Viskas, ką reikia žinoti apie augalų pasus

Kokioms sėkloms reikalingas augalo pasas?

Augalo pasas reikalingas šių augalų sėkloms (jos nurodytos 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/2072) XIII priede):

• Allium cepa L. (valgomieji svogūnai, valgomųjų svogūnų smulkusis variatetas);
• Allium porum L. (daržiniai porai);
• Allium L. (česnakai);
• Capsicum annuum L. (vienametės paprikos);
• Phaseolus coccineus L. (raudonžiedės pupelės);
• Phaseolus vulgaris L. (žemaūgės, daržinės ir vijoklinės daržinės pupelės);
• Pisum sativum L. (apvalieji, raukšlėtieji ir cukriniai žirniai);
• Solanum lycopersicum L. (valgomieji pomidorai);
• Vicia faba L. (daržo pupos);
• Brassica rapa L. (bastutinių šeimos augalai – ropės (Brassica rapa subsp. rapa), pekininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis) ir t.t.);
• Brassica napus L. (sėjamieji rapsai);
• Helianthus annuus L. (saulėgrąžos);
• Glycine max (L.) Merrill (gauruotoji soja);
• Medicago sativa L. (liucernos);
• Linum usitatissimum L. (sėjamieji linai);
• Oryza sativa L. (sėjamsis ryžis);
• Sinapis alba L. (baltoji garstyčia).

Augalo paso svarba, tiekiant rinkai augalinę produkciją internetu

Augalų pasų sistema Europos Sąjungoje (ES) pradėta taikyti 1993 m. Ja buvo siekiama užtikrinti augalinės produkcijos atsekamumą ES valstybėse. Pastaraisiais metais padidėjęs augalinės produkcijos pardavimas internete padidino augalų kenkėjų ir ligų grėsmę. Siekiant padėti spręsti internetinės prekybos problemas, 2019 m. buvo atnaujinti ES augalų sveikatos teisės aktai, į juos įtraukiant nuotolinės prekybos sutarčių (įskaitant prekybą internetu, užsakymus paštu, telefonu ar per socialinius tinklus) reglamentavimą. Vienas pagrindinių tokių aktų yra 2019 m. gruodžio 14 d. įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų (toliau – Reglamentas (ES) 2016/2031), kuriuo nustatyta esminė nuostata, kad visiems sodinti skirtiems augalams būtinas augalo pasas. Visi profesionalūs veiklos vykdytojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai), tiekiantys rinkai augalinę produkciją, privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, o suteiktas registracijos numeris privalo būti nurodytas augalo pase. Šiuo metu augalų pasus privalo turėti net ir mažmeninės prekybos atstovai, ir tai ypač svarbu, vykdant prekybą nuotolinės prekybos priemonėmis –  internetu, paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar kitaip. 

Pagrindinis reglamentavimo tikslas – sukurti sistemą, pagal kurią bet kurie (ypač tais atvejais, kai aptinkamas užkrėtimas karantininiais kenkėjais) augalai būtų, kiek įmanoma, skubiau atsekti iki pirminio tiekėjo bei jų auginimo vietos. Tai leistų, kiek įmanoma, labiau sumažinti pavojingų augalų karantininių kenkėjų plitimo grėsmę.

Augalo paso informacija

Augalo pasų formos specifikacijos (nelygu kam pasas skirtas) yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2313 priede (A, B, C, D dalys) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2313). Augalo pase turi būti nurodoma ši fiksuota informacija:

• viršutiniame kairiajame kampe yra spalvota arba juodai balta Europos Sąjungos vėliava;
• viršutiniame dešiniajame kampe yra žodžiai „Augalo pasas“, taip pat rašoma ir anglų kalba „Plant Passport;
• raidė „A“, po kurios nurodomas atitinkamos augalų rūšies arba taksono botaninis pavadinimas;
• raidė „B“, po kurios nurodomas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas augalo pasą išduodantis profesionalus veiklos vykdytojas, ISO kodas, brūkšnelis ir fitosanitarinio registro numeris;
• raidė „C“, po kurios nurodomas atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto atsekamumo kodas (siuntos numeris). Tai gali būti papildyta QR kodu, holograma, lustu ar kita atsekamumo kodui priklausančia duomenų laikmena;
• raidė „D“, po kurios nurodomas kilmės arba gamybos šalies ISO kodas.

Augalo pasas gali būti atspausdintas ant vazonų, kortelių, dėklų, augalų etikečių ir kitur. Tik reikėtų nepamiršti, kad augalo paso tekstas turi būti įskaitomas ir lengvai atskiriamas nuo bet kokios kitos informacijos. Taisyti augalo pasą negalima.

Reglamento (ES) 2016/2031 83 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje yra nurodoma, kad augalo pase atsekamumo kodas nėra privalomas tiems auginti skirtiems augalams, kurie yra paruošti ir tinkami tiekti rinkai galutiniams vartotojams bei nekelia rizikos ES karantininių kenkėjų paplitimui (tokio augalo paso pavyzdys pateiktas šios pastraipos apačioje). Tačiau Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1770 priede yra nurodyti sodinti skirtų augalų tipai ir rūšys, išskyrus sėklas, kuriems atsekamumo kodas augalo pase privalo būti nurodomas iki pat tiekimo grandinės pabaigos – iki galutinio vartotojo.

Augalo pasas ir bakterinė degligė

Bakterinė degligė – pavojinga vaismedžių ir dekoratyvinių augalų liga, kurią sukelia saugomų zonų karantininis kenkėjas – bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.. Bakterija, sukelianti degligę, gali pažeisti apie 180 erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų rūšių iš 39 genčių: kriaušes, obelis, svarainius, cidonijas, gudobeles, dyglaines, kaulenius, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, fotinijas ir kita.

Siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES šalis nuo bakterinės degligės išplitimo, augalus šeimininkus įvežti į saugomą zoną galima tik iš tų šalių, kurios turi saugomos zonos statusą arba teritorijos, kurioje atliekami intensyvūs tikrinimai bei bakterinės degligės tyrimai. Iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežti augalų sodinukus ir kitą augalų dauginamąją medžiagą į saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės turinčią teritoriją yra draudžiama, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2072 VI priede.

Didžioji Lietuvos teritorijos dalis, išskyrus Kėdainių miesto savivaldybę, Kauno apskritį, turi saugomos zonos statusą dėl vaismedžių bakterinės degligės, todėl, planuojant įvežti į Lietuvą Reglamento (ES) 2019/2072 XIV priedo 3 punkte paminėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus, reikia žinoti, kad augalų pasuose privalomas specialusis žymėjimas: „PZ–ERWIAM“. Toliau nustatyta seka pateikiama kita svarbi informacija, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/2313 priedo B dalyje (tokio augalo paso pavyzdys pateikiamas apačioje).

Asmenys, įvežantys sodinukus ar dekoratyvinius augalus iš kitų ES šalių, privalo turėti augalų pasus įvežamiems augalams ir saugoti dokumentus mažiausiai trejus metus.

Ko reikia, norint gauti augalo pasą?

Profesionalūs veiklos vykdytojai (PVV), norintys gauti augalo pasą arba leidimą patys spausdinti augalo pasus, turi būti registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre (registro tvarkytojas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyrius; dalyvauti Augalininkystės tarnybos organizuojamuose mokymuose arba savarankiškai susipažinti su mokymų medžiaga, kuri yra paskelbta Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje; įrodyti Augalininkystės tarnybai, jog turi žinių, reikalingų gauti leidimą patiems spausdinti augalo pasus, – išlaikyti testą, surenkant reikiamą balų skaičių; užtikrinti, jog jų realizuojami augalai bei augaliniai produktai būtų neužkrėsti karantininiais kenkėjais ir atitiktų kokybės reikalavimus; saugoti pirkimo – pardavimo dokumentus, vesti augalų, augalinių produktų ir augalų pasų apskaitą; bendradarbiauti su Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistais.

Augalo paso išdavimas

• Augalo pasus išduoda PVV, turintys Augalininkystės tarnybos išduotą leidimą arba Augalininkystės tarnyba.
• PVV turi pildyti ir spausdinti augalo pasus kompiuteriu arba tam pritaikyta technika. Taisymai augalo pasuose neleistini.
• Siunčiant augalus ar augalinius produktus į saugomas zonas (PZ), kurių statuso Lietuva neturi, augalų pasus išduoda tik Augalininkystės tarnyba.

VAT informacija