VMVT vadovas: „Regiu tarnybą kaip patarėją“

Sukanka mėnuo, kai Vyriausybė penkerių metų kadencijai patvirtino naująjį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorių. Laikas sudėtingas – jau geras pusmetis, kai institucija atsidūrusi parlamentarų ir visuomenės dėmesio lauke, keliami aukštesni veiklos standartai, o visų kylančių iššūkių nepavyktų aptarti viename straipsnyje. O vis dėlto kokie pirmieji darbai ir kaip keisis VMVT ateityje? Išskirtiniame interviu VMVT direktorius Mantas STAŠKEVIČIUS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondentės Irmos DUBOVIČIENĖS klausimus.

– Jūsų pirmuosius sprendimus lėmė pavasarinės paukščių migracijos metu susiklosčiusi nepalanki epizootinė situacija. Įsakymais dėl labai patogeniško paukščių gripo protrūkių naminių paukščių laikymo vietose nustatytos stebėsenos zonos, jų sąrašas vis ilgesnis. Iššūkių ir problemų reitinguoti negalima, tačiau tai, kad šį pavasarį pavojingas virusas įsimetė į naminių paukščių ūkius, turbūt prilygsta naujam gaisrui?

– Taip, mano pirmąsias darbo dienas einant VMVT direktoriaus pareigas paženklino paukščių gripas. Visi prisimename, kad viskas prasidėjo lyg ir nuo paprastos buitinės situacijos – smulkūs ūkininkai pirko turguje vištas. Deja, pirko iš nelegalaus pardavėjo, kurio paukščiai, pasirodo, buvo užkrėsti.

Situacija buvo gana įtempta. Puikiai suprantame, kuo gresia paukščių gripas. Įsisukus virusui, nuostolių patirtų ne tik tie ūkiai, kuriuose rasta užsikrėtusių paukščių, bet ir tam tikru spinduliu nuo židinių veikiantys paukštynai. Tokiu atveju paukštynams ir perdirbėjams tektų stabdyti veiklą, o tai galėtų turėti labai didelių pasekmių. Ne vienam, kaip mes sakome, komerciniam ūkiui tai galėjo baigtis bankrotu, žmonių atleidimu ir t. t. O tai ne tik paukštyno problema, bet ir nuostoliai visai šalies ekonomikai.

Sprendimus reikėjo priimti labai greitai ir kuo skubiau suvaldyti ligos plitimą. Džiaugiuosi, kad suderinti ir operatyvūs veiksmai ne tik mūsų, bet ir kolegų iš kitų institucijų leido sustabdyti paukščių gripo plitimą. Šiuo metu mes turime patvirtintus 52 šio paukščiam mirtino viruso atvejus. Iš jų 38 siejami su nelegalia paukščių prekyba. 14 protrūkių greičiausia dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais, nes daugeliu atvejų paukščių laikymo vietos buvo šalia atvirų vandens telkinių, kuriose mėgsta būriuotis laukiniai vandens paukščiai.

Gal ir keistai nuskambės, bet šis skaičius nėra didelis, palyginti su situacija Europoje, o ypač – kaimynine Lenkija. Šie metai buvo rekordiniai paukščių gripo atvejų prasme. Europos žemėlapis tiesiog liepsnojo nuo šauktukais pažymėtų židinių vietų. Paminėsiu kelis skaičius: vien šiais metais Europos Sąjungoje (ES) jau užfiksuota beveik 1 500 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių, sunaikinta per 16 milijonų paukščių.

Noriu pažymėti, kad išlaikyti Lietuvą gana saugią nuo paukščių gripo pavyko dėl mūsų prevencinio darbo bei atsakingo paukštynų elgesio. Komerciniai ūkiai labai rimtai žiūrėjo ir žiūri į šią grėsmę – jų įdiegtos biosaugos priemonės kol kas veikia efektyviai. Tikiu, kad ir ateityje tiek maži, tiek dideli paukščių laikytojai bus atsakingi ir budrūs. Paukščių gripo grėsmė niekur nedingo.

– Protrūkio zonų stebėsenai pakanka vietinių VMVT pajėgų ar pasitelkiami specialistai iš kitų filialų?

– Dažniausiai, kai protrūkis nustatomas nedidelėje paukščių laikymo vietoje, visos kontrolės priemonės įgyvendinamos VMVT departamento specialistų. Tais atvejais, kai pritrūksta žmogiškųjų pajėgų, pasitelkiami kaimyninių departamentų specialistai. Apie kiekvieną nustatytą protrūkį informuojama savivaldybės administracija, todėl reikalui esant pasitelkiama savivaldybės specialistų pagalba likviduojant židinius. O jeigu protrūkis kiltų komerciniuose paukščių ūkiuose, pagalba būtų reikalinga iš kitų valstybinių institucijų. Bet kokiu atveju, įtariant paukščių gripą, aktyvuojamas paukščių gripo neatidėliotinų priemonių planas, kuriame numatyti visi protrūkio likvidavimo veiksmai, kitų institucijų pasitelkimas, informacijos perdavimo tvarka ir kitos paukščių gripo kontrolės priemonės.

– Nuo „gaisro“ suku kalbą prie būsimų darbų, nors daugelis jų bus, matyt, įprastai tęsiami. Nesate naujas VMVT komandos žmogus, daug metų dirbote direktoriaus pavaduotoju ir sistemą pažįstate iš vidaus. Kokios dabar yra šios institucijos pajėgos?

– Kalbant apie kolektyvą, didžiausias iššūkis yra žmonės. Dėl mažų, nepatrauklių atlyginimų sunku pritraukti specialistų ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Ne paslaptis, kad dėl gerų specialistų konkuruojame su privačiu sektoriumi, kuris gali pasiūlyti gerokai didesnį atlygį. Ypač sunku rasti teisininkų, informacinių technologijų specialistų.

Kita vertus, tarnyboje džiugu matyti labai daug idealistų, atsidavusių savo profesijai, mylinčių šį darbą, matančių darbo prasmę. Tokie žmonės – mūsų tarnybos turtas. Kaip vadovas keliu sau tikslą sukurti patrauklias sąlygas darbuotojams, užtikrinti galimybę jiems tobulėti ir augti. Labai noriu tikėti, kad vis daugiau jaunų žmonių įsilies į mūsų tarnybą ir dirbs visuomenei naudingą darbą.

– Skelbta, kad numatote efektyvinti VMVT pavaldaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) veiklą. Struktūriniai pertvarkymai jame ne per seniausiai jau buvo įgyvendinti. Kokie dar numatyti pokyčiai, o gal jie jau pradėti dabar?

– VMVT atlieka visuomenei labai svarbias funkcijas, padeda užtikrinti maisto saugą, aktyviai prisideda prie verslo skatinimo, eksporto didinimo, užtikrina gyvūnų gerovę, todėl puikiai suprantu, kad žmonių lūkesčiai, susiję su mūsų tarnyba, yra dideli. Aš regiu tarnybą ne kaip baudėją, bet, visų pirma, kaip pagalbininkę, patarėją, todėl akivaizdu, kad mes privalome būti lankstesni, gebėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Stipriname konsultavimo paslaugą, nes žinome, kad tiek verslas, tiek gyventojai nori kokybiškų ir greitų konsultacijų, nes, kaip mėgstama sakyti verslo srityje, laikas – pinigai.

Privalome būti šiuolaikiški ir modernūs, todėl naujų IT pasitelkimas mums yra būtinas. Optimizuosime veiklos procesus, kad dar efektyviau galėtume išnaudoti esantį institucijos potencialą. Gyvūnų gerovės srityje taip pat planuojame pokyčių ir šiuo atveju kalbu ne tik apie naminius augintinius. Maistas, saugus maistas taip pat išlieka mūsų vienu didžiausių prioritetų.

Kalbėdamas apie NMVRVI, noriu pažymėti, kad turime šiuolaikišką centrą su puikiais specialistais ir modernia laboratorija, be kurios maisto saugos užtikrinti būtų neįmanoma. Be to, mūsų laboratorija šiuo pandeminiu laikotarpiu taip pat prisideda prie COVID-19 suvaldymo. Laboratorijoje atliekami šio viruso testai, taip padedama greičiau testuoti Lietuvos žmones.

Manau, mes galime labiau išnaudoti šiame institute esančius resursus. Svarbu tinkamai panaudoti ir mokslinį potencialą – glaudesnis bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, LSMU ir kitomis aukštosiomis mokyklomis atveria galimybes tobulinti rizikos vertinimą ir savo veikloje pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus.

– Ar VMVT pokyčius pajus jūsų socialiniai partneriai, ūkininkų bendruomenė?

– Neabejoju, kad tik teigiamus pokyčius pajus ir visuomenė, ir verslas, ir socialiniai partneriai, nes būsime lankstesni, greitesni, labiau orientuoti į konsultavimą. Mano nuostata yra ta, jog santykiai su socialiniais partneriais turi būti grįsti abipusiu pasitikėjimu ir konstruktyviu bendradarbiavimu. Esu atviras diskusijoms, įvairiems racionaliems pasiūlymams.

– Vienu iš savo veiklos prioritetų esate įvardijęs gyvūnų gerovę, kad šioje srityje bus siekiama proveržio, bus glaudžiau bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomene. Pirmiausia turimi omenyje naminių gyvūnų veisėjai, žmonių laikomi augintiniai?

– Gyvūnų gerovė yra labai jautri tema. Tema, kuri aktyvių žmonių dėka įgauna kitokį atspalvį. Manau, kad, norint kardinaliai pakeisti situaciją, reikia kompleksinių priemonių: tiek teisinių, tiek operatyvinių. Taip pat labai svarbu, o gal svarbiausia – keisti stereotipinį žmonių požiūrį į gyvūną. Matome, kad po visų nuskambėjusių skandalingų atvejų bent dalies visuomenės požiūris keičiasi, daromės vis mažiau abejingi gyvūno kančiai, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai augintiniai dėl to, kad pigiau, perkami iš nelegalaus veisėjo, kai kam atrodo, jog šuniui užtenka tik būdos ir dubenėlio su vandeniu. Apie tai turime kalbėti. Vien bausdami ar grasindami mes to persilaužimo nepasieksime. Aš tikiu, kad edukacija ir švietimas verčia žmones susimąstyti.

Plačiai nuskambėję atvejai, sakyčiau, supurtė ne tik visuomenę, bet ir mūsų tarnybą. Parodė mūsų silpnąsias vietas. Galiu tvirtai pasakyti, kad mes, kaip institucija, padarėme išvadas. Pokyčių ne tik bus, jų jau yra.

Visų pirma, priėmėme ir dar ieškome daugiau inspektorių, atsakingų už augintinių gerovės kontrolę. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos policija leidžia koordinuoti dviejų institucijų veiksmus ir operatyviau reaguoti į pranešimus. Glaudžiai bendradarbiaujame su gyvūnų globos organizacijomis – keičiamės informacija, kartu vykstame į reidus. Mūsų pareigūnai skubiais atvejais pasirengę vykti į pranešimo vietą bet kuriuo paros metu. Skyrėme papildomų resursų gyvūnų augintinių registro duomenų analizei ir, nustačius pažeidimų, atliekami tyrimai, įskaitant ir slaptojo pirkėjo metodą.

Inicijavome Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimą dėl reikalavimų skelbimams parduodant augintinius, kad skelbime būtų pateikiama privaloma informacija apie gyvūnus ir veisėjus. Atsirado galimybė pačiame skelbime pasitikrinti, ar veisėjas yra legalus ir ar parduodamas augintinis yra suženklintas.

Tai tik dalis jau veikiančių priemonių, dar kita dalis bus įgyvendinta ateityje. Gyvūnų gerovė, ne tik naminiai augintiniai, yra mūsų tarnybos prioritetas.

– Prašau keliais sakiniais nusakyti ir kitus prioritetus, kaip VMVT numato prisidėti prie Europos žaliojo kurso komponentų įgyvendinimo.

– Nepasakysiu nieko naujo, kad ES ir visas pasaulis daug diskutuoja apie tai, kaip įveikti klimato kaitos ir su tuo susijusios aplinkos blogėjimo iššūkius. Pokyčiai būtini. Svarbu saugoti gamtos išteklius ir juos naudoti efektyviai. Žaliojo kurso tikslas – sklandžiai pereiti prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti bioįvairovę ir mažinti taršą.

Tam reikalingi pokyčiai tiek žemės ūkio veikloje, tiek maisto perdirbimo srityje, tiek mūsų veikloje.

Tvari ir saugi maisto gamyba, maisto švaistymo mažinimas, kova su maisto klastojimu – tai tos sritys, kuriose aktyviai veiks mūsų tarnyba. O kur dar pesticidų naudojimo, priklausomybės nuo antimikrobinių medžiagų mažinimas. Įgyvendinant žaliąjį kursą ir jame keliamą tikslą reikšmingai mažinti žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį, jau peržiūrimi šių cheminių medžiagų tyrimų parametrai, siekiant identifikuoti net mažiausius jų likučius maiste. Tad darbų laukia labai daug.

– Aptarėme numatomus darbus ir pokyčius. Dar norėtume pasiteirauti dėl Seime gimusios iniciatyvos dėl VMVT statuso keitimo, iš įstaigos prie Vyriausybės padaryti pavaldžia Žemės ūkio ministerijai. Kokia yra europinė praktika ir ar turi įtakos giminingų institucijų pavaldumas jų veiklai, atstovavimui tarptautinėje bendruomenėje?

– Mes esam vykdančioji, o ne politiką kurianti institucija, tad tai – politikų sprendimas. Vertinant kitų šalių patirtį, yra visokių modelių, tačiau dažniau galime matyti didesnį savarankiškumą turinčių maisto ir veterinarijos institucijų. Mano nuomone, mažesnis savarankiškumas gali sukelti tam tikrų rizikų, kurios gali turėti neigiamų padarinių šalies ekonomikai. Bet, kaip minėjau, tai – politikų sprendimai.

VMVT nuotrauka

2021-06-03