Vilkų populiaciją Europoje bus galima reguliuoti laisviau: viena žinia – dvejopas vertinimas

Priimtas sprendimas sumažinti vilkų apsaugos statusą iš „griežtai saugomo“ į „saugomą“ suteiks galimybę laisviau reguliuoti vilkų populiacijas.

ES pasiūlymą parėmė laukinės gamtos ir buveinių apsaugai skirtos Berno konvencijos 49 šalių atstovai ir joje nuo 2025 m. kovo mėnesio įsigalios laisvesnės apsaugos taisyklės, kurios leis reguliuoti vilkų populiaciją juos medžiojant.

Kitas Europos Komisijos žingsnis bus siūlymas keisti ES Buveinių direktyvą.

Berno konvencijos nuolatinio komiteto posėdyje balsai pasiskirstė taip: Europos Sąjunga (27 balsai) balsavo už vilko apsaugos statuso sumažinimą kartu su Andora, Armėnija, Gruzija, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Moldova, Lichtenšteinas, Serbija, Šveicarija ir Ukraina. Prieš buvo Monakas, Juodkalnija, Didžioji Britanija, Bosnija ir Albanija. Turkija ir Tunisas balsuodami susilaikė.

Pilkiai Europoje buvo beveik išnaikinti prieš 100 metų, tačiau jų skaičius pastaruoju metu labai išaugo, visų ES šalių ūkininkų susirūpinimą kelia daugėjantys plėšrūnų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus, auganti žala. Nesiliauja ginčai su aplinkosaugininkais dėl vilkų populiacijos gausos reguliavimo. Per pastaruosius kelis dešimtmečius rūšis sėkmingai atsigavo visame Europos žemyne. Apskaičiuota, kad vilkų populiacija per 10 metų beveik padvigubėjo: nuo 11,1 tūkst. 2012-aisiais iki 20,3 tūkst. 2023-iaisiais. Rezultatas: remiantis EK turimais naujausiais duomenimis, ES kasmet vilkai išpjauna ne mažiau kaip 65 500 gyvulių.

Ūkininkai džiaugiasi

Žinią apie numatomą vilko apsaugos statuso keitimą itin palankiai sutiko visos Euromos ūkininkų bendruomenė. Ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų balsas „Copa-Cogeca" pabrėžia, jog jau seniai ragino poilitikus pripažinti, kokius iššūkius kaimo bendruomenėms ir gyvulių augintojams kelia vilkų populiacija, ir imtis skubių veiksmų. „Džiaugiamės matydami, kad Europos Sąjungos institucijos įsiklauso į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius, nepaisant spaudimo iš tų pusės, kuriai paprastai nereikia dorotis su išpuolių pasekmėmis. Šis sprendimas suteiks Europos gyvulių augintojams daugiau ramybės, nes plėšrūnai kelia nuolatinę psichologinę įtampą", – pranešime sako skėtinė organizacija „Copa-Cogeca". Anot jos, dabar lieka laukti, kol šis pasiūlymas bus galutinai priimtas 2025 m. kovo 7 d., ir glaudžiai bendradarbiauti su ES institucijomis dėl būsimo deleguotojo akto. 

Įvykį gyvai aptarinėja šalyse narėse. Kaip skelbia veld-post.nl, Nyderlandų ūkininkų asociacija džiaugiasi vilko saugomo statuso sumažinimu. „Tai esminis žingsnis siekiant geresnės gamtos ir gyventi tinkamo kaimo pusiausvyros. Pastaraisiais metais skausmingai tapo aišku, kad vilko sugrįžimas į kultūrinį kraštovaizdį Nyderlanduose turi pražūtingų padarinių“.

Pasak ūkininkų atstovų, vilko apsaugos statuso sumažinimas ilgainiui suteiks nacionalinėms ir regionų vyriausybėms daugiau galimybių veikti situacijose, kai vilkų buvimas kelia problemų ūkininkams. Taip sukuriama daugiau erdvės prevenciniam vilkų populiacijos valdymui, ko organizacija siekė daugelį metų, nes dabartinės priemonės, kaip antai elektrinių tvorų tvėrimas yra labai ribotos, neveiksmingos, taip pat reikalauja didelių laiko ir pinigų investicijų.

Pokyčius komentuoja ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas: „Kiek bemiegių naktų ir kiek skausmo sukėlė siautėjančios vilkų gaujos nuošaliau gyvenančioms šeimoms, kiek ūkininkai ir jų vaikai patyrė streso, radę sudarkytas savo gyvulių gaišenas – niekam nė motais. Bet užteko, kad vienas apsižioplinęs vilkas įlįstų į Ursulos von der Leyen šeimai priklausantį tvartelį ir papjautų numylėtąjį ponį – visų Europos vilkų likimas buvo nuspręstas greitai: keičiama Berno konvencija ir vilkai praranda griežtai saugomos rūšies statusą“.

Pasipiktino gamtos sergėtojai

Kaip ir galima buvo tikėtis, Berno konvencijos sprendimą gamtosaugininkai vertina priešingai nei ūkininkų bendruomenės.

Antai Lenkijoje, kaip praneša infowet.pl, dėl tokio balsavimo šios šalies Gamtos apsaugos asociacija „Wilk“ buvo itin nepatenkinta: „Politikai įrodė, kad jiems gamtos apsauga yra tuščia frazė. Šis sprendimas taip pat atveria kelią sumažinti vilkų apsauginę būklę pagal ES buveinių direktyvą, o tai gali turėti rimtų pasekmių vilkų populiacijų tvarumui Europoje“.

Prof. Sabina Pieružek-Nowak, asociacijos „Wilk“ prezidentė pasitelkė gana keistus argumentus, kodėl ir toliau būtina saugoti vilkus: „Vilkas – stambiųjų kanopinių žvėrių plėšrūnas, kurių perteklius nepalankus miško ekosistemų funkcionavimui. Kanopiniai žvėrys minta augalais, o vilkai daro teigiamą įtaką miškui, nes mažina augalų naikintojų skaičių ir palaiko miškininkus...“.

Nyderlandų gyvūnų apsaugos draugija mano, kad statuso žeminimas yra nepagrįstas. Nors vilkų populiacija Europoje išaugo, šios rūšies apsaugos būklė esą dar nėra gera, o problemos neišnyks, pakeitus statusą: „Vilkai toliau dauginasi, jauni vilkai ir toliau ieškos savo mitybos teritorijos. Svarbu, kad išmoktume gyventi kartu su vilkais geranoriškai, o tai reiškia, kad turime apsaugoti savo gyvūnus nuo išpuolių“.

Draugija siūlo gyvūnus saugoti tvoromis, nors daugybę kartų įrodyta, jog tai neveiksminga.

Estijoje neapsieina be teismų

Vilkų populacijos globojimo problema susijusi ne tik su ūkininkų patiriamais nuostoliais, bet ir nemažomis valstybių išlaidomis, pirmiausia gyvulių augintojams kompensuojant patiriamus nuostolius. O Estija yra viena tų šalių, kurioje vilkų populiacijos reguliavimo klausimas jau ne vienus metus gvildena teismai.

Štai šiomis dienomis, anot news.err.ee pranešimo, Talino administracinis teismas sustabdė 2024–2025 m. vilkų medžioklės sezoną, kol vyksta teisminis procesas. Teismo nuomone, Estijos aplinkosaugos valdyba, suteikdama leidimus medžioti vilkus, neįvertino gyvūnų apsaugos būklės nacionaliniu lygmeniu, o jos sprendimas galimai prieštarauja ES teisei.

Nevyriausybinė organizacija „Estijos stambieji mėsėdžiai“ (Eesti Suurkiskjad) kreipėsi į Talino administracinį teismą, apskundė aplinkosaugos valdybos nutarimą, prašydama laikinai sustabdyti 2024–2025 m. vilkų medžioklės sezoną.

Teismas patenkino prašymą ir nusprendė, kad medžioklės tęsimas Estijos vilkų populiacijai gali sukelti negrįžtamų pasekmių, kurias vėliau bus labai sunku arba neįmanoma ištaisyti.

Beje, teismo posėdžio metu buvo išsakytas įdomus argumentas: jeigu medžioklės spaudimas vilkų populiacijai bus per didelis, Estijoje gali padaugėti nevietinių šakalų rūšių. Nors vilkų daroma žala gyvuliams gali sumažėti, labai tikėtina, kad šakalai taip pat ims daryti žalą gyvuliams. Tokia plėtra ilgainiui gali pakenkti tiek gamtinei aplinkai, tiek gyvulių augintojų interesams.

Teismas pažymėjo, kad aplinkosaugos interesai, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, nusveria galimas ekonomines ar socialines problemas, kurios gali kilti sustabdžius vilkų medžioklę. Nutarimas gali būti skundžiamas Talino apygardos teisme per 15 dienų, o, turint galvoje naujausius pokyčius ES politikoje, to galima tikėtis.

„Baltijos vilkas“: Lietuvai tai nieko nekeičia, bet sprendimo priėmimas truputį keistas

„Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti vilko statuso sumažinimą gamtos apsaugos asociaciją „Baltijos vilkas“. Asociacijos Tarybos pirmininkas Vaidas Balys:

„Pirmiausia, Lietuvai tai nieko nekeičia – šis statusas, kuris dabar įvedamas visai Europai, Lietuvoje buvo nuo pat įstojimo į ES. Tačiau toms šalims, kurioms tikrai vilkų apsaugos statusas keičiasi, atsiranda galimybė vilkų populiaciją saugoti ir reguliuoti taip, kaip tai daroma Lietuvoje, t. y. įvesti medžioklės sezoną ir pan. Stojimo į ES metu išimtis šiuo klausimu išsiderėjo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija (nors pastaroji šios išimties nenaudojo, nors galėjo, kaip ir mes, visą laiką medžioti vilkus), Suomija nuo kažkurios lygiagretės į šiaurę, kai kurie Ispanijos regionai... Taigi, dabar visi Europoje turės vienodas galimybes medžioti vilkus, o ar tokia galimybe naudosis – tai liks kiekvienos valstybės reikalu. Kol kas šis pakeitimas yra tik Berno konvencijoje, o ES dar galioja Buveinių direktyva, tačiau tai yra formalumas ir tik laiko klausimas, nes bus keičiama ir pati direktyva.

Ar šie pokyčiai bus naudingi, ar žalingi, parodys tik laikas, tačiau tiek mus, tiek nevyriausybines organizacijas, tiek mokslininkus (kurie konsultavo Europos Komisiją ir Berno konvenciją) šiek tiek neramina, kad pats sprendimo priėmimas buvo truputį keistas... Nes buvo remiamasi tais pačiais duomenimis, kurie buvo argumentas, jog vilkų statuso keisti negalima, o po metų priėmė priešingą sprendimą. Vadinasi, tai yra politinis sprendimas, nes, kaip žinome, vilkas papjovė senosios ir naujosios komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen mylimą asiliuką ir tada ji nusprendė, kad reikia sutvarkyti šitą reikalą...“.

Parengė Ričardas Čekutis