– Į politinį lauką įšokusios naujos partijos reitingai, sprendžiant iš apklausų, po Seimo rinkimų dar pakilo. Turbūt žmonės tikisi kažko naujo ir galbūt laukia šalyje permainų. Su kokiais pirmaisiais sunkumais susidūrėte, prasidėjus realiam darbui?
– Kaip partija NA yra naujas darinys, bet pats asmeniškai politikoje esu jau 17 metų, nuo 2008-ųjų dirbu Seime, o ir anksčiau su tuo susidūriau. Tad žmonių ratas, kuris žinojo mane kaip politiką, buvo didelis. Taip pat ir mūsų partijos kandidatų į Seimą sąraše buvo daug žinomų politikų. Todėl nesakyčiau, kad atsiradome iš niekur, ir rinkėjai kažko naujo tikisi. Naujos buvo, pavyzdžiui, Arūno Valinsko, Neringos Venckienės vadovaujamos partijos, į Seimą ėjo žmonės, kurie anksčiau nebuvo politikoje.
O sudėtingiausi iššūkiai yra tai, kad, įsiveržus į politinių jėgų trejetuką, kolegos suprato, jog čia galimas ilgalaikis projektas ir yra nemažas žmonių palaikymas, ir pradėjo mus daužyti iš visų pusių. Ir tam pasitelkė visas įmanomas priemones – visuomenės informavimo, teisėsaugos ir t. t. Todėl sunkumas yra ir tai akivaizdžiai yra matoma – nėra ryto, dienos ir vakaro be Žemaitaičio. Atrodo, kad dėl visko kaltas tas Žemaitaitis, ir bandoma sukurti valstybėje tokio demono istoriją, kad reikia geriau balsuoti už savus, tuos sisteminius, nors jie gali būti kokie nors „žulikai“, bet vis tiek jie yra savi. O šis atėjęs bando mūsų kieme kažkokią tvarką daryti. Tai, ko gero, ir yra sudėtingiausias dalykas. Kada kuria mitą apie tave, labai sudėtinga greitai imtis realių veiksmų, nes tai reikalauja darbo. Tiesiog kolegos mato konkurenciją ir, kaip minėjau, tame lauke naudoja visas įmanomas priemones. Matome, kiek buvo pradėta tyrimų, bet visi jie subliuško, tik „žydų klausimas“ dar važiuoja, o kiti baigėsi niekuo.
– Kai tarėmės dėl interviu, sakėte, kad esate labai užimtas, važinėjate po Lietuvą pas rinkėjus. Asmeniškas bendravimas su žmonėmis dabar yra pagrindinis jūsų komunikacinis laidas?
– Taip, kiekvieną dieną važinėju po šalį, Seime dabar pertrauka, nevyksta plenariniai posėdžiai, dirbama tik komitetuose ir komisijose, tai parlamentarai įpareigojami dirbti savo apygardose. Visi elgiasi skirtingai: vieni gal skrenda kur pailsėti, kiti dar kažką daro, o mes pasirinkome kitą principą – dar kartą apvažiuoti visą Lietuvą. Jau tris kartus pravažiavau, dabar važiuoju ketvirtą kartą padėkoti žmonėms, kad jie pasitikėjo NA, pristatyti koalicinę sutartį, Vyriausybės priemonių ir įgyvendinimo planą bei mūsų uždavinius.
Manau, kad Lietuvos politikoje per 34 metus to dalyko nebuvo, nes išrinkto politiko rinkėjai dažniausiai nematydavo 3,5 m., tik kai lieka šeši mėnesiai iki rinkimų, jie atvažiuoja, saldainių ir kavos padalija, iš tribūnų meiliai pašneka ir su broliais Aliukais pašoka. Mes į tokias šventes nevažiuojame, bet einame pas žmones kalbėtis. Juolab kad yra atsiradęs „vieno langelio“ principas – kvailystė, kai žmonės yra nustumti, pas merą ir kitur nepateksi, o gyventojai nori tiesioginio bendravimo su jo išrinktu valdžios atstovu, nesvarbu, ar jis už jį balsavo, ar ne, bet pageidauja išsakyti savo bėdas ar pateikti pasiūlymus. Bet dabar jiems belieka „mauzoliejų“ durų rankeną pabučiuoti, nes klausia, ar užsiregistravai, jeigu ne – eik šalin. Jau pas gydytojus greičiau papulsi nei pas merą.
– Kuri iš NA priklausančių ministerijų greičiausiai „įsivažiuoja“?
– Realiai visos trys ministerijos „įsivažiuoja“. Gal Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo daug lengviau, nes į žemės ūkio ministro pareigas atėjo žemdirbių bendruomenės deleguotas Ignas Hofmanas, dėl jo nebuvo dvejonių, prezidentas neatmetinėjo jo kandidatūros, kaip buvo su kitais, ir, galima sakyti, tyčiojosi iš tų daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie balsavo už NA. Tik tiek, kad yra problemų su teisėsaugos pažymomis, nes kai reikia įdarbinti viceministrą, ministro patarėją ar kanclerį, gali užtrukti nuo 2 sav. iki 1,5 mėn., kol tokias pažymas išduoda. Tai trukdo, bet čia nieko nepadarysi, yra biurokratiniai dalykai, saugumas, o to reikia paisyti.
Aplinkos ministrui Povilui Poderskiui irgi buvo gana lengva, nes jis yra dirbęs administracinį darbą, buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vienos iš Aplinkos ministerijos (AM) įstaigų vadovas. Gal sudėtingiau yra teisingumo ministrui Rimantui Mockui, nes jis advokatas, pastaruosius 6 m. nedirbo biurokratinio darbo. Juolab kad į Teisingumo ministeriją pasikviesti žmones viceministro ar kanclerio pareigoms itin sudėtinga, nes kai kalbini, pavyzdžiui, advokatą, tai jis žiūri į atlyginimą. Be to, šioje srityje yra daug problemų su Europos žmogaus teisių teismo konstatavimu, kad yra daug pažeidimų kalėjimuose dėl kalinių gerovės.
– O kuriai ministerijai iškelti sunkiausi uždaviniai ir kuriai Jūs skiriate daugiausia savo asmeninio dėmesio?
– Didžiausi uždaviniai – ŽŪM, nes praktiškai turėjome „pusgalvius“ ministrus, po Kęstučio Navicko atkurti su ŽŪM normalius bendravimo santykius tikrai užtruks. Be to, I. Hofmanas yra ūkininkas, ne politikas ir vadybininkas, todėl jam tas procesas nebus lengvas. Valdininkai jau dabar bando visaip sukioti, gal ir pataikauja, matyt, yra ir padlaižių, ir tokių, kurie bando visais įmanomais būdais pakenkti. Ūkininkai laukia veiksmų, yra skirtingi sektoriai – grūdininkų, paukštininkų, pienininkų ir kt., visi turi savų interesų, kai pradedi visų klausytis, tai norisi juos palikti vienus, kaip renkant popiežių – kol nesusitaikys, neišsirinks, tol neišeis iš kabineto.
Kitas dalykas – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) pinigai, didžiausia problema AM, nes yra 4 pažeidimai dėl RRF neįgyvendintų projektinių dalykų.
– Panašu, kad nelengvai formuojama žemės ūkio ministro politinė komanda, vienas patarėjas, kuris svaidosi įtarimais, su triukšmu atleidžiamas iš pareigų...
– Čia labai paprastas dalykas – žmogus mokėjo gerai save parduoti, jis yra daug kur dirbęs patarėju, pavyzdžiui, premjero Algirdo Butkevičiaus, bet, pasirodo, turi vieną ydą, kuri mums nebuvo žinoma. Jis įsivaizduoja esąs kažkoks vos ne specialus agentas, norintis be įspėjimo filmuoti ir fotografuoti. Laimė, kad nekilo didesnis skandalas, darbuotojai nesikreipė į teismus ir į Darbo inspekciją, kad vienas iš ministro patarėjų slaptai filmuoja ministerijos darbuotojus. Tą istoriją labai greitai reikėjo gesinti, ministras greitai priėmė ryžtingą sprendimą, nes kai pradėjo plaukti žmonių skundai, informacija, tai jau nesinorėtų, kad būtų blogiau.
– Kaip paaiškintumėte, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Jurbarko skyriaus vadovas ir vienas iš kandidatų į šios partijos pirmininkus Daivaras Rybakovas buvo įdarbintas Jūsų politinėje įtakoje esančioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) vyresniuoju patarėju? D. Rybakovas dirbo ministro K. Navicko patarėju ir buvo atsakingas už trumpųjų maisto grandinių kūrimą bei kooperaciją. Žemdirbių bendruomenė aiškiai mato jo veiklos rezultatus.
– Tai protu nesuvokiamas dalykas ir nepotizmo atvejis. Apskritai dėl NMA, ko gero, yra daugiausia skundų, kita yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), bus padėtas istorinis taškas dėl „Lietuvos žirgyno“ padalinio Riešėje ir ketvirta pagal problematiką yra Valstybinė augalininkystės tarnyba. Beje, dabar ir dėl „Ekoagros“ gauname daug nusiskundimų.
Bet NMA direktorius, matyt, nesupranta, kad tokių dalykų negalima daryti, bendras pozicijas reikia derinti su ministru. Nesakau, kad D. Rybakovas geras ar blogas darbuotojas, bet kai neinformuoji ministro apie politinio pasitikėjimo pareigūnų priėmimą ir kai sukuriamas etatas, tada kyla pasitikėjimo pačiu direktoriumi klausimas. Ar jis nusiteikęs dirbti, ar galbūt į kai kuriuos projektus, galimai susijusius su konservatoriais, žiūri galimai ne taip akylai? Kas galėtų paneigti, kad pienininkystės sektoriuje, kur dabar 40 ar 20 mln. Eur buvo padalyta, konservatorių partijos nariai paramą galbūt gavo išimties tvarka? Tuos likusius 10 ar 12 projektų reikėtų audituoti ir pasižiūrėti, ar, pavyzdžiui, buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius nesilankė tuose ūkiuose, gal jie ar jų šeimos nariai yra konservatorių partijos nariai? Tai turėtų ištirti Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes turime įvairiausios informacijos dėl pastarojo paramos skyrimo pieno ūkiams – 10 ar 12 projektų suma yra kosminė.
– Minite ir problemas dėl VMVT. ŪP atskleidė ne vieną šios tarnybos galimai aplaidaus darbo ar nekompetencijos pavyzdį – aprašė rezonansinius atvejus, tačiau nuo tarnybos vadovės Audronės Mikalauskienės viskas nubėga tartum vanduo nuo žąsies. Kaip čia yra?
– Taip, tie skandalingi atvejai žinomi, kai, pavyzdžiui, ūkininkas pardavė šešis paršus, bet sveikų kiaulių mėsą veterinarai paėmė utilizuoti, nes nebuvo kažkokios varnelės uždėta. Čia sudėtinga kažką ir padaryti, nes mojuojama esama tvarka, europiniais reglamentais ir pan. Bet vadovė po tokių įvykių net nesiima priemonių taisyti esamą situaciją ar bandyti kažką paaiškinti. Tai parodo, kad tarnybos vadovė negeba nūnai prisiimti atsakomybės už vadovaujamoje įstaigoje vykstančius procesus. Veterinarijos pareigūnai skundžiasi, kalba apie galimą mobingą, taip pat ir apie tai, kad informatikos ir teisės skyriai plečiasi, o kitur yra problemų. Kai kalbame su pasienio vadu, čia taip pat ryškėja problemos dėl veterinarijos pareigūnų, kurie punktuose dirba su trečiosiomis šalimis, darbo ir poilsio grafiko. Pareigūnai važiuoja iš Vilniaus, Utenos ir kitur, atstumai iki darbo vietos nemaži, degalai nekompensuojami, kilometražas gana didelis, todėl kyla klausimas, ar užtikrinsime deramą šių funkcijų vykdymą. Įdomi situacija ir dėl darbuotojų konkurso, mačiau, kad buvo konkursas dėl Vilniaus skyriaus vadovo, bet jis, regis, atšauktas. Visi šie dalykai kelia abejonių dėl tarnybos veiklumo.
– Šiemet degalų akcizų tarifus papildė CO2 dedamoji, dar siūloma sunkųjį transportą apmokestinti ne tik už naudojimąsi keliais, bet ir už CO2 išmetimus, taip pat išplėsti mokamų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Nuo 2026 m. turėtų pradėti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema. Visa tai didins ne tik transporto sąnaudas, bet ir atsilieps visiems vartotojams. Ar tai NA programos projekcija Vyriausybės programoje?
– Pirmiausia reikia priminti, kad CO2 dedamosios ir degalų akcizo projekto pagrindinis iniciatorius ir autorius buvo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siekė, kad Lietuvoje būtų įvesta CO2 dedamoji ir padidintas akcizas, dėl to prezidentas dėjo asmeniškas pastangas, dirbo su visomis Seimo frakcijomis. Kai žmonės tuo piktinasi, tai turėtų žinoti, kad čia ne Seimo ar Vyriausybės, o asmeninis prezidento indėlis, jog nuo šių metų kainoje atsirado CO2 dedamoji ir pabrango degalai. O kiti dalykai dar bus svarstomi.
– „Sodra“ vėl išsiuntinėjo žmonėms žinią, kad jie priverstinai įtraukiami į pensijų fondus, privatus kaupimas vėl ir vėl brukamas, nepaisant to, jog piliečiai jau yra to atsisakę. Ar ir toliau į tai bus žiūrima pro pirštus, o iš valstybės biudžeto į pensijų fondus kasmet pervedama po 300 mln. Eur visų mokesčių mokėtojų pinigų?
– Esame sutarę, kad bus panaikintas priverstinis įtraukimas į pensijų fondus, tačiau tai, ko gero, bus nuo liepos 1 d. Dabar laiškai dar yra siuntinėjami, bet per vasario mėnesį turime svarstyti pasiūlymą ir apsispręsti, kad tokios prievartos neliktų. Kitas dalykas – dėl sukauptų pinigų atsiėmimo, čia yra keletas pasiūlymų, iš kurių vienas mūsų būtų toks: į pensiją išeinančiam žmogui leidžiama pasiimti visus jo sukauptus pinigus, kitas variantas – leisti pasiimti pusę sumos, kitą pusę išmokant per „Sodrą“ anuitetais. Įvairių pasiūlymų yra dėl dabartinių 50-mečių pensijų fonduose sukauptų pinigų – leisti pasiimti 25 proc. ar visą sumą, bet tokiu atveju reikėtų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dar reikia nepamiršti, kad tada jie negaus „Sodros“ pensijų anuiteto. Pats siūlyčiau diferencijuoti: jeigu iki pensijos liko 15 ir daugiau metų, leisti pasiimti sukauptą sumą, bet sumokant 15 proc. GPM, jeigu liko 10 m., bet ne daugiau kaip 15 m., – sumokėti 10 proc. GPM, o jeigu liko 5 m., bet ne daugiau kaip 10 m., sumokėti 5 proc. GPM.
Dėl iš biudžeto skiriamų 300 mln. Eur kol kas nėra vienos teisingos „vakcinos“, kaip čia geriau pasielgti – ar toliau primokėti, kaip buvo nuspręsta Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laiku, ar, žiūrint pragmatiškai ir valstybiškai, to nedaryti.
– Netyla žmonių skundai dėl „Ignitis grupės“, kad iš aukšto žiūrima į elektros ir dujų vartotojus, su jais nesiskaitoma, ypač kenčia žmonės, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis. Visgi valstybės rankose yra apie 70 proc. įmonės akcijų. O gal svarstote galimybę nacionalizuoti, t. y. grąžinti „Ignitis“ visas akcijas valstybės nuosavybėn?
– Reikėtų priminti, kaip tas gigantas ar monstras pas mus atsirado. Savu laiku buvo nuspręsta, kad energetines įmones reikia sujungti į vieną. Valdymo prasme – verta, bet „Igničio“ situacija pasikeitė, kai tuometis premjeras S. Skvernelis su dabartiniu ir tuomečiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu leido privatizuoti dalį įmonės akcijų. Tada ir prasidėjo vargai, nepriklausomos valdybos nariams neįmanoma nieko nurodyti. Kitas dalykas – apskritai valstybinių įmonių valdymas buvo atiduotas Finansų ministerijai, kuri neturi supratimo apie energetiką ir valdymą, nes jos akiratyje labiau yra mokestiniai dalykai. Logiškiausia dabar būtų išpirkti tas akcijas ir paimti į valstybės rankas. Mes buvome pateikę tokį pasiūlymą, bet koalicija tam nepritarė. Gal bus pakeista valdyba, nes manau, kad didžiausia problema yra būtent dėl valdymo principų.
– Ką NA mano dėl aktyviai stumiamų jūros vėjo jėgainių parkų projektų? Kokia jų prasmė ir kas yra naudos gavėjai?
– Naudą gaus tiktai „Ignitis“ ir tie privatininkai, kurie valdo apie 25 proc. bendrovės akcijų. O naudos valstybės mastu niekaip nebus, nes jeigu statysime 700 MW galios vėjo jėgainių parkus jūroje, mums tai kainuos arti 4 mlrd. Eur. Yra pakeistas įstatymas, kad vėjo jėgainių jūroje parką galima pirkti iš vieno tiekėjo, kitas dalykas – nustatytos tokios aukštos kainų „grindys“, kokių Europoje nėra, ir tai, manau, yra nusikalstama. 1 kWh „grindų“ kaina, regis, 7,5 ct, o vidurkis yra apie 4 ct, „lubos“ – 12,5 ct, o Vokietijoje 1 kWh „lubų“ kaina 2033 m. yra 10 ct. Kitas dalykas – mes įsipareigojame jūros vėjo jėgainių parko vystytojams 15 m. mokėti po 200 mln. Eur kompensacijas. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tai išbrangina konkursą ir už tai moka vartotojai. Galime palyginti: „Ignitis“ Škotijoje dalyvauja jūros vėjo parko projekte, ten statomas 880 MW parkas, kurio galia beveik 200 MW didesnė nei Lietuvoje, bet ten projektas kainuoja tik 2 mlrd. Eur, o mūsų – 4 mlrd. Eur.
Dar vienas dalykas – kabeliavimas. Jie nori užimti dabartines oro linijas, kurios yra sausumoje. Jeigu sausumoje bus pagaminta daugiau vėjo ir saulės jėgainių energijos, čia bus sustabdytos vėjo jėgainės ir priverstiniu būdu energija bus imama iš jūros. Sausumos vėjo energijos savikaina yra 2,4–3,5 ct/kWh, o jūros vėjo energijos – apie 5 ct/kWh. Taigi, sausumos vėjo pagaminta elektros energija yra maždaug du kartus pigesnė.
Svarbus ir nacionalinio saugumo aspektas. Mes turime nelaimingų atsitikimų dėl elektros kabelio nutraukimo Baltijos jūroje. Jeigu būtų nutrauktas 700 MW kabelis, Lietuva iš dalies liktų be elektros. Tai sutvarkyti prireiktų 7 mėn. Tokiu atveju būtume priversti užkurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių elektrines ir kūrenti dyzelį, mazutą, dujas. Tad reikia gerai pagalvoti, kokia bus žala valstybei ir vartotojui.
– ŪP rengė ne vieną publikaciją apie nacionalinio transliuotojo LRT nusigręžimą nuo visuomenės problemų ir pataikavimą konservatorių valdančiajai daugumai, apie jo menkavertį turinį ir administracijos išvešėjimą. NA programinis siekis – atlikti šioje įstaigoje auditą – jau pildosi. Prašome pakomentuoti tai plačiau.
– Seimo Audito komitetas jau kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų atliktas medijų auditas. Nacionalinis transliuotojas, kuris yra finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, puola mane ir sako, kad norima kištis į jų vidų ir pan. Gal ten trūksta teisininkų ar sveiko proto, nes mes nesikišame į turinį, tik norime sužinoti, kaip yra panaudojami pinigai, kam mokami priedai, premijos, kaip naudojami komerciniai pinigai, kaip naudojama technika ir t. t. Mus domina tik finansiniai dalykai, o ne turinys. Norėčiau tikėti, kad auditas bus atliktas, bet tai priklauso nuo koalicijos partnerių, tam turi pritarti socialdemokratai ir demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Valstybės kontrolė šį auditą jau yra įsitraukusi į darbotvarkę.
– Visuomenėje vis atviriau kalbama, kad miško savininkų teisės buvo suvaržytos dėl „lentpjūvių“ interesų. Tad gal NA imsis atstatyti konstitucines žmonių teises disponuoti savo turtu: leisti dalyti savo miško valdą į bet kokias dalis, savaime užaugusį mišką bet kada išmiškinti ir galop leisti miško savininkams miške kurtis sodybas, statytis namus?
– Namus galėtų statyti, bet kyla problema dėl nuotekų ir kitos infrastruktūros. Aišku, dabar yra įvairių biovalymo įrenginių. Ko gero, būtų galima galvoti apie leidimą statyti tam tikroje teritorijoje kokį vasarnamį. Bet gali atsitikti taip, kaip su kolektyviniais sodais, kai politikai prieš dvidešimtmetį ten leido statyti gyvenamuosius namus, bet neišvystė infrastruktūros – nenutiesė kelių, elektros, vandentiekio, nuotekų tinklų. Tai, manau, buvo nusikalstamas sprendimas, nes daug sodų gyventojų tapo lyg įkaitais, nes nėra reikiamos infrastruktūros.
Dėl miško, tai jeigu yra miško paskirties žemė, ten miškas ir gali augti. Jeigu sakome, kad turėtume leisti statyti, tada reikia numatyti, kokiame plote ir kiek galima statyti, tarkime, 5 ha miške leidžiama turėti 50 kv. m vasarnamį. Toks modelis yra Skandinavijoje, bet pats neturėčiau čia griežtos nuomonės.
Dėl medžių savaiminukų yra priimtas sprendimas, kad kai užauga iki atitinkamo skersmens, tampa mišku. Tad jeigu žmogui yra suformuota žemės ūkio paskirties žemė ir įstatymas numato, kad žemė turi būti naudojama pagal paskirtį ar palaikoma agrarinė būklė, tai reiškia, jog žmogus nesilaikė nustatytos prievolės tinkamai išlaikyti žemę. Kitas dalykas, kad žemės apskritai trūksta, ir kai žemės ūkio paskirties žemėje, pavyzdžiui, leidžiama statyti saulės jėgainės, manau, tai yra nesusipratimas.
– Kokius didžiausius buvusio ministro K. Navicko „nuopelnus“ žemės ūkiui išskirtumėte?
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 24 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.