Vilkų problemos vien medžioklės limitais neišspręsime

Medžioklės limito kriterijai

Kiekvienais metais, nustačius vilkų medžioklės limitą, tarp vilkų gynėjų, naminių gyvulių augintojų ir medžiotojų kyla diskusijos, ar numatytas sumedžioti vilkų skaičius atitinka realią situaciją.

AM „Ūkininko patarėjo“ redakcijai atsiuntė paaiškinimą, kaip nustatomas medžioklės limitas: „Siekiant užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugą, medžioklės limitas nustatomas atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir mokslinius tyrimus. Taip pat atsižvelgiama ir į Vilko apsaugos planą, įpareigojantį valdyti populiaciją taip, kad ji išliktų saugiose ribose ir nekeltų pernelyg didelio pavojaus nei gyvulininkystės sektoriui, nei visuomenei.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir vadovaujantis to paties laikotarpio žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga bei pranešimų apie vilkų buvimo (nuo 2024-ųjų rugsėjo 1 dienos iki 2025-ųjų rugpjūčio 31 dienos) registravimus, nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje tuo metu gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, kuriose gali būti iš viso apie 650 vilkų.“

Ministerijos atsiųstame rašte teigiama, jog Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui ar didesnis (atsižvelgus į nepriklausomų mokslo ir kitų suinteresuotų institucijų rekomendacijas), jei jis nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo arba palaikys palankią apsaugos būklę.

Ankstesnių metų praktika parodė, kad, nustatant vilkų sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičių dauginant iš Vilko apsaugos plane nustatyto prieaugio koeficiento 3,25, buvo stebimas stabilus vilkų populiacijos augimas. Siekiant valdyti vilkų populiaciją taip, kad būtų kontroliuojama ir kartu nekeltų pernelyg didelio pavojaus gyvulininkystės sektoriui, nuo 2023 m. medžioklės sezono taikomas didesnis koeficientas – 3,75.

AM komentare pabrėžiama, jog, pradėjus taikyti didesnį prieaugio koeficientą, vilkų šeimų skaičius nuo 91 šeimos 2022–2023 m. sumažėjo iki 82 šeimų 2024–2025 m., todėl tikėtina, kad, taikant didesnį prieaugio koeficientą, vilkų skaičius tolygiai mažės ir ateityje.

Vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje trunka nuo spalio 15-osios iki kovo 31-osios. Jei nustatytas limitas pasiekiamas anksčiau, skelbiama ankstesnė medžioklės sezono pabaiga.

Statistika keičiasi

Iki 2025 m. spalio 1 d. (AM duomenimis) iš įvairių Lietuvos regionų gyvulių augintojų gauti 155 prašymai dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuostolius patyrusiems ūkininkams išmokėta (ar paskaičiuota) 151 tūkst. Eur. Per šį laiką buvo papjautos 549 avys, 45 galvijai, 43 danieliai ir elniai bei 3 ožkos. Iš viso – 640 gyvūnų.

2024-aisiais iki lapkričio 1 d. buvo užregistruota 280 žalos atlyginimo prašymų, o kompensacijoms išmokėta apie 172 tūkst. Eur. Praėjusį sezoną taip pat papjauta daugiausia avių – 672, augintojai neteko ir 86 veršelių, 17 ožkų bei 91 kito ūkinio gyvūno (kumeliukų, elnių, danielių). Iš viso – 866 gyvūnų. Daugiausia prašymų dėl žalos atlyginimo pateikta šių rajonų savivaldybėse: Vilniaus – 14 (papjauta 80 gyvūnų), Plungės – 11 (79 gyvūnai), Telšių – 11 (15 gyvūnų), Alytaus – 10 (38 gyvūnai), Lazdijų – 10 (26 gyvūnai).

Keitėsi ir vilkų sumedžiojimo statistika. 2020–2021 m. Lietuvoje buvo priskaičiuojamos maždaug 63 vilkų šeimos, leista sumedžioti 175 plėšrūnus. 2021–2022 m. vilkų šeimų skaičius išaugo iki 87 šeimų, sumedžiota pagal nustatytą limitą 190, dar du vilkai rasti negyvi. 2022–2023 m. vilkų šeimų skaičius išaugo maždaug iki 91 šeimos. Leista sumedžioti 282 šiuos plėšrūnus, tiek ir buvo sumedžiota.

2023–2024 m. vilkų šeimų sumažėjo, jų buvo priskaičiuojama apie 83. Medžioklės limitas buvo padidintas iki 341 individo, tačiau sumedžiotas 281 vilkas. Situacija panašiai kartojosi ir 2024–2025-ųjų sezoną. Šeimų priskaičiuota 82, medžioklės limitas paliktas toks pats – 341, sumedžioti 326 vilkai. Tai, jog pastaraisiais metais nebuvo sumedžiotas visas vilkams nustatytas limitas, leidžia manyti, kad galbūt šių plėšrūnų populiacija sumažėjo. Kita galima priežastis – nepakankamas medžiotojų aktyvumas ar pajėgų stoka.

Plano nereikėtų keisti

Šią vasarą Europos Sąjungos Taryba priėmė Buveinių direktyvos pakeitimą, kuriuo vilkų apsaugos lygis pakeistas iš „griežtai saugomas“ į „saugomas“. Naujas statusas valstybėms narėms suteiks daugiau lankstumo vilkų populiacijoms valdyti. Tačiau valstybės narės turi ir toliau užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę. Jos taip pat gali ir toliau į nacionalinės teisės aktus vilkus įtraukti kaip griežtai saugomas rūšis ir nustatyti griežtesnes jų apsaugos priemones

Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus Laimono Daukšos, pakeitimas Lietuvoje nei vilkų medžioklės limito, nei populiacijos reguliavimo nepaveiks, nes valstybės, kurios iki šiol medžiojo vilkus, turi Vilko apsaugos planus arba kitokius saugos statusus. Direktyvos pakeitimas įtaką turės tik toms šalims, kuriose vilkai nebuvo medžiojami.

„LMŽD pozicija dėl vilkų medžioklės limito nustatymo labai aiški, mes vadovaujamės mokslinių tyrimų analize. Genetiniai tyrimai su minimalia paklaida parodo realią situaciją. Jais geriausia pasikliauti. Jei yra paskaičiuota, kad pagal esančių šeimų skaičių galima sumedžioti 307 vilkus, mes tam pritariame“, – redakcijai kalbėjo L. Daukša.

LMŽD direktorius atkreipė dėmesį, jog per praėjusius dvejus metus, kai nustatytas vilkų sumedžiojimo limito skaičius nebuvo pasiektas, buvo pasigirdę kalbų, kad reikėtų keisti Vilko apsaugos planą. „Mes juo vadovaujamės ne vienus metus ir jis galioja, nesvarbu, kad netenkina vienų ar kitų suinteresuotų grupių interesų, turime laikytis kryptingo vilkų populiacijos valdymo. Nereikia keisti nei plano, nei jo dėmenų. Reikia analizuoti sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus ir pasikliauti mokslininkų rekomendacijomis bei jas priimti“, – akcentavo L. Daukša.

Probleminiai vilkai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.