Vilkus tyrinėjančius mokslininkus paliko už borto

ŽŪM suformavo užduotį

Ne vieną dešimtmetį vilkus tyrinėjantis asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas Petras Adeikis nustebo sulaukęs skambučio iš UAB „ESTEP Vilnius“, kurios ekspertai daugiau nei 15 metų dirba Lietuvos ir ES institucijoms, stiprindami strateginio valdymo kokybę, užtikrindami duomenimis ir analize grįstą viešosios politikos planavimą ir įgyvendinimą: atlieka tyrimus ir poveikio vertinimus, rengia metodikas, organizuoja mokymus, tekia konsultacijas.

„Manęs paklausė, ar aš galėčiau suteikti poros valandų interviu, kuris esą nekainuoja nieko, dėl tvoros, skirtos gyvulių apsaugai nuo vilkų, aukščio, kadangi ŽŪM dėl šios problemos jiems pavedė parengti rekomendacijas“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai pasakojo P. Adeikis. Mokslininkui nesutikus su tokiomis sąlygomis, už konsultacijas buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur, po 35 Eur už valandą.

ŽŪM redakcijai patvirtino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, prieš dvejus metus buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis tarp ŽŪM ir pagal konsorciumo sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės – UAB „Ernst & Young Baltic“ ir UAB „ESTEP Vilnius“. Sutarties tikslas – suteikti ekspertų konsultacijų ir rekomendacijų parengimo paslaugas, skirtas administruoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pasirengti įgyvendinti bei administruoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP).

„Siekiant tinkamai įgyvendinti SP intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, kurios tikslas – prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos kartu išsaugant biologinę įvairovę ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą, ŽŪM suformavo užduotį pateikti rekomendacijas, kokio aukščio ir parametrų tvora gali efektyviai apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų išpuolių, bei pateikti rekomendacijas dėl kitų apsauginės tvoros techninių parametrų“, – užduoties tikslą įvardijo ministerija ir paaiškino, jog priemonės įgyvendinimo taisyklėse šiuo metu nustatyta, kad apsaugai nuo vilkų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus ūkininkas turi įrengti ne žemesnę nei 1,2 m aukščio elektrinę tvorą, kuri gali būti kilnojama (juostinė, tinklinė) arba stacionari (medžiagiškumas nenurodytas). Visuomenėje ši rekomendacija vertinama prieštaringai – yra nuomonių, jog nustatytos apsaugos priemonės neefektyvios, kad vilkų tokia tvora nesustabdo.

Pagal Sutartį už suteiktas paslaugas, šiuo atveju, rekomendacijas, mokamas vienos valandos fiksuotas įkainis 61,98 Eur be PVM, o už šių rekomendacijų parengimą numatyta skirti 3 099 Eur be PVM.

Kreipėsi į tarpininkus

Vilkų elgseną tyrinėjantį P. Adeikį nustebino, kodėl ŽŪM kreipėsi į tarpininkus, užuot paskelbusi konkursą ar organizavusi viešuosius pirkimus. „Būtų dalyvavę šios srities ekspertai, pateikdami informaciją, kokius tyrimus ir mokslinius darbus atliko, ministerija būtų pamačiusi, ar jie tikrai gali pateikti kvalifikuotą informaciją, ir išsirinkusi geriausią“, – įsitikinęs mokslininkas.

Anot P. Adeikio, jei ministerija, vadovaudamasi tokia pačia procedūra (paskirdama užduotį), būtų kreipusis į ekspertus, viskas būtų gerai, tačiau kreiptasi į įmonę, kuri šioje srityje neturi jokios patirties.

„Jų nuomonė ne ekspertinė, todėl kyla minčių, kad taip pasielgta ne dėl informacijos gavimo, bet siekiant įsisavinti pinigus. Sukuriamas precedentas, kad „ESTEP Vilnius“ galės ir toliau atlikti tokias užduotis. Kitą kartą, prireikus kokios nors nuomonės apie vilkus, įmonė bus nurodoma, kaip šioje srityje parašiusi darbą. Baisiausia yra tai, kad žmonės, neturintys nieko bendro su vilkais, tampa vilkų elgsenos ekspertais. Ir tampa tokiu keliu, kad jiems net nereikia rungtis su šios srities profesionalais. Taip gaminami pseudoekspertai. Remiantis tokia jų darbo praktika, įmonė galėtų sėkmingai parengti rekomendacijas ir apie atominę energetiką arba kosmoso tyrinėjimus“, – rėžė P. Adeikis.

P. Adeikį piktina ir tai, kad didžiąją dalį ŽŪM pateiktų rekomendacijų sudaro perrašyta jo ir mokslininkės Renatos Špinkytės-Bačkaitienės 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ atlikto tyrimo, kurio metu buvo ištirti 38 vilkų išpuolių atvejai, ataskaita Aplinkos ministerijai.

Kodėl ŽŪM kreipėsi ne į mokslininkus, atlikusius tyrimus, o į mokslininkų darbų perrašinėtojus, atsakymo P. Adeikis neranda. Jo manymu, ŽŪM geriau galėjo organizuoti mokymus, seminarus, kuriuose būtų paaiškinta apie apsaugą nuo vilkų. „Mokslininkai prašo pinigų antkakliams su GPS siųstuvais, kad būtų galima tiksliai ištirti vilkų elgseną, bet jiems atsakoma, jog lėšų nėra, o ŽŪM pinigus taško  tokiems reikalams“, – kalbėjo P. Adeikis.

Redakcijai pasiteiravus UAB „ESTEP Vilnius“, ar įmonė anksčiau yra rengusi panašaus pobūdžio apsaugos nuo vilkų rekomendacijas ir ar šiuo konkrečiu atveju  įmonei tapus tarpininke tarp ŽŪM ir mokslininkų, ŽŪM nebuvo tikslinga kreiptis tiesiogiai į mokslininkus, tyrinėjančius vilkų elgseną, sulaukėme atsakymo, jog pagal sutarties su ŽŪM nuostatas UAB „ESTEP Vilnius“ yra įsipareigojusi su sutarties vykdymu susijusios informacijos neperduoti jokiai trečiai šaliai.

Vilkai šalia mūsų

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus Laimono Daukšos teigimu, prieš 5–6 metus, žiūrint pagal Lietuvos regionus, buvo vietovių, kuriose vilkų nebuvo sumedžiojama, o jų papjautų gyvulių žala buvo mažareikšmė. Dabar nėra rajono, kuriame jie nebūtų sumedžiojami arba neaptinkami. Žymiai padidėjo ir jų padaroma žala.

Atsižvelgus į tai, vilkų medžioklės limitas per 9 metus nuo 60 padidėjo iki 341 vilko. Šį sezoną, likus mėnesiui iki jo pabaigos, šalyje sumedžiota 272 vilkai. Per likusį laiką galima sumedžioti dar 69 vilkus.

„Pagal Vilko apsaugos planą, 341 vilko sumedžiojimo skaičius yra optimalus. Tačiau ar pavyks sumedžioti leistiną skaičių plėšrūnų, lemia ne vienas faktorius – gana vėlai, spalio 15 d., prasidedantis medžioklės sezonas, riboti medžioklės būdai“, – akcentavo L. Daukša.

Anot L. Daukšos, jei medžiotojų iniciatyva nepavyksta sumedžioti numatyto vilkų skaičiaus, reikia tobulinti taktiką, gal net keisti. „Reikia žiūrėti, kur problema, gal vertėtų pasekti Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, kur vilkų medžioklės sezonas prasideda nuo liepos ar rugpjūčio mėnesių, kai dar vyksta ganiavos laikotarpis ir vilkai daro didžiausią žalą naminių gyvūnų bandoms. Be to, vilką nėra paprasta sumedžioti, nes jis budrus, akylas, atsargus. Todėl, medžiojant probleminius vilkus, turėtų būti išduodamas atskiras išskirtinis leidimas naudoti naktinius taikiklius“, – svarstė LMŽD direktorius.

L. Daukša neabejoja, jog viena iš patikimų naminių gyvūnų apsaugos priemonių yra probleminių vilkų paėmimas iš gamtos: „Medžiotojai turi medžioti ne atsitiktinius vilkus, o probleminius. Kai plėšrūnas prisartina prie namų, fermų teritorijų, gyvulių kaimenių, reikia, nedelsiant įsikišti ir laukti probleminio vilko prie papjauto gyvūno kaip masalo. Žinoma, tai reikalauja daug pastangų, resursų, galbūt papildomo inventoriaus ir naktinio stebėjimo, reikia kad būtų valstybės sprendimai, kaip tą probleminį vilką sumedžioti.“

P. Adeikis probleminių vilkų paėmimo iš gamtos klausimu yra dar griežtesnis: „Probleminiais vilkais reikia laikyti tik tuos plėšrūnus, kurie pjauna apsaugotus naminius gyvūnus, nes neapsaugoti, laisvai po miškus ir laukus lakstantys naminiai gyvūnai tampa ekosistemos dalimi ir gali tapti kieno nors grobiu.“

„Vilkai gali gyventi šalia žmogaus ir naminių gyvūnų. Tačiau jų populiaciją reikia reguliuoti, nes nė viena gyvūnų rūšis negali sukelti tokio neigiamo poveikio, tiek ekonominio, tiek psichologinio, kiek sukelia per mažos medžioklės kvotos. Šiuo klausimu mūsų pozicija tokia, medžiotojų ar ūkininkų nuomonės gali būtų pagrįstos nuojautomis ar numanymais didinti ar mažinti kvotas, todėl pirmiausia reikia atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas. Tinkamai viską sureguliavus, Lietuvoje gali gyventi ir 1 000 vilkų“, – redakcijai sakė L. Daukša.

Sprendimas nepriimtas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Petro ADEIKIO nuotraukos

Viršelyje: Klaipėdos r. Vainotiškės k. ūkininkas Mindaugas Žąsytis ir Petras Adeikis su išimtu iš gamtos probleminiu vilku. Jį sumedžiojo P. Adeikis, dvi paras tykojęs prie papjautos telyčios.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.