Visuomenininkų projektai – verslo rūšis?

Laukia atsakymo

Kaip ŪP teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, vieši duomenys apie NVO veiklas ir veiksmus, susijusius su klimato politikos formavimu bei visuomenės informavimu apie klimato kaitą, už praėjusius metus dar nepaskelbti. Todėl KRK pasiuntė užklausą AM ir Žemės ūkio ministerijoms (ŽŪM), kad jos pateiktų konkretesnius ir išsamesnius duomenis apie lėšų skyrimą NVO projektams. „Laukiame atsakymo. Kai tik jį turėsime, paviešinsime“, – informavo parlamentaras.

Pasak Seimo Audito komiteto (AK) pirmininko Artūro Skardžiaus, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tiek ir Europoje pinigai buvo skiriami įvairių NVO propagandai arba tam tikram politiniam veikimui. „Kaip matėme iš paskelbtos informacijos apie Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) skiriamas šimtamilijonines sumas įvairiems procesams, manau, kad reikėtų viską tirti, viešinti ir pamatyti, koks buvo padarytas poveikis. Paprastai įvairūs procesai apauga maurais ir tokie, kaip propagandiniai, yra savitiksliai – įsisavinti pinigus. Tai ne visą laiką duoda naudą visuomenei, šiuo atveju – aplinkosauginiams procesams. Kalba eina ne tik apie NVO lėšų įsisavinimą – t. y. betikslį arba savitikslį bendrų europinių ir kofinansavimo iš nacionalinio biudžeto pinigų panaudojimą, bet yra tam tikras poveikis ir ekonominiams procesams. Tiek žemės ūkyje, tiek ir kitoje ūkinėje veikloje. Tai, be abejo, atsispindi papildomais kaštais ūkiui, gamybai, pramonei. Mes į šią informaciją įsigilinsime, svarstysime ir nagrinėsime – kokios tai buvo lėšos, kokioms organizacijoms buvo skirtos ir kokį padarė poveikį šalies ūkiui ir jo ekonomikai. Iš tiesų reikia gilintis į šiuos procesus, išsiaiškinti, o po to prevenciškai užkardyti tokius dalykus“, – redakcijai teigė A. Skardžius.

Padarė neigiamą įtaką

K. Mažeika ŪP minėjo, kad, sulaukus išsamesnės informacijos apie projektus ir jiems skirtas lėšas, bus galima susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kokios NVO dažniausiai sulaukdavo paramos, kas yra jų projektų vykdytojai. „Šiuo metu susidaro įspūdis, kad kai kurios NVO pinigus projektams gavo ne galvodamos apie visuomenės interesus, bet iš finansinio suinteresuotumo. Visuomenė buvo priešinama su žemdirbiais, žemės ūkis buvo tapatinamas su blogiu. Tie straipsniai, informacijos srautas iš tiesų padarė neigiamą poveikį. Matome ir ūkininkų skaičiaus mažėjimą, ir studentų žemės ūkio studijų kryptyse mažėjimą. Ir žmonių požiūris į kaimą, į žemės ūkį yra neigiamas. Tai susiformavo pastaraisiais metais, ir yra pasekmė tų visų neigiamų straipsnių, neigiamos informacijos. Visa tai buvo daroma už visų mokesčių mokėtojų ir ES pinigus“, – tvirtino KRK pirmininkas.

ŪP jis sakė, kad šiuos projektus galima sustabdyti, jei jie neteikia praktinės naudos. Jei jos nėra, tai tėra tik dar vienas pinigų įsisavinimo būdas ir siekis formuoti visuomenės nuomonę, kuri nebūtinai yra teisinga.

ŪP kalbintas aplinkos ministras P. Poderskis minėjo, kad daugelio įvairių projektų, prie kurių finansavimo per AM prisidėjo ir valstybė, nauda ir prasmė jam kelia labai daug abejonių. Tačiau dabar ką nors keisti jau nelabai galima. „Jei yra pasirašytos sutartys, iki kurių įgyvendinimo pabaigos yra likę nedaug laiko, neverta stabdyti jų finansavimo. Tą padaryti galių yra tuo atveju, jei finansavimas dar nepaskirtas arba jau paskirtas, bet dar nepanaudotas. Į kiekvieną situaciją reikia žiūrėti individualiai. AM vertins finansuojamų iniciatyvų tikslingumą ir sieks, kad lėšos būtų naudojamos skaidriai, efektyviai ir atsakingai“, – tvirtino P. Poderskis.

Nėra naujiena

Šakių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba, kalbėdamas šia tema, žodžių kišenėje neieškojo. Jis sakė, kad į šią problemą ūkininkai visada badė pirštu. „Tai, kad pinigai yra švaistomi vėjais, mums nėra nauja. Ši situacija yra žinoma. Paprasčiausiai pastaraisiais metais mūsų niekas negirdėjo arba nenorėjo girdėti. Be to, valstybėje yra ir daugiau bėdų, ne tik 0,5 mln. Eur, išleistų subsidijoms. Kiek milijonų eurų buvo sukišta į pelkes? Aš pasidžiaugčiau, teigiamai įvertinčiau, jei ministerijos pradėtų ieškoti kabliukų, išsiaiškintų, kas buvo daroma ir kaip buvo daroma. Mes visą laiką buvome tos nuomonės, kad kai kurios aplinkosauginės organizacijos ne visą laiką veikia skaidriai. Svertų, tuo labiau logiškų pagrindimų, kad nebuvo viskas gerai, yra apstu. Norint žinoti teisybę, ją būtų galima greitai surasti. Tik paprasčiausiai, kaip bebūtų, yra interesų grupės. Ar jos yra stipresnės, ar ne?“ – kalbėjo I. Duoba. Jei teigė turintis vilties, kad dabartinė Vyriausybė sugebės nesitaškyti pinigais.

KRK pirmininkas K. Mažeika šį pinigų dalijimą NVO projektams vertina blogai, nes, pasak ŪP pašnekovo, jie bet kuriuo atveju yra skirti prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, jų iššūkių, įrangai modernizuoti ir kt. „Ir kai žmonės rašė paraiškas, teikė projektus, dėjo savo asmeninius finansus, bet jų paraiškoms finansuoti neužteko pinigų arba finansavimo intensyvumas buvo gerokai mažesnis, negu jie tikėjosi, tai yra atsakymas, kur ta dalis pinigų nuėjo. Akivaizdžiai matome, kad advokacijai ir viešiesiems ryšiams, kurie neduoda realaus rezultato ir pokyčio, išleistos didžiulės sumos. Tai tikrai yra blogas pavyzdys, kuris pirmiausia demotyvuoja pačius ūkininkus, o visuomenei siunčiama žinutė, kad pirmiausia vis tik reikia atsirinkti, kas tą informaciją teikia. Jei tai yra visuomeninė organizacija, kuri iš to pelnosi, tai ji tikrai nėra visuomeninė organizacija ir ji neatstovauja visuomenės interesams. Todėl reikia padaryti vienokį ar kitokį pokytį, nes tai daroma už tos pačios visuomenės pinigus, t. y. perkama nuomonė. Tai turbūt turėtų būti viešinama ir ateityje žmonės turėtų atsirinkti. Kai žmonės yra kviečiami į seminarus, kursus, kuriuose vaišinama, vedžiojama, vežiojama, jie turėtų žinoti, kad tai yra daroma už jų pačių pinigus“, – argumentavo politikas.

Buvo nuolat kalbama

Nuomonę apie kai kurias NVO išsakęs Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas pažymėjo, kad NVO vykdomi projektai – viena verslo formų. „Manau, kad tokių projektų finansavimo nutraukimas yra vienas iš šaltinių, leisiančių papildyti biudžetą, atlaisvinti lėšas ir skirti jas mūsų šalies gynybai. Šiandien tai yra aktualu. Aš ir daugiau matau šaltinių. Galėtų būti iškeltas klausimas ir dėl Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) finansavimo ir jo projektų“, – redakcijai kalbėjo M. Puidokas.

Nuo 2023 m., pamačiusi kai kurių NVO vykdomus projektus ir pinigų dalybas, LŪS taip pat nesėdėjo sudėjusi rankų. Jos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžė, kad apie tai buvo kalbama nuolat, tačiau tuo metu dėl vyravusios politikos kritikuoti žaliąjį kursą buvo draudžiama, todėl kalbos liko neišgirstos. „Mes apie tai kalbėjome, kritikavome, išsakėme savo mintis. Mūsų supratimu, prisidengiant žaliąja politika buvo tik išnaudojami biudžeto pinigai, bet nebuvo pasiekta pagrindinių tikslų. Ko gero, tuo metu vyravusioje politikoje buvo toks dalykas – įsisavinti pinigus iš biudžeto, turint labai patogią temą. Šiuo momentu visa tai yra keliama į viešumą, tai girdima ir iš ES politikų lūpų“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Kaip ŪP teigė LŪS pirmininkas, žemdirbiai mato, kad VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ Seime kovo mėnesį rengia konferenciją, kurioje galimai bandys įrodinėti, kad jie yra nuoseklūs politikos vykdytojai, kad pelkininkystė būtent ir yra tas dalykas, kuris gali išgelbėti pasaulį. „Prie Kęstučio Navicko planas buvo atkurti pelkes durpynuose ir iš gamybos paimti 8 tūkst. ha plotą. Tačiau paaiškėjo, kad beveik 20 mln. Eur. suma 8 tūkst. ha plotui buvo per maža. Todėl plotas buvo sumažintas keliais tūkstančiais hektarų. Noras buvo, kad kuo daugiau pinigų liktų kišenėje, bet ne daryti už tuos pinigus konkrečius aplinkosauginius darbus. Kalbant apie aplinkosauginę prasmę, paminėsiu, kad tuo laiku buvo bandoma ieškoti ir buvo rasta mokslininkų, kurie savo tyrimais įrodinėjo, jog toks projektas esą tikrai yra vertas pinigų, padedančių esą pasiekti labai didelių aplinkosauginių tikslų. Neseniai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centre (LAMMC) vyko konferencija, kurioje buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kaip išsiskiria CO2 emisijos užliejamose, šlapiose teritorijose. Paaiškėjo, kad tokio efekto, kuris anksčiau buvo deklaruojamas, nėra. Tad tokia realybė“, – nesistebėjo R. Juknevičius.

Lašas vandenyne

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP atviravo, kad tai, kas šiuo metu kalbama apie kai kurių aplinkosauginių organizacijų projektus, yra tik mažas lašelis dideliame vandenyne. „Visa ši velniava prasideda nuo Briuselio. Lietuvoje atsiradusios tuščių narvų ir kitos mergaitės ne iš dangaus nukrito, jos yra remiamos dideliais pinigais. O dar meldinių nendrinukių, pelkių, šlapynių, pievų, griovių užvertimo akmenimis ir kiti „gamtos puoselėtojai“... Kiek šiems projektams yra sukišta milijonų? Kiek paukštelių buvo nupirkta Baltarusijoje, kiek buvo atvežta? O kiek jų yra likę? Sako, kad populiacijos indeksas prastas. Čia yra lobizmas ir biznelis. Apie tai ne kartą šnekėjome, tačiau ne tik mūsų, bet ir kitų niekas neklausė ir nenorėjo girdėti. Nenorėjo girdėti ir to, ką šneka mokslas, kad nereikia kovoti su klimato kaita – su ja reikia susitaikyti ir gyventi“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Jis apgailestavo, kad į šį procesą neįsikiša specialiosios tarnybos, kurioms tą daryti priklauso, tačiau tikisi, kad galiausiai užsiims. Juk turi būti grįžtamasis ryšys. „Pinigų tekėjimo „kranelius“ užsukti įmanoma, tik reikia „stuburo“. Tą padaryti gali tiek aplinkos, tiek žemės ūkio ministrai“, – teigė J. Sviderskis.

Eskaluoja temą

Kokia LIFE projektų nauda ir prasmė? Į šiuos klausimus ŪP paprašė atsakyti VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ vadovo Nerijaus Zableckio ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ direktoriaus Žymanto Morkvėno. „Mūsų dabartinis vykdomas projektas yra susijęs su miško buveinėmis. Jo tikslas – atkurti miškuose esančias buveines. Tarp jų yra nemažai ir su pelkėmis, su hidrologinio režimo atkūrimu susijusių buveinių“, – ŪP aiškino N. Zableckis. O Ž. Morkvėnas paminėjo, kad LIFE programa yra vienas pagrindinių ES finansinių instrumentų aplinkosaugos srityje. „Temą, kurią keliate, praėjusiais metais iškėlė naujasis Europos Parlamentas, ultradešiniųjų partijų atstovai, todėl tą vertinti reikėtų tinkamame kontekste. Jie kėlė klausimą, kad per LIFE programą EK koordinavosi su NVO, jog jos darytų įtaką arba dalyvautų lobistinėje veikloje. Vėliau „Politico“ pateikė tyrimą, kuriame buvo paneigti šie nuogąstavimai“, – dėstė Ž. Morkvėnas.

ŪP pašnekovo pasiteiravo, ar yra pagrindo galvoti, kad LIFE programos lėšos buvo naudojamos lobistiniams tikslams – apie tai kalbama tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje. Ž. Morkvėnas pažymėjo, kad esą ultradešiniųjų keliamą triukšmą galimai inicijavo didieji pramonės lobistai. „Tai mes galime matyti ir Lietuvoje, būtent lobiuojančios organizacijos bando eksploatuoti šią temą. Apie jas nemėgstate rašyti, bet taip yra. Ir jei ieškotume, kaip viešaisiais pinigais yra daroma įtaka politiniams sprendimams, tai aš pirmoje eilėje siūlyčiau pasidomėti būtent lietuviško biudžeto linija, kurią valdo ŽŪM. Ji kasmet skiria, bijau dabar sumeluoti, atrodo, 690 tūkst. Eur, kurių pusė yra skiriama žemės ūkio savivaldai remti, t. y. ŽŪR. Kita pusė – žemės ūkio organizacijoms, kad jos dalyvautų tarptautinėje veikloje ir susimokėtų narystės mokesčius. Didžiąja dalimi tai yra atstovavimas žemės ūkio pramonės lobistinėse organizacijose COPA ir COGECA bei kitose“, – ŪP teigė VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius.

N. Zableckis tikino, kad nesąmonė galvoti, jog LIFE programos skiriamos lėšos buvo naudojamos lobistiniams tikslams. „Pinigai yra ne lobizmas, o advokacija. Iš kur čia lobizmas? Kiek žinau aplinkosauginių organizacijų, jos gauna lėšas vykdyti advokacijai – tam, kad visokie baisūs, stambūs ūkininkai visiškai nenustekentų mūsų gamtos. Tai koks čia lobizmas? Man nėra žinoma, kad kokiai nors organizacijai, tinklui pinigai būtų duodami iš kišenės tam, kad „varytų“ kažkokią politiką“, – nuomonę dėstė ŪP pašnekovas.

Vykdo kelis projektus

ŪP paprašė Vartotojų aljanso prezidentės dr. Eglės Kybartienės papasakoti apie du jos organizacijos šiuo metu LIFE lėšomis vykdomus projektus. Asociacijos vadovė pažymėjo, kad abu projektai yra susiję su energetinio skurdo problemos sprendimu. „Šiuos du projektus finansuoja ES agentūra CINEA (angl. European Climate, Infrastructure and Environment Executive Agency) ir pats Vartotojų aljansas, prisidėdamas savo lėšomis. Diegiame Lietuvoje gerąsias praktikas – skatiname daugiabučių namų renovaciją, informuojame vartotojus apie valstybės paramos programas, kuriomis jie gali pasinaudoti, apie tai, kaip jie gali taupyti energiją, mokome įdiegti efektyvias ir nebrangias priemones, kad žmonės galėtų gyventi šilčiau ir mokėtų mažesnes sąskaitas. Mūsų vykdomi projektai yra išskirtinai finansuojami ES lėšomis per agentūrą CINEA, taip pat yra privaloma pačiai projektą vykdančiai organizacijai, t. y. Vartotojų aljansui, prisidėti savo lėšomis (paprastai apie 10 proc.). Lietuvos valstybės biudžeto lėšos nėra naudojamos“, – aiškino dr. E. Kybartienė.

Ji minėjo, kad LIFE finansavimas – vienas svarbiausių gamtosaugos projektų finansavimo šaltinių, kuris šiuo metu Europos mastu patiria nepelnytą puolimą. Anot pašnekovės, kai kurios interesų jėgos siekia sumažinti lėšų, skiriamų pilietinės visuomenės organizacijoms, mastą, ir vietoje to nukreipti lėšas kitur. „Deja, pastebime, kad tokie pilietinės visuomenės organizacijų galimybių suvaržymai veda prie to, kad piliečių balsas nebus išgirstas, o tai galiausiai gresia demokratijos praradimu. LIFE finansavimo kvietimai, kuriuose mes dalyvaujame, yra konkursiniai, tai yra pateikiama ES mastu dešimtys paraiškų, o finansuojamos tik kelios“, – pridūrė Vartotojų aljansas prezidentė.

Išleistos didžiulės sumos

AM viešai pateiktoje ataskaitoje matyti, kad 2023 m. finansinės paskatos NVO veikloms ir veiksmams, formuojant klimato politiką bei informuojant visuomenę apie klimato kaitą, buvo skirta 0,5 mln. Eur. subsidija. Ji atiteko 7 NVO: Vartotojų aljansas projektui „ŽALINK – Žaliosios ambicijos link: tikslinių grupių mobilizavimas siekiant plataus palaikymo ambicingoms Žaliojo kurso iniciatyvoms“ gavo 98 047,67 Eur, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ projektui „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“ – 105 434,08 Eur, „Lietuvos gamtos fondas“ projektui „Klimato čempionai versle“ – 79 868,00 Eur, VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ projektui „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ – 85 856,43 Eur, „Nacionalinė vartotojų konfederacija“ projektui „Klimato kaitos švelninimo politikos vietos savivaldoje įgyvendinimo NVO advokacijos priemonės sukūrimas ir bandomasis pritaikymas“ – 45 654,54 Eur, VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ projektui „VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projektas“ – 59 074,76 Eur, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ projektui „Darnus judumas Lietuvoje: misija įmanoma“ – 26 064,52 Eur (skiriamas dalinis finansavimas dėl kvietimui skirtų lėšų trūkumo).

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.