VMVT: Europoje toliau plinta mėlynojo liežuvio liga

Šiandien VMVT gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo komanda tikrinosi pasirengimo reaguoti į realų protrūkį algoritmą. Buvo modeliuojama keletas scenarijų ir aptartos skirtingų veiksmų sekos, kurių būtų imtasi, jei užkratas netikėtai pasiektų Lietuvą ir išplistų viename iš didžiųjų ūkių arba vienu metu pasireikštų skirtinguose ūkiuose nutolusiuose regionuose.

Šiuo metu nuosekliai peržiūrima bei tikslinama ligos valdymo strategija, vertinamos šalių, jau susidūrusių su šia liga, patirtys – Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos.

Be to, peržiūrint pasirengimo planus sprendžiama ir dėl ligos kontrolės priemonių, kaip pavyzdžiui, vabzdžių neskraidymo periodo nustatymo bei vakcinacijos poreikio užtikrinimo, kad ligai pasireiškus nesusidarytų papildomų kliūčių savanoriškai vakcinuotis.

Artinantis ligos protrūkių grėsmei link Lietuvos, aukščiausias budrumo lygis būtinas ne vien instituciniu lygmeniu. Kiekvienas galvijus, įskaitant avis ar ožkas, laikantis ūkininkas taip pat turi ruoštis atvejui, kad liga gali pasireikšti bet kuriuo metu, ir dėti visas pastangas tam išvengti. Tam būtina įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimus ir atidžiai stebėti laikomų galvijų būklę, glaudžiai bendradarbiauti bei konsultuotis su privačiais veterinarijos gydytojais ir VMVT. 

Lietuvos ūkiuose šiuo metu auginama per 600 tūkst. galvijų, 125 tūkst. avių bei 14 tūkst. ožkų. Artėjant veršiavimosi laikotarpiui šis skaičius artimiausiu metu tik augs, todėl nuostoliai pasireiškus mėlynojo liežuvio ligai visam gyvulininkystės sektoriui būtų labai dideli ir ekonomiškai skausmingi.

VMVT informacija