VMVT sprendimai nesiliauja stebinti

Viena stambiausių bandų

Vilnietis Andrius Griežė Valkininkų seniūnijoje, Paklėštarės k. (Varėnos r.), ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų. Jo veiklos kryptis – Lietuvos sunkiųjų arklių auginimas. „Arkliais žavėjausi nuo pat vaikystės. Vėliau, sėkmingai vystantis verslui, įgyvendinau savo svajonę ir nusipirkau arklių bandą, kurią įkurdinau netoli Valkininkų, – krašte, iš kurio buvo kilę mano seneliai. Kurį laiką arklius auginau veislei, bet, sumažėjus veislinių arklių paklausai, pradėjau auginti mėsai. Parduodavau Italijos ir Lenkijos supirkėjams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo vienos stambiausių Lietuvos sunkiųjų arklių bandos (sausį buvo 84 arkliai) šeimininkas, aktyviai prisidėjęs prie Lietuvos sunkiųjų arklių išsaugojimo asociacijos įkūrimo.

Anot A. Griežės, Lietuvos sunkiųjų arklių, išvestų kryžminant Švedijos ardėnų eržilus su Lietuvos sunkiaisiais arkliais, priežiūra nėra labai sudėtinga, nes jie pasižymi ištvermingumu, geru charakteriu, vislumu. „Svarbu sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, aprūpinti gerais pašarais, tačiau svarbiausia, juos mylėti ir nebijoti sunkaus darbo“, – pabrėžė didelę patirtį turintis arklių laikytojas.

Sulaukė tikrintojų

Šių metų sausio 9 d. A. Griežės ūkyje apsilankė dvi VMVT Priežiūros departamento Alytaus apygardos priežiūros skyriaus specialistės ir, pagal prieš porą dienų gautą skundą, atliko neplaninį patikrinimą. Skunde buvo nurodyta, kad arkliai, ganomi šalia Merkio upės, esą negirdomi, nėra ėdžių, ganosi sniege.

Patikrinimo akte konstatuota, kad elektriniu piemeniu aptvertoje pievoje šalia Merkio upės palaidi laikomi 69 Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai. Kiti 3 arkliai ir A. Griežės žmonai priklausantys 8 yra laikomi kluone. Arkliai neturi pastogės pasislėpti nuo nepalankių, kenksmingų sveikatai oro sąlygų. Šieno ritiniai dedami tiesiog ant pievos, nėra ėdžių, pastogės, arkliai ganosi sniege. Šieno turi pakankamai, geria pratekantį Merkio upės vandenį. Visų arklių įmitimas geras.

Garde, kuriame laikomi 6 arkliai, yra pašalinių daiktų (dvi medžio kartys ir lentgalis), esą, yra aštrių išlindusių vinių, į kurias gali susižeisti. Arkliai girdomi individualiai iš kibirų du kartus per dieną. Be to, šalia kluono esantis šulinys yra neuždengtas.

Patikrinimo išvadose teigiama, kad pranešimas dėl gyvūnų gerovės iš dalies pasitvirtino – nepakankamai užtikrinama gyvūnų gerovė. Ūkininkui nurodyta per 14 kalendorinių dienų lauke laikomiems arkliams pastatyti pastogę nuo nepalankių oro sąlygų ir įrengti šėryklas, iš gardų pašalinti pašalinius daiktus bei išlindusias aštrias vinis, uždengti šulinį, naudojamą arkliams girdyti.

Taip pat buvo surašytas VMVT Priežiūros departamento Alytaus apygardos priežiūros skyriaus administracinio nusižengimo protokolas, kuriame įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas iki sausio 31-osios į valstybės biudžetą sumokėti 15 Eur baudą.

Paprašė paaiškinti

Susipažinęs su Alytaus apygardos priežiūros skyriaus patikrinimo išvadomis, A. Griežė kreipėsi į VMVT, prašydamas nurodyti, kokiuose teisės aktuose yra apibrėžtos „nepalankios oro sąlygos“ mėsiniams arkliams, taip pat ar, juos šeriant ganykloje, yra privalomos šėryklos.

„Lankydamasis Švedijoje mačiau, kad tokie arkliai žiemą gyvena lauke dar atšiauresnėmis sąlygomis, taip pat ir Estijoje, Airijoje. Mėsiniams arkliams nėra jokių pastogių, tik maitinimuisi padėti šieno ritiniai“, – pastebėjimais pasidalijo ŪP pašnekovas.

Iš VMVT gautas atsakymas patvirtino ūkininko įtarimus, kad tikrintojai, nustatydami trūkumus, perlenkė lazdą. „Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 17 punkte nurodoma, kad lauke laikomi ūkiniai gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių, nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir kitų pavojų. Vadovaujantis Europos Sąjungos Gyvūnų gerovės platformoje esančiomis arklinių šeimos gyvūnų laikymo, priežiūros, mokymo ir naudojimo gerosios praktikos gairėmis, tinkama pastogė arkliams turi būti prieinama ištisus metus: vasaros laikotarpiu pastogė arkliams suteikia pavėsį nuo saulės ir karščio, apsaugo nuo vabzdžių, o žiemą apsaugo nuo drėgnų, vėjuotų ir šaltų oro sąlygų. Pastogė turėtų būti pakankamai didelė, kad vienu metu būtų galima patogiai apsaugoti visus arklius. Tokią pastogę gali suteikti ir natūrali aplinka, pavyzdžiui, medžiai, gyvatvorės, kita natūrali augmenija arba specialiai pastatytos pastogės“, – rašoma VMVT rašte bei informuojama, „kad lauke šeriamiems arkliams šėrykla yra neprivaloma. Svarbiausia – pašarai ir vanduo higienos požiūriu turi būti kokybiški. Lauke šerti arklius šieno ritiniu, kuris yra aptrauktas tinkliuku ir pastatytas ant paskleistų šiaudų, galima, bet su tinkleliais gali būti ta bėda, kad arkliai bando kapstyti ir gali susipainioti.“

„Viena iš patikrinimą atlikusių Alytaus apygardos priežiūros skyriaus specialisčių, raštu paklausta, kas yra nepalankios oro sąlygos arkliams, įvardijo tuos pačius teisės aktus kaip ir centrinė VMVT, bet tikrinimo metu jais nesivadovavo. Į prašymą nurodyti, kuris teisės aktas ar aktai nurodo, kad lauke laikomiems arkliams yra privalomos šėryklos, šėrimo įranga, taip pat pastogė, ji atsakė, jog tai reglamentuoja Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 20 punktas, kuriame teigiama, kad ūkiniai gyvūnai turi būti šeriami visaverčiais, jų amžių ir rūšį atitinkančiais saugiais pašarais, kurių kiekis turi patenkinti ūkinių gyvūnų mitybos poreikius. Draudžiama ūkinius gyvūnus šerti ir girdyti kenksmingomis medžiagomis užterštais pašarais, vandeniu ar kitokiais skysčiais. Bet nė žodžiu neužsimenama apie šėrimo įrangą ir pastoges“, – stebėjosi ūkininkas.

Nesutiko ir nemokėjo

A. Griežė nesutiko su patikrinimo išvadomis ir Alytaus apygardos priežiūros skyriui nusiuntė raštą, kuriame išvardijo savo argumentus. Arklių augintojas aiškino, kad akte nurodytas tikrinamas arklių skaičius – 82 – nesutampa su Ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ir realiai laikomų arklių skaičiumi. Jų laikymo vietoje tikrinimo metu buvo 72. Ganykla yra dauboje, apsupta miško, joje yra medžių, krūmų ir kalvų, o tai arkliams yra natūrali priedanga nuo nepalankių oro sąlygų, kaip ir nurodoma VMVT atsiųstame rašte. Arkliai turi gerą priėjimą prie Merkio upės ir geria pratekantį upės vandenį, šeriami šieno ritiniais, kasdien išdėliojamais po visą ganyklą, kad nebūtų konkurencijos. Tinkliuku apsukti ritiniai yra statomi ant paskleistų šiaudų ir tai atstoja šėryklą. Nei gamyklinės, nei savadarbės šėryklos nepateisino lūkesčių, kadangi arkliai jas laužo ir taip save žaloja.

Nurodymus pašalinti garduose esančias neužlenktas vinis ir pašalinius daiktus A. Griežė įvardijo kaip nesusijusius su skundu, teigdamas, jog ir nuotraukose matyti, kad vinys yra užlenktos, o pašaliniai daiktai – viename garde atplyšusi eglinės karties žievė bei apačioje esantis karties laikiklis yra neišsikišęs ir bukas. Kitame garde yra tik karties laikiklis, kuris yra neaštrus ir buvo neįstatytas, nes jame arklių nebuvo ir nėra. Jis nesutiko ir su nurodymu uždengti šulinį, nes jis visada buvo uždengtas ir arkliai neturi prie jo priėjimo.

„15 Eur minimalios baudos nemokėjau, nes nesijaučiau padaręs kokius nors pažeidimus. Daug ūkininkų, gavę tokias baudas, susimoka ir toliau ramiai gyvena. Aš to nedariau“, – prisipažino principingas redakcijos pašnekovas.

Trūkumų nešalino, bet jų neliko

Kai VMVT specialistai dar kartą apsilankė V. Griežės ūkyje, patikrinimo akte buvo įrašyta, kad sausio 9-osios patikrinimo akte nurodyti šalintini trūkumai – lauke laikomiems arkliams pastatyti pastogę nuo nepalankių oro sąlygų ir arklių šėrimui įrengti šėryklas, iš kluone esančių gardų pašalinti pašalinius daiktus ir išlindusias aštrias vinis, uždengti šulinį, naudojamą arkliams girdyti, yra pašalinti.

Ūkininkas į tai reagavo dar vienu raštu. Jis informavo VMVT, kad trūkumai, nurodyti sausio 9-osios patikrinimo akte, šalinami nebuvo. „Manau, VMVT specialistai pirmą kartą atvažiavo ne arklių gerovės žiūrėti, bet turėdami tikslą nubausti, o antrą kartą – gelbėti savęs“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.

Anot jo, teigti, kad skundas dėl nepakankamai užtikrintos arklių gerovės pasitvirtino, nors tiek pirmajame, tiek antrajame akte buvo parašyta, jog arklių įmitimas geras, yra absurdiška. „Kur jie matė pažeidimų pašalinimus, nežinau, nes aš nieko nedariau“, – tvirtino arklių augintojas.

Apsilankęs Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje A. Griežė sužinojo, kad administracinė teisena dėl nesumokėtos baudos yra sustabdyta. Netrukus iš VMVT jis gavo pranešimą, kad balandžio 8 d. numatytas posėdis atidėtas nenurodytam terminui. „Susisiekęs su mano bylą kuruojančiu specialistu, sužinojau, kad byla grąžinta atgal į Alytaus apygardos priežiūros skyrių – ji turi būti arba papildyta, arba nutraukta. Kitaip sakant, Vilnius nemato už ką bausti“, – ŪP dėstė ūkininkas.

Taip tęstis negali

„Ši situacija rodo, kad VMVT reforma neatnešė laukto rezultato ir čia netinka posakis, jog kairė nežino, ką daro dešinė, tai – sistemos problemos. Sprendimai priimami skirtinguose lygiuose ir interpretuojami skirtingai. Institucijos vadovas savo pavedimais ir tvarka turi numatyti, kad sprendimai, keliantys prieštaringų klausimų, būtų priimami aukščiausiu lygiu, o ne taip, kaip kam atrodo, nes nukenčia ir žmonės, ir gyvūnai. Daugeliu atvejų kyla net pasitikėjimo institucija klausimas, dėl to kyla abejonių vadovybės kompetencija – ar ji pakankamai kontroliuoja situaciją. Ypač svarbus šiuo atveju VMVT reputacijos klausimas ir VMVT turėtų atsakyti į jį, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kitiems metams tarnybos vadovams turėtų nustatyti reikalavimus ir lūkesčius, kad situacija keistųsi, nes taip toliau tęstis negali“, – ŪP kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Anot jo, jeigu įvyko taip, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, o patikrinimo akte teigiama, jog jie pašalinti, mažų mažiausiai turėtų būti atliktas vidinis tyrimas, o jei nepakanka kompetencijos, turėtų būti atliktas ir išorinis patikrinimas, turėtų įsikišti ŽŪM ir išsiaiškinti visas sistemos klaidas. „Tikriausiai tai ne vienetinis ar išskirtinis atvejis, todėl galima tikimybė, kad tokia pati situacija pasikartos – vėl bus nustatyti pažeidimai ten, kur jų nėra. Tai turi būti įvertinta ir netoleruojama“, – akcentavo parlamentaras.

Ne dėl savęs

„Kai gausiu atsakymą iš VMVT, kreipsiuosi į ŽŪM, į KRK, į VMVT direktorę, prašydamas paaiškinti, ar patikrinimą atlikusi veterinarijos gydytoja neviršijo savo įgaliojimų, nes ji reikalavo to, ko nenumato teisės aktai“, – apie būsimus savo žingsnius kalbėjo A. Griežė ir pridūrė, kad tiesos ieško ne tik dėl savęs, bet ir dėl visų ūkininkų. Jo nuomone, yra daugybė atvejų, kai VMVT skiria minimalias baudas, o ūkininkai susimoka. „Kažkas turi būti pirmas ir užkirsti kelią tokiems dalykams. VMVT turėtų bendradarbiauti su ūkininkais, o ne tik reikalauti ir nurodinėti. Abejoju, ar tikrintojai yra išauginę bent vieną arklį, o atvažiuoja mokyti dalykų, kurių neišmano. Juk kiekvienas ūkininkas, auginantis gyvūnus, nori sukurti jiems geriausias sąlygas, kad uždirbtų daugiau pinigų. Be to, mes nuo gautų pajamų mokame mokesčius valstybei ir padedame išlaikyti tokias tarnybas“, – konstatavo arklių augintojas.

Andriaus GRIEŽĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.