Vilkų populiacijos reguliavimas toliau kelia aršias diskusijas

Neseniai priimtas Europos Komisijos (EK) sprendimas lanksčiau valdyti vilkų populiacijas sulaukė aštrios aplinkosaugos grupių kritikos. EK pasiūlymas grindžiamas teiginiu, kad tai leistų labiau apsaugoti ūkininkų gyvulius.

Lietuvos medžiotojų nuomonė

Šią savaitę Aplinkos ministerija surengė pasitarimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos pakeitimo (probleminių vilkų iš gamtos paėmimo tvarkos) projektui aptarti. Lietuvos medžiotojų bendruomenę atstovavo Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga.

Projekto esmė: Lietuvoje bus sudaryta profesionalių medžiotojų grupė, kuriems Aplinkos apsaugos departamentas išduos medžioklės lapus, ir jie medžios probleminius vilkus visoje šalies teritorijoje, t. y. bet kurio būrelio ar klubo plotuose. Už tai jiems bus mokami pinigai iš aplinkosauginio fondo.

LMS „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga kategoriškai tam prieštarauja. Raimondas Ribačiauskas, LMS „Gamta“ prezidentas, teigia, jog minėtoje tvarkoje pateiktas „vienkartinis probleminio vilko sumedžiojimo pavyzdys nesuteikia jokių galimybių daryti sistemines išvadas, nes praktiškai nėra galimybės atskirti probleminį vilką nuo neprobleminio", be to, jo manymu: „Šalyje nėra jokių profesionalių medžiotojų, nebuvo viešai pateikta jokių jų vertinimo kriterijų, kas yra profesionalus medžiotojas, kaip jį identifikuoti. Susidaro įvaizdis, kad pakeitimai daromi kažkokiai slaptai (mums žinomai) žmonių grupei su tikslu pasipinigauti, o tai pažeistų klubų ir būrelių interesus. Vilkai yra naktiniai gyvūnai, taigi grupių sudarymas naudojant įprastus medžioklės būdus yra betikslis, nes tai gali atlikti patys medžiotojai. Siūlome vilkų medžioklėje leisti naudoti naktinio matymo optikas, o numatytus pinigus skirti vilkus sumedžiojusiems medžiotojams. Visus Lietuvos medžiotojus kviečiame aktyviau reguliuoti vilkų populiaciją ir priešintis siūlomai tvarkai“.

Pasmerkė sprendimą

Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) ir Europos aplinkos biuras (EEB) pasmerkė ES sprendimą, apibūdindami jį kaip politiškai nulemtą ir neturintį mokslinio pagrindimo.

Situaciją stebi visas pasaulis. Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu" WWF vyresnioji politikos pareigūnė Sabien Leemans išreiškė didelį susirūpinimą dėl galimų pasekmių Europos ekosistemoms: „Vilkų populiacijos atsigauna visoje Europoje, ir tai iš tikrųjų yra nepaprasta išsaugojimo sėkmė... Tačiau šis procesas vis dar tęsiasi. Tik trys iš devynių Europos vilkų populiacijų yra įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonąjį nykstančių rūšių sąrašą kaip mažiausiai susirūpinimą keliančios populiacijos. Vilkų populiacijos dar nėra visiškai atsikūrusios“.

Sergijus Morozas, Europos aplinkos biuro vyresnysis politikos pareigūnas, pakartojo šiuos susirūpinimą, pavadindamas sprendimą „apgailėtinu“ ir akcentuodamas, kad nėra jokių pagrįstų mokslinių vertinimų šiuo klausimu. Morozas perspėjo, kad šis sprendimas siunčia „klaidingą žinią“, perkeldamas dėmesį nuo sambūvio prie medžioklės.

Sprendimo motyvacija

Abu gamtosaugininkai nurodė politines tokio ES sprendimo motyvacijas. S. Leemans tvirtino, kad šiam žingsniui įtakos galėjo turėti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, dėl vilkų praradusi savo ponį, o S. Morozas tai siejo su konservatorių bloko spaudimu Europos Parlamente, siekiant patraukti kaimo rinkėjus prieš rinkimus.

„Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, buvo politika“, – sakė S. Morozas. „Tiesa, kad vilkai daro tam tikrą poveikį gyvuliams, bet tai nereikšminga“. Jis turėjo omenyje ES ataskaitą, kurioje teigiama, kad tik 0,065 proc. gyvulių kasmet paveikia vilkų atakas.

Jis tvirtino, kad bloko sprendimas paaukoja ilgalaikius biologinės įvairovės tikslus dėl trumpalaikės rinkimų naudos, naudojant vilkus kaip įrankį „baimei ir isterijai pakelti“.

S. Leemans, kalbėdama apie 0,065 proc., teigė, kad problema paprastai atrodo „labai maža“. „Tačiau, žinoma, turime suprasti, kad individualiu lygmeniu ūkininkui poveikis gali būti labai didelis, o iš tikrųjų yra šalių, kurios taiko geras sistemas, skirtas kompensuoti ūkininkams, kai taip atsitinka, bet ne visose šalyse tai gerai išvystyta“, – sakė ji.

Ji akcentavo ES požiūrio nenuoseklumą bei pažymėjo, kad 2022 m. Šveicarijos siūlymą sumažinti vilkų apsaugą ES atmetė dėl mokslinių priežasčių.

Paveiks ne tik vilkus

Abu ekspertai taip pat perspėjo, kad sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių ne tik vilkams.

S. Leemans teigė, kad vilkai, kaip svarbiausi mitybos grandinės plėšrūnai, atlieka lemiamą vaidmenį palaikant ekosistemų pusiausvyrą ir netgi mažina ligų, tokių, kaip tuberkuliozė, plitimą.

S. Morozas akcentavo, kad šis sprendimas gali sumenkinti ES, kaip biologinės įvairovės lyderės, patikimumą pasaulyje.

„ES dažnai ragina kitas šalis išsaugoti biologinę įvairovę ir gyventi kartu su stambiais plėšrūnais. Tačiau atrodo, kad savo šalyse atsisako šių principų“, - sakė jis.

S. Leemans išreiškė panašų susirūpinimą, baimindamasi, kad sprendimas gali susilpninti ES buveinių direktyvą ir gali turėti įtakos kitoms rūšims, tokioms kaip rudieji lokiai bei lūšys. Ji apgailestavo, kad „Europa savo gamtosaugos politikos nebegrindžia mokslu“.

Ūkininkų nuomonė

Priešingai nei minėti mokslininkai, Šveicarijos ūkininkų sąjunga (SFU) gyrė ES sprendimą, nurodydama vis didėjančius iššūkius saugant gyvulius nuo vilkų išpuolių.

„Manome, kad apribojimų švelninimas yra teisingas. Čia, Šveicarijoje, vilkai plinta eksponentiškai, todėl iki išnykimo dar toli“, – sakė sąjungos atstovė Sandra Helfenstein.

Šveicarija kasmet patiria nuo 1 000 iki 1 500 vilkų išpuolių prieš gyvulius, o apsaugos priemonės yra brangios ir sudėtingos, ypač kalnuotuose regionuose, pridūrė S. Helfensteinas.

„Dabar labai brangu apsisaugoti nuo atakų apsaugos priemonėmis“, – sakė ji. - „Turime Alpėse vietovių, kurių šiandien nebegalima naudoti kaip ganyklų, nes neįmanoma užtikrinti gyvūnų saugumo“.

Pasak atstovės, SFU nepasisako už vilkų išnaikinimą, tačiau ragina stabilizuoti jų populiaciją, kad būtų išvengta tolesnės įtampos kaimo ekonomikai.

Ar įmanomas sambūvis?

Minėti mokslininkai akcentavo sambūvio priemonių svarbą, o ne medžioklę. Jie nurodė veiksmingas strategijas, tokias kaip elektrinės tvoros, sarginiai šunys ir aptvarai, remiamas ES lėšomis, kaip geriausius būdus užkirsti kelią vilkų išpuoliams.

Vilkai dažnai yra „atpirkimo ožiai“ už platesnius kaimo iššūkius, sakė S. Leemans ir pridūrė, kad vilkų kaltinimas šių problemų neišspręs.

„Žinoma, ūkininkams kyla daug problemų, ir jiems reikia didelės paramos, pavyzdžiui, norint pereiti prie tvaresnės ūkininkavimo praktikos, o tik vilkų kaltinimas dėl visų problemų neatneš tikrų pokyčių ir teisingų sprendimų, kurių reikia ir ūkininkų bendruomenėms Europoje“, – sakė ji.

S. Morozas teigė, kad esamos sambūvio priemonės jau veikia. Jo teigimu, dėmesys turėtų būti skiriamas švietimui, prevencijai ir galimybių kaimo ekonomikai kūrimui, o ne baimių kurstymui ir nemoksliniams sprendimams.

Abu ekspertai paragino ES persvarstyti sprendimą ir palaukti atnaujintų gamtosaugos duomenų 2025 m., prieš imantis drastiškų pokyčių.

Tikimasi, kad ES oficialiai įformins sprendimą 2025 m. kovo mėn., o vėliau galimi Buveinių direktyvos pakeitimai.​​​​​​

Esama situacija

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje yra nuo 200 000 iki 250 000 vilkų.

Europos Sąjungoje yra daugiau nei 17 000 vilkų, WWF duomenimis, šiuo metu visoje Europoje yra apie 23 000 vilkų, suskirstytų į devynias populiacijas, ir tik trys iš jų kelia mažiausią susirūpinimą.

Kiek išaugo Austrijos vilkų populiacija ir šiuo metu pranešama apie mažiausiai 56 vilkus. Portugalija, siūlanti visišką vilkų apsaugą, stabilizavo jų skaičių ties 200–300 riba. Šį skaičių palaiko ir visapusiška kompensacija Portugalijos ūkininkams už gyvulių praradimą dėl vilkų.

Ispanija turi didelę ir augančią apie 3000 vilkų populiaciją. Nepaisant to, kad Ispanijoje jie laikomi medžiojamųjų gyvūnų rūšimi, daugumoje regionų yra įvesti medžioklės draudimai. Italijoje vilkai yra saugomi, jų yra apie 3300, daugiausia jų gyvena nacionaliniuose parkuose. Vokietijoje, nepaisant apsaugos priemonių, liko tik keli šimtai vilkų. Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose bendra vilkų populiacija nežinoma.

Švedijoje prasideda vilkų medžioklė, o šalis siekia perpus sumažinti nykstančio plėšrūno populiaciją. Švedijos vyriausybė leido sumedžioti iš viso 30 vilkų.

2022–2023 m. Švedijos vilkų populiacija sumažėjo beveik 20 proc., o dabar užregistruoti 375 individai. Vyriausybė paskelbė, kad ketina perpus sumažinti populiaciją, esą 170 vilkų taps nauju minimaliu „palankios apsaugos būklės“ lygiu.

Vilkai Lietuvoje

„Ūkininko patarėjas“ išsamiai aprašė vilkų populiacijos tyrimus Lietuvoje.

Praėjusį sezoną, nepaisant nustatyto 341 vilko sumedžiojimo limito, sumedžiota 280 individų. Šiemet leista sumedžioti tą patį skaičių vilkų, nors Žemės ūkio ministerija prašė nustatyti didesnį limitą, nes vilkų padaryta finansinė žala ūkinių gyvūnų laikytojams pernai išaugo apie 30 procentų.

Medžioklės taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 dienos iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą, Lietuvoje turėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos.

LR Aplinkos ministerija pateikia išsamią Lietuvoje sumedžiotų vilkų statistiką.

Parengė Ričardas Čekutis