VMVT: smulkieji kiaulių augintojų į biosaugą žiūri per atsainiai

AKM Lietuvoje plintant į teritorijas, kuriose ypač didelė šernų populiacija ir daug verslinių kiaulininkystės ūkių, veikiančių kiaulių skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių, VMVT, atsižvelgdama į užkrečiamųjų ligų plitimo rizikas, visą rugpjūčio mėnesį inicijavo tikslines patikras būtent didžiausiose rizikos zonose esančiose kiaulių laikymo vietose. Patikrinus 87 nekomercinius kiaulių ūkius, kuriuose auginama iki 10-ies penimų kiaulių, konstatuota, kad biologinio saugumo reikalavimų laikosi vos 40 proc. patikrintų smulkiųjų kiaulių augintojų.  

Vienokių ar kitokių problemų rasta net 60 proc. tikrintų ūkių – jie neatitiko biologinio saugumo priemonių arba gyvūnų ženklinimo, registravimo reikalavimų. Daugiausia neatitikimų fiksuota Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, taip pat Kauno bei Vilniaus apskrityse. Tarp dažniausių pažeidimų – neaptvertos arba blogai aptvertos kiaulių laikymo vietos, netinkamas dezinfekcijos įrengimas, nepakankama graužikių, vabzdžių ir kitų kenkėjų, galinčių pernešti virusą, kontrolė tvartuose, gyvūnų įvežimo, išvežimo, skerdimo ar gaišimo įvykių nedeklaravimas laiku. 

Vienokių ar kitokių problemų rasta net 60 proc. tikrintų ūkių – jie neatitiko biologinio saugumo priemonių arba gyvūnų ženklinimo, registravimo reikalavimų. Daugiausia neatitikimų fiksuota Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, taip pat Kauno bei Vilniaus apskrityse.

„Palyginti didelis skaičius patikrintų smulkiųjų ūkininkų nepaiso reikalavimų ir tai kelia ypatingą susirūpinimą, siekiant apsaugoti kiaulininkystės sektorių nuo šios užkrečiamosios ligos. Nemažai kaimiškose vietovėse ūkininkaujančių žmonių vis dar nesupranta realios AKM išplitimo grėsmės ir naudoja neapdorotą pašarą tiesiai iš laukų, dažnai iš AKM užkrėstų teritorijų, sudarydami visas sąlygas virusui toliau plisti. Nuolat akcentuojame, kad AKM protrūkiai atneša žalą ne tik gyvūnų sveikatai, dėl protrūkių nekomerciniuose ūkiuose didžiuliai ekonominiai nuostoliai tenka šalies verslui – šalia židinių esantiems didesniems kiaulininkystės ūkiams, taip pat mėsos perdirbimo įmonėms – ir kartu visai šaliai. Todėl primygtinai raginame neatidėliojant imtis visų priemonių ir kaip įmanoma sumažinti ligos plitimo rizikas. Būtina suprasti, kad tik sustiprinta įgyvendinama biosauga gali padėti išsaugoti auginamus gyvūnus“, – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

Daugiau kaip pusei patikrintų kiaulių laikytojų, kurių ūkiuose buvo užfiksuoti pažeidimai, VMVT inspektoriai taikė įspėjimus arba baudas, kaip tai numato Administracinių nusižengimų kodeksas.  

VMVT informacija