Vis dar neišvengiame profesinių ligų

Profesinės ligos yra svarbi XXI amžiaus visuomenės sveikatos problema. Jos vis dar yra daugelio ligų ir traumų, kurių būtų galima išvengti, priežastis darbo vietoje. Profesiniai susirgimai gali būti labai įvairūs – kvėpavimo takų, odos problemos, psichologiniai ar onkologiniai.

Lietuvoje pirmosios profesinės ligos pradėtos registruoti pokario metais. Tuomet jas registravo Sveikatos apsaugos ministerijos Sanitarinė epideminė valdyba. Duomenys buvo riboto naudojimo, juos galima skelbti tik spaudoje, turinčią žymą ,,naudotis tarnyboje“. Lietuvoje 1994 metais įkurtas ir veiklą pradėjo Profesinių ligų registras. Jame kaupiami duomenys tik apie oficialiai nustatytus ir patvirtintus profesinių ligų atvejus. Higienos institutas kasmet teikia Registro duomenis Europos Sąjungos statistikos tarnybai (Eurostat) ir Valstybės duomenų agentūrai.

Ilguoju laikotarpiu atvejų mažėja

Registro duomenimis, 2022 m. Lietuvoje oficialiai nustatyti 286 nauji profesinės ligos atvejai. Tai sudarė 20,1 atvejų 100 tūkst. užimtų gyventojų. Palyginti su 2021 m. šis rodiklis beveik nepakito, bet per pastarąjį dešimtmetį pastebimai sumažėjo (11,8 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų).

Asmenų, kuriems oficialiai nustatyta profesinė liga, buvo 142, arba 10 asmenų 100 tūkst. užimtų gyventojų. Per metus šis rodiklis kito nedaug, bet per dešimtmetį sumažėjo 9,7 asmens 100 tūkst. užimtų gyventojų.

Oficialiai nustatomų profesinių ligų atvejų pokytis stebimas visoje Europos Sąjungoje.

2013–2020 m. laikotarpiu 24 ES valstybėse narėse (išskyrus Vokietiją, Graikiją ir Portugaliją) iš keturių ligų grupių, kurioms turimi suvestiniai indeksai, labiausiai sumažėjo pneumokoniozė (-53 proc.) ir kontaktinis dermatitas (-43 proc.), kiek mažiau – profesiniai onkologiniai susirgimai (-16 proc.) ir kai kurių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai (-12 proc.)

Mažėjantis profesinių ligų atvejų skaičius gali būti susijęs su gerėjančiomis darbo sąlygomis, griežtesne kontrole, standartais, draugiškais žmogaus sveikatai. Vis daugiau asmenų atlieka darbus su sveikatai žalos nedarančiomis medžiagomis, ergonomiškesniais įrankiais. Nors, anot Eurostat specialistų, „Mažas profesinės ligos atvejų skaičius konkrečioje šalyje nebūtinai yra profesinės ligos nebuvimo požymis ar sėkmingos prevencijos įrodymas, tai gali būti ir duomenų pilnumo ar ataskaitų nepateikimo faktorius“

Dažniau – vyrai, vyresnio amžiaus grupės žmonės

Vertinant Lietuvos profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal lytį, pernai 74,1 proc. atvejų nustatyta vyrams ir 25,9 proc. – moterims. Lyginant pokytį su 2021 m., profesinės ligos atvejų vyrams dalis sumažėjo 1 proc., o moterims tiek pat išaugo.

Didžiausia dalis profesinės ligos atvejų nustatyta 60–64 m. amžiaus grupėje (45,1 proc.). Toliau atvejų mažėja sulig kiekviena paskesne amžiaus grupe: 25,9 proc. teko 55–59 m. amžiaus grupei, 17,1 proc. – 65+ m. amžiaus grupei, 7,7 proc. – 50–54 m. amžiaus grupei...

Daugiausia profesinių ligų atvejų per metus sumažėjo 50–59 amžiaus grupėje (-5,6 proc.), o padaugėjo 60–64 amžiaus grupėje (+5,2 proc.).

Labiausiai paplitusios profesinės ligos

Daugiausiai nustatyta jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligų (62,6 proc.). Per metus jų skaičius didėjo, nors neženkliai (+0,3 proc.).

18,9 proc. atvejų sudarė nervų sistemos ligos. Šioje ligų grupėje atvejų dalis sumažėjo (-1,6 proc.).

Ausies ligų atvejai sudarė 16,1 proc. (+0,7 proc.).

Kvėpavimo sistemos ligų grupė sudarė 1 proc. atvejų (+0,6 proc.).

Odos ligos sudarė 0,7 proc. (+0,3 proc.).

Infekcinės ligos ir kitų ligų grupės sudarė po 0,3 proc. Infekcinių ligų atvejų dalis sumažėjo (-0,1 proc.).

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius – ketvirtoje vietoje

Profesines ligas lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji grupė – biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai (krovinių pernešimas ir kėlimas, darbo poza): jie sąlygojo beveik pusę visų profesinių ligų atvejų. Antroji grupė – fizikiniai veiksniai (mechaniniai virpesiai, triukšmas): jie lėmė 48,3 proc. atvejų (palyginti su 2021 m. -1,9 proc.).

Kitos ligų priežastys: cheminiai veiksniai (1,4 proc.), biologiniai veiksniai (0,7 proc.), psichosocialiniai veiksniai (0,3 proc.). Šios grupės profesinių ligų atvejų skaičius išaugo atitinkamai 1 proc. ir 0,9 proc.

Didžiausia dalis profesinės ligos atvejų tenka transporto ir saugojimo (23,1 proc.), statybos (21,7 proc.) ir apdirbamosios gamybos (20,3 proc.) sektoriams. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius yra ketvirtojoje vietoje – praėjusiais metais šiam sektoriui teko apie dešimtadalį (10,8 proc.) visų atvejų. Gera žinia ta, kad palyginti su 2021 m. jų dalis sumažėjo 3,5 proc.

Pasak Higienos instituto tyrėjų analizės, pagal profesijų grupes daugiau nei pusė oficialiai patvirtintų profesinės ligos atvejų nustatyta įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Ketvirtadalį sudarė kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų grupei teko 1,7 proc. visų profesinių ligų atvejų ir, beje, stebėtas jų augimas.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius yra ketvirtojoje vietoje – praėjusiais metais šiam sektoriui teko apie dešimtadalį (10,8 proc.) visų atvejų

Kuriose savivaldybėse daugiausia?

Didžiausias profesinių ligų atvejų skaičius 100 tūkst. užimtų gyventojų nustatytas Pakruojo r. sav. (250 atv. 100 tūkst. užimtų gyventojų) ir Telšių r. sav. (181,3 atv. 100 tūkst. užimtų gyventojų).

Mažiausias atvejų skaičius – Vilniaus m. sav. (0,6 atv. 100 tūkst. užimtų gyventojų), Klaipėdos m. sav. (2 atv. 100 tūkst. užimtų gyv.).

Žemės ūkio, miškininkystės sektoriuje daugiausiai profesinės ligos atvejų (26 proc.) nustatyta Šakių r. sav.

Kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams daugiausiai (40 proc.) atvejų teko Telšių r. sav.

100 tūkst. užimtų gyventojų Pakruojo r. savivaldybėje teko 250 profesinės ligos atvejų, kai Vilniuje – tik 0,6 atvejo.

Pagal Higienos instituto leidinį „Profesinės ligos Lietuvoje 2022 m.“

Asociatyvi 123rf nuotr.