Vilkyškių pieninė įsigijo MPK skolas: komentuoja Gintaras Bertašius

Šis susitarimas pasiektas po to, kai teismai galutinai pripažino, kad 2019 m. mirusio MPK savininko Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas ir teismuose nutraukiami ginčai dėl MPK ir jos valdytojos – įmonės „Karpis“ – valdymo. Teisėtu testamentu visą savo turtą R. Karpavičius paliko antrajai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui. Beje, jau kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodydavo pranešimų, kad viena Lenkijos pieno perdirbimo bendrovė (ŪP žiniomis, „Polmlek“) jau kelerius metus bendrauja su MPK, ketindama įsigyti tiek ją, tiek jos valdomą Lukšių pieninę.

Komentuoja „VILVI Group“ generalinis direktorius Gintaras BERTAŠIUS:

„Taip, mes nusipirkome šį kreditorinį reikalavimą. Mums „Šiaulių bankas“ tiesiog pasiūlė ir mes tuo pasinaudojome, įsigijome MPK skolas bankui. Pastarasis veiksmas dar nereiškia MPK įsigijimo, todėl dabar kol kas dar nieko negalime daryti, nes bet kas mums gali skolas sumokėti (patys MPK ar kažkas kitas už juos) ir atsiskaityti su mumis. Ūkiškai kalbant, šiandien mes jiems esame lyg bankas – toks yra dabartinis statusas, nes kreditorinis reikalavimas nereiškia MPK akcijų įsigijimo. Bet kas dar gali skolą perpirkti, nes mes dar nesame įsigiję akcijų. Šiandien tokia galimybė yra. Tai ypač svarbu pažymėti, nes ir gerai suprantantys finansų valdymą „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai dar gali susipainioti. Aš tik po savaitės ar dviejų daugiau apie tai žinosiu, todėl ir apie ketinimus šiuo metu dar negaliu pasakoti.

„VILVI Group“ jau įpusėjo gamyklos Bauskėje (Latvija) statybą, kurios vertė – daugiau nei 50 mln. Eur. Prie šio projekto įgyvendinimo apie 10 mln. Eur prisideda Latvijos valstybė. Prasideda šios gamyklos įrangos montavimo darbai, o kitais metais ten jau gaminsime sūrį.

Kalbėdamas apie pieno reikalus, noriu pažymėti įdomią situaciją, kad šiandien mes apie 50 proc. žalio pieno perkame ne iš Lietuvos pieno gamintojų. Lygiai 50 proc. pieno perkame Latvijoje ir Estijoje, kurio nedidelę dalį į tam tikrus produktus perdirbame jau Latvijoje, Bauskėje. Ten gamyklą įsigijome prieš ketverius metus, o dabar naująją statome šalia jos. Naujojoje bus gaminami tik sūriai, o senojoje, kaip ir iki šiol, priimamas pienas bus separuojamas, pasterizuojamas, apdorojamos išrūgos. Kadangi esame tapę jau tarptautine kompanija, mes žiūrime į Baltijos šalis kaip į vieną pieno rinką.

Būsima sūrinė savo apimtimi yra gana didelė – tai 8,5 tūkst. kv. m pastatas. Beveik visas latviškas ir estiškas pienas bus perdirbamas Bauskėje. Dabartinėms „VILVI Group“ pieninėms darbo beveik nesumažės, nes tam tikrą pieno kiekį iš kitų Baltijos šalių atsivešime ir į Lietuvą. Šiandien būsimai gamyklai Bauskėje jau turime užsitikrinę daugiau nei pusę reikiamo pieno kiekio – 300 t per dieną. Joje galėsime perdirbti 500 t pieno dieną. Lietuvoje gamyklos be darbo tikrai nestovės.

Svarbi žinia, kad pieno gamyba Baltijos šalyse per metus padidėja beveik po 300 t per dieną. Toks augimas pasiektas jau dvejus metus iš eilės – ir 2023, ir 2024 m. Tai reiškia, kad gruodžio 31 d. primelžiama beveik 300 t pieno daugiau nei tų pačių metų sausio 1-ąją. 2023 m. Estijoje pasiektas 8,2 proc. prieaugis, 2024-aisiais Lietuvoje – 3,2 proc., Estijoje – apie 5 proc. Tai rodo, kad naujų gamyklų pajėgumai bus išnaudoti.

Viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta, kad pieno perdirbimo įmonėms pritrūks pieno žaliavos, karvės yra pjaunamos, parduodamos, bet nieko tragiško nevyksta. Statistika yra kitokia – pieno visose Baltijos šalyse primelžiama vis daugiau.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.