Gyvulių veislininkystė: vizijas ir realybę skiria praraja

Įvertinta ne tų šalių patirtis?

ŽŪM pernai užsakė studiją „Lietuvos ūkinių gyvūnų veislininkystės vystymosi kryptys ir skatinimo priemonės iki 2050 metų“, norėdama gauti nešališką požiūrį į Lietuvos veislininkystės situaciją ir pasiūlymus, kaip ją tobulinti. Teigiama, kad taip siekiama padėti ūkinių gyvulių veisimo organizacijoms ir veislininkystės srityje veikiančioms mokslo, valstybės ir kitoms institucijoms išgryninti ir užsibrėžti ilgalaikes iki 2050 m. veislininkystės vystymosi kryptis bei nustatyti skatinimo priemones. Studiją atliko „Smart Continent LT“ – ta pati bendrovė, kuri vertino ir vadinamąjį Pieno įstatymą.

Pasak ŽŪM atstovų, šiemet sausio 12 d. studija buvo pristatyta socialiniams partneriams, kurie turėjo nemažai pastabų. O „Ūkininko patarėjui“ jie išsakė nemažai kritikos ir akcentavo problemas, kurių valdžia nemato ar nenori matyti.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius ŪP tvirtino, kad dialogo su socialiniais partneriais kaip tik ir stigo. „Per pastaruosius metus nesulaukėme pakvietimo kalbėtis, rūpesčius išsakome tik ten, kur patys sugebame dalyvauti. Turime daug spręstinų problemų, bet niekas į mūsų nuogąstavimus nereaguoja. Studijoje pažymėta, kad mūsų asociacija yra pavyzdinė, bet deramo dialogo su valdžia tai nėra. Apskritai mes kalbame apie mūsų sektoriaus išlikimą, ar dar nusimato perspektyva gyvuoti“, – dėmesį į esminius dalykus atkreipė mėsinių galvijų sektoriaus atstovas.

Jis teigė, kad iš atliktos studijos apie veislininkystės perspektyvas jų sektoriui – jokios naudos. Ir vien dėl to, kad, mėsinių galvijų augintojų nuomone, įvertinta ne tų užsienio šalių patirtis. „Mes orientuojamės į Prancūziją, gal ir į Estiją, o studijoje kalbama apie Daniją ir kitas šalis, kuriose mėsinė galvijininkystė nėra taip išvystyta. Todėl ta studija mūsų sektoriui – bevertė. Jie savo nuožiūra apklausė kitų šalių organizacijas, ir tiek“, – redakcijai dėstė LMGAGA pirmininkas.

Ryškėja prasti ženklai

N. Gricius siūlytų ŽŪM atlikti studiją, kaip išsaugoti mėsinę galvijininkystę, kur problemų yra ne mažiau nei pieno sektoriuje. Jis pažėrė statistikos, kuri atspindi, kad ir gerų prognozių turėjusi sritis jau traukiasi. 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 250 tūkst. mėsinių galvijų, o 2024 sausio 1 d. – 200 tūkst. „Per metus žymiai sumažėjo mėsinių galvijų skaičius, tai ar mes einame teisinga kryptimi? Užsakinėjame ir apmokame veislininkystės studijas, bet nematome tikrų problemų mėsinių galvijų sektoriuje“, – konstatavo LMGAGA pirmininkas.

Jis vardijo priežastis, kurios neigiamai paveikė mėsinių galvijų augintojus: 2014–2015 m. šis sektorius prarado 40 proc. mėsinių galvijų išmokų „krepšelio“, vėliau netekta išmokų už žindenes karves, neliko ir paramos už veislinių galvijų įsigijimą, prarastos veislininkystės įmonės. N. Gricius akcentavo, kad deklaravimo ir išmokų sistema nėra susieta su veislininkyste ir neskatina tuo užsiimti.

„Yra daug problemų. Dar pernai liepą sakiau, kad ryškėja prasti ženklai, sektorius nyksta. Ir čia dar ne pabaiga, jis dar trauksis, nes ketinama griežtinti galvijų transportavimą, tokiu atveju būsime uždaryti ir paralyžiuoti“, – susirūpinimą išsakė ŪP pašnekovas.

Pakeitė reikalavimus

Studija apie veislininkystę buvo pristatyta Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur taip pat išsakyta daug nepatogių klausimų ŽŪM. Ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė pabrėžė, kad vienas iš studijoje išskirtų veislininkystės sistemos trūkumų yra tai, kad veisimo organizacijos nepakankamai stiprios ir savarankiškos, o veisimo programose nėra nustatytų aiškių kriterijų, jie yra abstraktūs, todėl labai sunku vertinti veisimo programų įgyvendinimo efektyvumą. Ji teigė, kad ŽŪM jau pradėjo tobulinti šią sistemą – pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo nustatomi reikalavimai veisimo organizacijoms ir veisimo programoms. Atsiranda reikalavimai, kad veisimo programose būtų nustatyti labai aiškūs skaičiais išreikšti kriterijai, kuriais galima būtų matuoti, ar veisimo organizacijos vykdo savo veisimo programas efektyviai, galbūt reikia koreguoti kai kurias kryptis arba nustatyti kitus kriterijus.

„Veisimo programų keitimo reikalavimai turėtų prisidėti ir prie ūkininkų įtraukumo, nes šiuo metu pastebime, kad galvijų laikytojai nelabai įžvelgia prasmę dalyvauti veisimo programose. ŽŪM norėtų, kad veisėjai, kurie dalyvauja veisimo programose, suvoktų to naudą, gautų didžiausią efektą ir galėtų efektyviai vykdyti veislininkystę savo ūkyje. Taip pat norime, kad veisimo organizacijos turėtų didesnį paslaugų spektrą, kuris leistų stiprinti jų autoritetą veislininkystės sistemoje“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Koreguoja paramą

D. Laureckaitė-Tumelienė aptarė ir kitą svarbų aspektą, pažymėtą studijoje, – tikslingą veislininkystei skiriamos paramos panaudojimą. „ŽŪM per 2024 m. numačiusi kartu su socialiniais partneriais parengti naują arba peržiūrėti dabar galiojančią tvarką, kad veislininkystei skirtos lėšos būtų naudojamos labai kryptingai ir būtent toms veikloms, kurios padėtų ir asociacijoms stiprėti, ir geresniems veislininkystės rodikliams pasiekti“, – aiškino ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja.

Vienas iš pakeitimų įsigalios jau gegužės 1 d. – paramą už atliekamus produktyvumo tyrimus turėtų gauti tik tie laikytojai, kurie dalyvauja veisimo programose. Iki šiol tokią paramą galėdavo gauti ir tie asmenys, kurie nedalyvavo veisimo programose. „Dėl to panaudodavome gana nemažai lėšų, tačiau neturėjome tokio efekto, kokio tikėjomės. Tad lėšų ir apskritai paramos modelio koregavimas, kurį ketiname padaryti per šiuos metus, turėtų prisidėti prie veislininkystės kokybės ir efektyvumo gerinimo Lietuvoje. Mūsų tikslas – kartu su socialiniais partneriais, kurie yra pagrindiniai veislininkystės įgyvendintojai, susidėlioti kryptis iki 2050 m., kad tai nebūtų iš ministerijos nuleistas dokumentas“, – tikino ŽŪM atstovė.

Tačiau socialiniai partneriai neslėpė nuogąstavimų, kad, sprendžiant iš ligšiolinio bendravimo, labai tikėtinas būtent „nuleidimas iš viršaus“. „Siekiate, kad kuo daugiau ūkininkų dalyvautų veislininkystėje, bet pakeistose pagalbos veislininkystei taisyklėse atsirado labai dideli reikalavimai. Dabar daug sudėtingiau teikti paraiškas ir ten dalyvauti. Tai koks čia ūkininkų įtraukumas į veislininkystę?“ – retoriškai klausė Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė.

Ji pabrėžė, kad traukiasi ir avininkystė, taip pat priminė, kad, nederinus su asociacija, buvo panaikintos išmokos už ėriavedes. „Kaip pritraukti augintojus į veislininkystę, kai yra daug neišspręstų dalykų. Prašėme ir teikėme siūlymus, kad už gyvulius, įrašytus į kilmės knygą, būtų skiriamos didesnės išmokos – tai būtų motyvacija. Yra ir daugiau problemų – vis neišsprendžiama dilema dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo ir kt.“, – sektoriaus skaudulius dėstė avių augintojų atstovė.

Siūlo recenzuoti studiją

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teiravosi, kokia yra studiją atlikusios bendrovės specialistų patirtis gyvulininkystėje ir veislininkystėje: „Ar tą darbą kas nors iš mokslininkų recenzavo, ar tik ŽŪM paplojo per petį?“

„Fokusuojamės į ateitį, ką turime padaryti, kad būtų proveržis veislininkystėje, nes daugelis asociacijų to nori. Bendrovė, kuri atliko studiją, kabėjosi su asociacijomis, atliko apklausą, rinko informaciją iš užsienio šalių veisimo organizacijų. Mes pasitikime jų darbu“, – KRK komitete tikino žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius pasiūlė, kad visgi studiją recenzuotų ir savo nuomonę pateiktų žinomi Lietuvos gyvulininkystės specialistai.

Pasigedo kaštų analizės

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: pirmaveršių karvių eksterjero vertinimas Pakruojo r. Žalgirio ŽŪB karvių bandos poravimo planams sudaryti ir buliams įvertinti pagal dukterų eksterjerą. Vertinimą atlieka Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos veisimo programų vadovas Juozas Darbutas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.