Kodėl draudžiamos šunų išvaizdos „tobulinimo“ operacijos negalima lyginti su kastravimu?

Šunų ausų, uodegos trumpinimas (kupiravimas) yra visoje Europos Sąjungoje (su tam tikromis išimtimis kai kuriose valstybėse) yra draudžiamas. Lietuvoje tokios operacijos draudžiamos nuo 2004 m.

Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Šunų kupiravimo šalininkai šią procedūrą lygina su kastracija – esą jei galima operuoti šunis juos kastruojant / sterilizuojant, tai kodėl draudžiama trumpinti ausis ar uodegas?

Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, tai nelyginami dalykai. „Kastracija yra visame pasaulyje pripažinta saugi operacija, kuria ne tik kontroliuojama gyvūnų populiacija, bet ir galima išvengti sveikatos problemų. Kastravimas ir sterilizavimas sprendžia Lietuvoje itin opią beglobių šunų ir kačių problemą. Tai daroma ir visose pažangiose šalyse. Nėra jokio kito humaniško būdo, kaip būtų galima kontroliuoti keturkojų augintinių skaičių. Tuo tarpu kupiravimas – tik dėl grožio ir mados atliekama operacija, sukelianti gyvūnui kančią, neigiamai veikianti gyvūno elgesį ir sveikatą“, – apie tai, kodėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šunų kupiravimas yra draudžiamas, pasakoja GGI vadovė.

Kastruojant kontroliuojama beglobių gyvūnų populiacija

Nesterilizuotas kates ir šunis reikia nuolat saugoti, kad jie per rują nepabėgtų. Priešingu atveju patelė gali atsivesti nepageidaujamų palikuonių.

Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės B. Vaitiekūnaitės, ypač nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse gyvūnai nėra sterilizuojami. Vis dar pasitaiko atvejų, kai nepageidaujamos vados brutaliais būdais atsikratoma.

Surasti namus visiems šeimininkų ieškantiems beglobiams šunims, ypač mišrūnams, labai sudėtinga, prieglaudos perpildytos. Deja, namų ieškančių beglobių gyvūnų kelis kartus daugiau nei žmonių, kurie būtų pasirengę juos priimti į savo namus.   

„Vienintelis kelias sumažinti beglobių, bešeimininkių ir niekam nereikalingų, prastomis sąlygomis laikomų  šunų ir kačių skaičių – yra juos sterilizuoti, kastruoti. Tik taip galima kontroliuoti naminių gyvūnų populiaciją šalyje, kitu atveju ir toliau turėsime perpildytas prieglaudas ir girdėsime istorijas apie miške paliktus mažus šuniukus, valkataujančius, neprižiūrėtus, sergančius gyvūnus“, – apie būtinybę sterilizuoti ir kastruoti naminius gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė.

Nesterilizuojant ir nekastruojant gyvūnų, jų populiacija auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1 000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkstančių.

Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose  organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP), kurios metu sterilizuojamos beglobės katės, kastruojami beglobiai katinai.  Tai labai veiksminga programa, kurios metu gyvūnų populiacija yra mažinama humanišku metodu. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, ne visos savivaldybės programai vykdyti skiria biudžeto lėšų. Yra pavienių savanorių, kurie programą vykdo veterinarines procedūras apmokėdami asmeninėmis lėšomis.

Šunų ausų, uodegų trumpinimas – beprasmė procedūra

Šia procedūra nėra sprendžiamos jokios su gyvūnų auginimu ar jų sveikata susijusios problemos. „Šunys kupiruojami tik dėl mados. Įsivaizduojama, kad tam tikrų veislių šunys turėtų atrodyti „grėsmingai“, todėl siekiama, kad jų ausys būtų „stačios“. Ir tik dėl tokių kosmetinių priežasčių imamasi gyvūnus nelegaliai žaloti. Veterinarai, atliekantys tokias nelegalias procedūras, net gali prarasti licenciją, tačiau net tai dalies veterinarijos specialistų nuo nelegalių operacijų neatgraso“, – apie kupiravimo žalą pasakoja B. Vaitiekūnaitė.

Kokią įtaką sveikatai turi viena ir kita operacija

Kastruoti ir sterilizuoti šunys ir katės gyvena ilgiau. Atlikti tyrimai rodo, kad kastruotų ir sterilizuotų šunų ir kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie nebuvo sterilizuoti. JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirta daugiau nei 70 tūkst. gyvūnų, parodė, kad kastruotų šunų patinų gyvenimo trukmė buvo 13,8 proc., o sterilizuotų patelių – 26,3 proc. ilgesnė palyginti su vidutine gyvenimo trukme gentainių, kuriems šios procedūros nebuvo atliktos. Vidutinė nekastruotų ir nesterilizuotų šunų gyvenimo trukmė yra 7,9 metų, o kastruotų ir sterilizuotų – 9,4 metų.

Tai iš dalies susiję su rujos sąlygotu elgesiu. Rujos metu nekastruoti gyvūnai dažnai pabėga, gali pakliūti po automobilio ratais, pasiklysti, susižaloti. Taip pat jie įsivelia į kovas, kyla susižalojimų ir infekcijų rizika. 

Kastruojant ir sterilizuojant gyvūnus sumažėja tam tikrų ligų, vėžinių susirgimų rizika. Nesterilizuotos šuns patelės patiria didesnę riziką sirgti pūlingu gimdos uždegimu, pieno liaukų vėžiu ir kitomis su reprodukcine sistema susijusiomis ligomis. Nekastruoti patinai kur kas dažniau serga prostatos vėžiu.

Tuo tarpu dėl kosmetinių priežasčių atliekamos ausų, uodegų trumpinimo procedūros yra traumuojančios. Jos šunims sukelia daugybę sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.

Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis. „Ausys yra skausmingos, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų.  Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“, –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys.

Apie poveikį elgsenai

Kastruojant ir sterilizuojant išvengiama netinkamo naminių gyvūnų elgesio. Lytiškai subrendę nekastruoti šunys dėl poreikio poruotis gali būti agresyvūs, nubėgti toli nuo namų ieškant patelės dėl to dažnai pakliūva į avarijas, susižaloja. Kačių patinai konkuruoja dėl teritorijos, todėl peštynėse su kitais katinais patiria traumas bei kaip ir šunys yra linkę sprukti iš namų dėl ko iškyla rizika papulti po automobilio ratais. Nekastruoti katinai taip pat šlapimu žymi teritoriją ir taip apgadina interjerą, įsismelkia nemalonus kvapas.

Kupiravimas neigiamai veikia emocinę gyvūno sveikatą ir elgesį. Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pakisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas, kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas. 

Ar gali būti išimčių?

Priežasčių, kada šuniui išties reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug. Pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti, ar ausis yra sužeista. Ar operacija būtina dėl gyvūno sveikatos, sprendžia veterinarijos gydytojas. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.

Ragina būti pilietiškiems

„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškiems“, – su problema kviečia kovoti GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

Apie draudimo nepaisančius ir šunis žalojančius veterinarus, tokių šunų savininkus galima informuoti:

• Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) pasinaudojanti GGI parengta instrukcija https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas;
• arba pasinaudojant nuoroda https://www.nukirpoausis.org

GGI informacija

Viršelyje 123rf nuotr.