VMVT: jau dabar būtina imtis griežtesnių priemonių reguliuojant šernų populiaciją ir AKM plitimą

„Lietuvoje vis dar nėra Nacionalinio šernų populiacijos reguliavimo plano, kuriuo būtų nustatytos priemonės, reguliuojančios šernų gausą Lietuvoje. Laukinėje faunoje (šernų populiacijoje) nėra taikomos AKM likvidavimo priemonės, o tik vykdomos AKM stebėsenos priemonės. Šernų populiacijai ir toliau nevaldomai gausėjant, AKM virusas sparčiai plinta Lietuvoje“, – teigė direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.

VMVT duomenimis, per du pirmuosius šių metų mėnesius AKM nustatytas jau 135 šernams, o per visus 2022 m. –  670 šernų. 2022 m. AKM virusas pateko į 16 kiaulininkystės ūkių. Juose dėl AKM nugaišintos ir sunaikintos 2 255 kiaulės.

Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis AKM atvejis, dėl šios ligos sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų. Skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose buvo sunaikinta 78 tūkstančiai kiaulių. Beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra laikoma užkrėsta AKM (ši liga yra ar buvo nustatyta šernų populiacijoje). Lietuvai ir kitoms AKM užkrėstoms šalims Europos Komisijos nutarimais taikomi apribojimai vežti gyvas kiaules, kiaulienos ir šernienos produktus, o kiaulininkystės ūkiams ir medžioklės plotų naudotojams taikomi griežti biologinio saugumo priemonių reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nuolatinių investicijų.

„Dėl AKM Lietuvos ūkio subjektai neteko galimybės laisvai prekiauti su daugeliu Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, dėl kiaulienos eksporto ribojimo jau patyrė bei nuolat patiria didelių ekonominių nuostolių. Iki šiol ne visos priemonės Lietuvoje šernų populiacijai reguliuoti ir valdyti yra įteisintos, nors jos sėkmingai taikomos kitose AKM užkrėstose Europos Sąjungos valstybėse, kurios vadovaujasi Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategija. Joje nurodoma, kad, „vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, papildoma techninė įranga medžioklėje galėtų būti naudojama siekiant pasiekti strategijos tikslus“, – pabrėžia Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Šernų populiacija Lietuvoje didėja. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos pateikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys (2022–2023 metų medžioklės sezono). Pagal juos 2022 m. šernų skaičius siekė 23 391 – tai 6 569 vnt. daugiau negu 2021 m. Šernų populiacijos augimą patvirtina ir 2022 metais išaugęs sumedžiotų šernų skaičius: per 2022 m. medžiotojai AKM tyrimams pristatė 21,9 tūkst. sumedžiotų šernų mėginių.

Būtent šiuo metu, kovo–balandžio mėnesiais, dauguma medžiotojų intensyviai nebemedžioja šernų, kadangi šernų patelės veda vaikus. Tai geriausiai iliustruoja ir statistiniai rodikliai.

Europos Komisija, analizuodama AKM užkrėstų valstybių narių situaciją, įpareigojo visas Europos Sąjungos valstybes iki šių metų spalio mėnesio parengti Nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama išvengti AKM plitimo šernų populiacijoje. Valstybės narės privalės pateikti savo nacionalinius veiksmų planus ir metinius jų įgyvendinimo rezultatus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

VMVT raštu kreipėsi dėl darbo grupės inicijavimo. Šioje darbo trupėje turėtų dalyvauti suinteresuotų valstybinių ir mokslo institucijų, medžiotojus vienijančių organizacijų atstovai. Nacionaliniam veiksmų planui parengti yra skirti tik 6 mėnesiai. Tik tinkamai išdiskutavus Lietuvai tinkamas AKM valdymo šernų populiacijoje priemones ir jas įtraukus į Nacionalinį veiksmų planą, galima bus pereiti prie kitų žingsnių: keisti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius medžiojamųjų gyvūnų (šernų) populiacijos reguliavimą, AKM prevenciją, plitimo valdymą, kontrolę ir likvidavimą. Tai atlikę galėsime tikėtis, kad AKM šernų populiacijoje bus labiau kontroliuojamas, valdomas ir likviduotas.

VMVT informacija

123rf nuotrauka