Vilkų medžioklės tradicijas reikėtų keisti?

Nei šuns, nei vilko

Bene daugiausia pilkių krito Anykščių r. – iki šiol net 19. Rokiškio r. sumedžiota 10, Kupiškio r. – 9, Švenčionių r. – 8. Kukliau medžiojo netolimi aukštaičių kaimynai biržiečiai, ten krito 1 vilkas, Joniškio r. – 2 vilkai. Tačiau būtent šių rajonų apylinkėse būta nekasdienių skandalingų atsitikimų, kai vilkai sodybose užpuolė kiemsargius šunis.

Viešai jau nuskambėjo, kaip įžūliai elgiasi vilkai, kokie nesaugūs jaučiasi atokių sodybų gyventojai keliuose kaimuose Joniškio r., prie pat Latvijos sienos. Buvo prie būdos pririšti šuneliai, naktį palojo, o ryte šeimininkai rado tik tuščius antkaklius. Kas tai galėjo padaryti? Tikėtina, vilkas. Kažkas girdėjęs, kad ir Biržuose buvo puldinėjami šunys.

Joniškio r. Rudiškių ir Satkūnų seniūnė Jūratė Čepskienė „Ūkininko patarėjui“ juokavo, kad tas atsitikimas jau ir primirštas, prieš gerą mėnesį tai nutiko. Pats sodybos šeimininkas ne iš karto susigaudė, kas galėjo atsitikti, manė – gal šuo pabėgo, gal dar atsiras. Tik po keleto dienų suprato, pranešė medžiotojams, informavo savivaldybės administraciją, bet daugiau panašių nusiskundimų nebuvo.

Biržų r. Papilio seniūnas Renas Čygas irgi sakė apie nukentėjusius kiemsargius jokių žinių neturintis, nebent žmonės nesiskundžia. Pernai būta mažiau pranešimų ir apie užpultus, sudraskytus naminius gyvulius. Gal žmonės labiau juos saugo, o gal ir gyvulių nebėra, nes pieno ūkiai sunyko.

ŪP pakalbintas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus pirmininkas Juozas Šuminas teigė, kad neteko girdėti gyventojų nusiskundimų dėl užpultų šunų. Kol kas rajone sumedžiotas vienas vilkas, kaimynams rokiškėnams ar pasvaliečiams sekasi geriau. Tačiau tai, kad plėšrūnų labai padaugėjo, pastebima medžioklėse. Vilkai turi savo pamėgtas atokesnes vietas, durpynus. Jau vien tai, kad per tris mėnesius Lietuvoje sumedžiota pustrečio šimto vilkų, kai ankstesniais metais per tokį pat laiką būdavo sumedžiojama tik 50, rodo nevaldomą jų populiacijos augimą.

Aktyvūs ir taiklūs

Anykščių r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, geriausiai žinantis apie ūkininkų ir kaimo žmonių gyvuliams plėšrūnų daromą žalą bei keliamus pavojus, redakciją patikino, kad vietos medžiotojai šiemet verti pagyrimų.

„Iki šiol tikrai nėra buvę tokių gausių laimikių. Jau ne pirmus metus esame vieni iš lyderių pagal sumedžiotų vilkų skaičių. Skiemonių seniūnijoje vienas būrelis sumedžiojo net 9 vilkus – neregėta iki šiol. Kiek prisimenu, bene 13 yra buvęs rekordas visame rajone. Yra vilkų pamėgtos miškingos ar rečiau lankomos, apleistos vietovės, nes yra maisto – avių, gyvulininkystės ūkių. Bet negalima sakyti, kad pernai ar pastaraisiais metais ūkininkai būtų patyrę labai daug nuostolių, gal jau stabilizavosi situacija. Manau, kad po sėkmingo medžioklės sezono grėsmių gyvulius auginantiesiems turėtų sumažėti“, – pasakojo ŪP pašnekovas. Jo teigimu, pasibaigus medžioklėms su varovais, tokių didelių laimikių jau nebebus.

Kaip galėjo būti?

Kaimo šunų užpuolimu Joniškio r. domėjosi mokslininkas‚ „Ekosistemų apsaugos centro“ asociacijos pirmininkas Petras Adeikis. ŪP jis pasakojo žinią apie įvykį gavęs po trijų dienų, o nuvyko ketvirtąją, kaip sakoma, ant ataušusių pėdsakų.

„Sodybos atokios, pats Latvijos pasienis, didysis miško masyvas plyti Latvijos pusėje, negali ten ginkluotas laisvai šmirinėti. Svarbiausias patarimas tokiais atvejais – operatyvumas, negaišti, reaguoti, pasakyti seniūnui, kad greičiau praneštų, kam reikia. Kaip šiuo atveju galėjo būti? Kodėl taip gali atsitikti? Sodybos kaime neaptvertos ir, jei katės, šunys palaidi – jie tampa ekosistemos dalimi. Tad normalu, kad juos gali užpulti laukiniai gyvūnai. Kodėl šį kartą taip atsitiko? Gal vilkas buvo jaunas ir vienišas, neišmokęs pasigauti kitokio grobio, o gal senas ir ligotas, o gal tinginys... Reikia tirti laukinio gyvūno elgsenos priežastis. O ištyrus, atitinkamai reaguoti“, – aiškino pašnekovas.

Tiesa, kokia gali būti ypatinga reakcija, jeigu sveikas protas diktuoja – ko yra per daug, būtina sumažinti. Šiuo atveju, reikia sumedžioti daugiau vilkų. Taip ir padaryta – aplinkos ministro įsakymu šį sezoną leista sumedžioti gerokai daugiau vilkų, vadinasi, bus geriau.

Ydingos tvarkos pasekmės

„Bus blogiau, – paprieštaravo P. Adeikis. – Manau, plėšrūnų populiacijai reguliuoti netinka toks metodas, kuris tinka kanopiniams žvėrims. Pažiūrėkime į statistiką – daugiau vilkų sumedžiota ne ten, kur puldinėjami naminiai gyvuliai ir padaroma žalos. Tiesiog naikinami plėšrūnai bet kur, bet kaip ir bet kokie. Taip mes didiname probleminių vilkų skaičių, „aštriname“ problemą, nes neišmedžiojami probleminiai vilkai prie sodybų ar gyvulių laikymo vietų, o ardomos stiprios vilkų šeimos, kurios laikosi atokiau nuo žmonių. Dėl šios priežasties lieka vieniši vilkai ir jie tampa probleminiais, nes nebesugeba susimedžioti laukinių žvėrių.“

Anot P. Adeikio, vilkų šeima yra organizuotas darinys. Yra dominuojantis patinas, jis žiūri tvarkos, savo teritoriją saugo nuo kitų vilkų ir atneša patelei maisto, kai ji saugo jauniklius ir pati negali medžioti. Dominuojanti patelė prižiūri jauniklius, moko juos medžioti laukinius gyvūnus. Jeigu nelieka dominuojančio vilkų šeimos patino ar patelės, sumedžiojami suaugę šeimos vilkai, tada jaunikliai lieka be priežiūros, neišmokę medžioklės įgūdžių, iš jų, tikėtina, užaugs probleminiai vilkai. Sumedžiotų vilkų statistika, pasak mokslininko, dabar akivaizdžiai parodo ydingą, neteisingą vilkų populiacijos reguliavimą.

O kaip reikėtų daryti? „Pirmiausia, paimti iš gamtos probleminius vilkus, bet kartu ir įrengti gyvulių apsaugas nuo vilkų. Neperspektyviose esamose vilkų buveinėse išmedžioti vilkus, o perspektyviose buveinėse medžioti prieauglį. Daryti tai tikslingai. Ir reikia valstybei apsispręsti, kiek šalyje turėtų būti vilkų šeimų. Taip pat būtina rinkti duomenis apie tai, koks Lietuvoje yra plėšrūnų skaičius, koks tikėtinas jų kasmetis prieauglis“, – vardijo mokslininkas. Anot jo, būtini tikslūs vilkų elgsenos, vilkų užimtų teritorijų dydžių tyrimai.

Dar pridurė, kad nuo 2022 m. vilkų elgsenos moksliniams tyrimams lėšų nebeskiriama. Lėšos skiriamos tik genetiniams tyrimams. Tai, ką tyrėjai nustato ir ištiria iš entuziazmo ir pomėgio, nieko bendro neturinčios su plėšrūnų tyrimais organizacijos aprašo ir paviešina, ir tiems aprašinėtojams sumokami pinigai. Jie kažkaip sėkmingai laimi Aplinkos ministerijos viešuosius konkursus. Tai parodo, kas valdininkams rūpi iš tikrųjų. O vilkai, tikėtina, nepatenka nei AM, nei juo labiau Žemės ūkio ministerijų efektyvaus rūpesčio akiratin.

Titulinėje skrastas.lt nuotr. „Ekosistemų apsaugos centro“ asociacijos pirmininkas Petras Adeikis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.