklės tvarka neduoda rezultatų, o sumedžiotų vilkų skaičius tėra tik statistika, nes vilkų padaryti nuostoliai išlieka tokio paties dydžio ar net auga“, – ŪP pastebėjo LMŽD direktorius L. Daukša.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.