VMVT struktūros pertvarka: klausimų daug, atsakymų – mažoka

Numatomos pertvarkos

Nuo pernai lapkričio, kai buvo nušalintas korupcija įtariamas VMVT direktorius Mantas Staškevičius, tarnyba nuolatinio vadovo neturi. Laikinai įstaigai vadovaujanti direktoriaus pavaduotoja Audronė Mikalauskienė KRK posėdyje pareiškė, kad struktūrinė pertvarka tarnybai yra būtina. Ji apgailestavo, kad pertvarka nebuvo padaryta anksčiau.

„Jau 2018 m. išorės ekspertai, konkrečiai – įmonė „Civita“, indikavo apie tas pačias problemas, su kuriomis susiduriame šiandien. Jų siūlymas buvo stambinti teritorinius padalinius, palikti tik penkis. Nuolat gauname pastabas iš Nacionalinio akreditacijos biuro, kuris indikuoja apie funkcijų atskyrimą, Valstybės kontrolės auditas rodė tas pačias priežastis“, – vardijo A. Mikalauskienė. Ji paminėjo, kad jei VMVT pertvarka būtų padaryta prieš 5 metus, šiandien problemų jau nebūtų likę.

ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius, pristatydamas VMVT struktūrinę reformą, įvardijo jos pokyčių prielaidas. Tai – Specialiųjų tyrimų tarnybos rezonansinės bylos, keletui VMVT vadovų pareikšti įtarimai arba pradėti tyrimai, signalai iš rinkos. Jis pagarsino pertvarkos tikslus, kurie turėtų padėti valdyti sisteminių korupcijų riziką, tobulinti priežiūros įstaigų valdymą ir administracinės naštos verslui bei ūkininkams mažinimą.

Struktūriniai pokyčiai

Anot V. Aleknavičiaus, VMVT pokyčiai turėtų vykti struktūroje, todėl jie darbuotojus palies mažiausiai. „Šios reformos tikslas – kad išliktų visi esami darbuotojai ir paslaugos būtų teikiamos. Todėl planuojama optimizuoti / stambinti iki 6 VMVT teritorinių padalinių, atskiriant ir centralizuojant VMVT inspektavimą, sankcijų skyrimą ir skundų nagrinėjimą, skaidrumui atsisakoma nereikalingų valdymo grandžių, mažinant padalinių vadovų skaičių. Siūloma VMVT struktūroje vietoje 4 direktoriaus pavaduotojų palikti du, vietoje trečio – kanclerį. Taip pat siūloma naikinti ketvirtą pareigybę, kuri pagal dabartinius teisės aktus net negalėjo būti. Planuojama sujungti Telšių departamentą su Šiaulių, Panevėžio – su Utenos, Klaipėdos – su Tauragės, Marijampolės – su Alytaus. Kauno ir Vilniaus padaliniai pertvarkomi nebus“, – numatomas pertvarkas pristatė ŽŪM kancleris.

Kodėl pasirinktas toks modelis? V. Aleknavičius teigė, kad siūlymas palikti 6 VMVT regionus nėra ministerijos aklas siūlymas. Tai – darbo grupės, kurioje dalyvauja veterinarijos atstovai, bendras sutarimas. „Mes visa tai kartu su jais derinome. Iš pirminių ekspertų siūlymų buvo perskirstyta taip, kad būtų patogiau ir kad geriau veiktų. Įsiklausėme į veterinarijos specialistų pastabas. Išskiriant skyrių, nereiškia, kad darbuotojui reikės važinėti toliau, o darbo vieta išliks, tik pavaldumas keisis.

Panoro išgirsti atsakymus

Kodėl numatyta daryti pertvarką būtent taip? Pasak ministerijos atstovo, buvo atsižvelgta į kitus, kontroliuojančių įstaigų struktūros pavyzdžius, kurie turi mažiau padalinių. V. Aleknavičius, pristatęs VMVT struktūros pertvarkos eigą, paaiškino, kad po Vyriausybės nutarimo, tvarkymas dar vyktų VMVT viduje. Tai – derybos su profsąjunga, teisės aktų priėmimas. Pertvarka, nesant pokyčių, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2024 m. vasario 15 d. Visa tai apskaičiuota pagal teisės aktų judėjimo laiką. Tačiau gali būti ir neprognozuojamų įvykių.

Seimo nariai, išklausę pasisakymų, panoro išgirsti atsakymus į klausimus, kurie nebuvo paminėti pristatyme.

KRK narys Vigilijus Jukna ŽŪM kanclerio paprašė patikslinti vyriausiojo veterinaro numatytas funkcijas ir pakomentuoti, kokios įtakos jis turės formuojant ir atstovaujant veterinarijos klausimams. Kadangi V. Aleknavičius tikslaus atsakymo nepateikė, jis paprašė šį klausimą pakomentuoti A. Mikalauskienę. VMVT direktoriaus pareigas laikinai einanti direktoriaus pavaduotoja atvirai sakė, kad vyriausiojo veterinaro pareigybė Lietuvos VMVT struktūroje įsteigta gan keistokai. „Kitose ES šalyse ši funkcija gali būti priskiriama bet kuriam kitam specialistui, skyriaus specialistui ar pavaduotojui. Pagal mūsų Veterinarijos įstatymą pagrindinė numatyta jo funkcija – politikos įgyvendinimas. Tai reiškia, kad jis šiek tiek prisidės politikos formavime, maisto ir veterinarijos politikos departamente kuruos kažkokias sritis. Ateityje, manau, jei įstaigos direktorius bus veterinarijos gydytojas, jis galėtų visiškai dengti ir šią funkciją. O pagrindinė jo funkcija – atstovavimas Europos Komisijos darbo grupėse, pasaulio sveikatos organizacijose“, – paaiškino A. Mikalauskienė.

Daug klausimų

Seimo narys Jonas Gudauskas teiravosi, ar po pertvarkos nepablogės padėtis rajonuose, ar tikrai bus užtikrinamos paslaugos? „Po reformos liks 6 skyriai ar departamentai. Kalbama apie darbuotojus, tačiau mes turime kalbėti ir apie ūkininkus, pažymų išdavimą ir t. t. Pavyzdžiui, Šilalės ūkininkai kai kurių pažymų turėjo važiuoti į Tauragę, tai dabar jų turės važiuoti į Klaipėdą. Ar aš klystu? Ar po reformos nesumažės darbuotojų skyriuose, departamentuose, ar jų nepadaugės Vilniuje?“ – teiravosi Seimo narys. ŽŪM kancleris tvirtino, kad regionų skyriuose darbuotojų nesumažės, o Vilniuje nepadaugės, nes nei darbo vietų, nei skyrių neplanuojama mažinti. Gali būti tik taip, kad pasikeis darbuotojų funkcinė paskirtis. Manoma, kad numatomas konsultavimo sutelkimas vienoje vietoje turėtų užtikrinti geresnę konsultavimo kokybę.

KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, būtina galvoti apie tuos žmones, kuriems yra reikalingos paslaugos. „Ar gaus paslaugas vartotojai? Ar jiems bus užtikrintos paslaugos? Dėl pačios pertvarkos kažkada klausiau buvusio vadovo. Paprašiau trumpai atsakyti, ką reiškia ši pertvarka? Man atsakė, kad bus atsisakyta apie 67 žmonių etatų: vairuotojų, valytojų, t. y. pagalbinių žmonių. Jis tikino, kad visi veterinarijos specialistai liks dirbti vietose. Tuo laiku man sakė, kad kai kurių pastatų bus atsisakoma, nes jie – perteklinis dalykas, tačiau kažin kokie kabinetai bus. Jei suklydau, galite papildyti“, – teiravosi V. Pranckietis.

Kaip bus dabar?

KRK nariui Juozui Baubliui taip pat kilo daug klausimų. „Pareplikuosiu A. Mikalauskienei, kad VMVT pertvarką reikėjo padaryti 2018 m. Prie ankstesnio vadovo pertvarka buvo daroma, šiuos klausimus ir komitete svarstėme. Buvo daug skyrių, nepatenkintų dėl departamentų, nes skyriuose bus atimta galimybė spręsti eilinius klausimus. O juk eilinių klausimų sprendimas užtrunka, nekalbant apie patikras, kurių tenka ilgai laukti. Po tos pertvarkos buvo daug nusiskundimų ir nepasitenkinimo. Kaip bus dabar? Ar nenukrypsime į kontrolės liniją? Ar eisime pagalbos, patarimų keliu? Yra daug neaiškumų, o atsakymų – mažoka“, – teigė Seimo narys.

ŽŪM kancleris vylėsi, kad po pertvarkos vartotojų konsultavimo kokybė turėtų būti geresnė, nes konsultavimas telktųsi vienoje vietoje. „Sutinku, kad pokyčiai bet kurioje įstaigoje visiems darbuotojams yra sudėtingi. Tikimės, kad bus geriau. Pertvarkos esmė – kad būtų geriau ir patogiau paslaugos gavėjams ir kad nenukentėtų darbuotojai. Darbuotojams gali kilti šiek tiek nepatogumų, nes kiekvienas pokytis sukelia papildomą stresą. Tačiau mūsų tikslas – kad visi darbuotojai išliktų ir teiktų reikalingas paslaugas“, – tikino V. Aleknavičius ir pridūrė, kad darbo efektyvumo rezultatą bus galima pasiekti. Jis priklauso nuo vadovo, kuriam dabar yra paskelbtas konkursas.

Jau šiandien blogai

Skeptiškai į numatomą reformą žvelgia Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas. Jis paminėjo, kad Lietuvoje tokių centralizavimo schemų jau būta. „Ką reiškia centralizavimas? Įsivaizduoju, kad visa apžvalga buvo padaryta sėdint VMVT ir visa reforma yra parengta tik tam centrui, visiškai nematant, kas yra išorėje. Sakoma, kad bus geriau! Tikima, kad bus? Jau šiandien yra blogai. Turime faktų, kai iš Skuodo veterinarijos inspektorė važiuoja tikrinti ūkio į Šilutę. Ką ji gali nuveikti per darbo dieną, jei kelionei į vieną pusę reikia skirti 2 val.? O juk vairuotojų nelieka. Jau šiandien žmonės yra gavę atleidimo lapelius. Tai – susiję su reforma. Ar žmonių paklausėte, ką jie galvoja, ar jie sugrįš į darbą, jei juos atleis? Pusė jų nesugrįš. Tai yra faktas, apie kurį šnekame. Jūs tiesiog tolinate VMVT nuo provincijos. Visas panašias reformas, patikėkite, jau esame išgyvenę. Jūsų planai, schemos atrodo gana gražiai, bet gyvenimas rodo visai kitus dalykus“, – pabrėžė dr. A. Kučinskas.

Jis priminė, kad VMVT nuolat trūksta veterinarijos gydytojų-inspektorių. Dabar yra 60 laisvų etatų. Niekas nenori dirbti, todėl pertvarkos dar labiau blogins padėtį provincijose. „Tolinate VMVT nuo kaimų, iš ten, kur ji yra pati svarbiausia. Ateis laikas, kai VMVT turės garantuoti ir gydomąjį darbą, nes mes turime problemų ir su privačiais gydytojais, kurie jau nebenori būti ir dirbti kaime“, – liūdna gaida padėtį pristatė LVGA prezidentas.

Laikinai VMVT vadovaujanti direktoriaus pavaduotoja oponavo, kad veterinarijos gydytojai neateina dirbti dėl mažų atlyginimų ir galbūt dėl VMVT reputacijos. „Paslaugos kokybė priklauso nuo mūsų darbuotojų kompetencijos. Žmonės iki šiol, drįsiu pasakyti, buvo apleisti, jiems nebuvo skiriamas dėmesys, nebuvo ugdoma kompetencija. Šiandien mes per dažnai važiuojame į subjektus, mūsų kontrolė – per dažna. Turime problemų su rizikos vertinimu, mums būtina tobulinti šią sistemą ir vykti tik į rizikingiausius objektus. Kuomet turėsime mažiau patikrų, turėsime daugiau laiko skirti savo kompetencijai, tuomet ir paslaugos kokybė gerės. Prašymas būtų, jei galite, netrukdykite mums keistis“, – sakė A. Mikalauskienė.

Redakcijos, Viktoro PRANCKIEČIO, Juozo BAUBLIO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo