Virtualus aptvaras – neabejotina pažanga ar vis dėlto kelia stresą ganomai bandai?

Virtualaus aptvaro esmė ta, kad ūkiniai gyvūnai dėvi specialius antkaklius su integruota globalios navigacijos palydovine sistema (GPS) ir prietaisu, generuojačiu garsinio signalo ir elektros impulso atsaką tuomet, kai gyvūnas kerta nustatytą virtualią ribą. Ties šia skaitmenine linija gyvūnas pirmiausia išgirsta įspėjamąjį akustinį signalą, o peržengęs ją patiria nedidelį elektros impulsą – taip paskatinamas atsitraukti ir įpratinamas laikytis virtualaus aptvaro teritorijoje.

GPS antkaklis mobiliuoju ryšiu siejamas su šeimininko išmaniojo įrenginio programėle. Taigi bandą galima stebėti per nuotolį. Mobiliąja programėle nustatomos virtualios ganyklos ribos, kurios gali būti bet kokios geometrinės formos.

Mokslininkai siekia išsiaiškinti virtualaus aptvaro poveikį gyvūno gerovei. Virtuali riba gyvūnui nėra akivaizdi, todėl kyla abejonių, kaip jis suvokia dirgiklį, kokį stresą kelia tokia sistema, pagaliau, kiek praktiškai ji yra pritaikoma ir patikima.

Viena iš Europos šalių, kuriose virtualios ganymo sistemos dar nėra leidžiamos – Šveicarija.

Šveicarijos federalinės vyriausybės žemės ūkio mokslinių tyrimų kompetencijos centro „Agroscope“ tyrėjai trejus metus (2021–2023) tyrė virtualią aptvarų sistemą (projektą finansiškai parėmė Šveicarijos žemės ūkio mašinų asociacija (SLV).

Kaip teigiama neseniai paskelbtose tyrimo išvadose, ganomos melžiamos karvės ir galvijai prie sistemos įprato greitai, jokio neigiamo ilgalaikio poveikio gyvūnų gerovei nepastebėta.

„Rezultatas yra teigiamas: karvės išmoko teisingai reaguoti į virtualią ribą vidutiniškai po aštuonių elektrinių dirgiklių“, – teigiama „Agroscope“ pranešime. Pasak tyrėjų, tai atitinka kitus tyrimus: dauguma atsako signalų įvyksta per tris pirmąsias dienas, o vėliau to prireikia vis rečiau.

Taip pat tyrėjai atkreipia dėmesį, kad antkaklio elektrinis impulsas yra apie 25 kartus silpnesnis palyginti su įprasto elektrinio aptvaro, o kaklas yra kūno dalis, kuri yra mažiau jautri skausmui nei snukis, kuris paprastai pirmiausia nukenčia prisilietus prie elektrinio aptvaro.

Siekiant įvertinti gyvūnų reakciją į stresą „mokymosi“ proceso metu, buvo atsižvelgiama į įvairius rodiklius, tokius kaip gyvulio aktyvumas ir elgesys gulint, pašarų suvartojimas, kūno svoris ir primilžis, streso hormono kortizolio kiekis piene.

Pasak tyrėjų, virtualus aptvaras ūkininkui leidžia sutaupyti laiko, nes skaitmeninę ribą galima perkelti keliais programėlės paspaudimais, o ganyklų valdymas yra nesudėtingas.

Ar naudotumėte virtualią tvorą?

„Ar naudotumėte virtualią tvorą?“ – savo skaitytojų ūkininkų pasiteiravo „Schweizer Bauer“, pasidalijęs „Agroscope“ tyrimo išvadomis.

Ir štai kas įdomu. Beveik 39 proc. skaitytojų atsakė: „Ne, jokiu būdu“. Vis dėlto palaikančiųjų persvara šiek tiek didesnė. Apie penktadalį ekspres apklausos dalyvių pasakė, kad naudotų dalyje ganyklų, daugiau nei ketvirtadalis inovaciją pritaikytų visose savo ganyklose. Tiesa, nemažai ir neapsisprendusiųjų: beveik 15 proc.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.